- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-20
- Bylos Nr.
- A15.-5581-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04701-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Pažeidėjas
- D. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B., teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. 2019 m. birželio 20 d. apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. B. į teismo posėdį neatvyko, nors jam buvo tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą teisme negautas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad D. B. protokole išaiškintos teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina D. B. teismo posėdyje nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 629 str. 1 d., 630 str. 2 d.).
Šalies argumentai
D. B. byloje esančiame rašytiniame paaiškinime nurodė, kad birželio 20 d. vairavo automobilį Toyota Prius ir galimai apsisukdamas kliudė kitą automobilį. Nepastebėjo kaip tai įvyko ir nepajautęs nieko nuvažiavo toliau (b. l. 41).
D. B. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. birželio 19 d. maždaug 19 val. kieme, šalia (duomenys neskelbtini), paliko automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie automobilio grįžo 2019 m. birželio 25 d. ir rado jį apgadintą – nubrėžtą galinio bamperio dešinę pusę ir dešinį galinį sparną. Įvykio nematė, tačiau už valytuvo rado paliktą raštelį, kad kaimynas tvirtina, jog įvykį matė ir įvardino kaltininko automobilio valstybinius numerius. Jos automobilis draustas. Raštelyje buvo nurodyta, kad jos automobilį apgadino „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas D., kuris vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).
E. J. paaiškinime nurodyta, kad kelionė vyko 2019 m. birželio 20 d. 20.38 val. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Kaltininko automobilio markės, modelio, spalvos ar ženklų neatsimena, tačiau kelionė vyko aplikacijos „(duomenys neskelbtini)“ pagalba ir jie turėtų tikslesnę informaciją. Apgadinto automobilio markės ir modelio taip pat neatsimena. Eismo įvykį matė iš kaltininko automobilio vidaus, nes buvo keleivis. Kaltininkas važiavo atbulas ir po susidūrimo su stovinčiu automobiliu pasakė „ai nieko tokio“ ir išvažiavo link kelionės tikslo. Neatsimena kaip atrodė automobilio vairuotojas, tik, jei gerai atsimena, jo vardas yra D.. Atpažinti negalėtų. Mano, kad kaltininkas suprato padaręs eismo įvykį. Kaltininko automobilyje turėtų būti apgadintas galinis bamperis (b. l. 12).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmos kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio A. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. birželio 25 d. dirbant kartu su kolega apie 09.26 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino stovintį automobilį (be vairuotojo) Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi D. B., kuri paaiškino, kad paliko automobilį 2019 m. birželio 19 d., o vėliau rado jį apgadintą ir raštelį, kuriame buvo parašyta, kad jos automobilį apgadino automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 4).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis kieme pranešėjos automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino. Pranešėja rado paliktą liudininko raštelį (b. l. 5).
Iš 2019 m. birželio 25 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad eismo įvykio vieta ir tai, jog buvo apgadintas automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo apgadintas galinis dešinės pusės sparnas ir galinis bamperis. Taip pat apgadintas automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio rašto matyti, kad į automobilį atsitrenkė „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas D., vairavęs automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).
V. Š. (V. Š.) paaiškinime nurodyta, kad už automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio 14 d. atsakingas G. M. (G. M.), kuris jam nurodė, kad minėtą automobilį vairavo Ž. M. (b. l. 24).
E. R. (E. R.) rašytiniame paaiškinime nurodė, kad norėdamas užsidirbti vasaros metu įsidarbino į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Su įmonės vadovu G. M. susitiko birželio mėnesį. Prieš tai buvo susitikę pažiūrėti kaip jis vairuoja ir po to, sekančią dieną jis dirbto su automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo planuota pasirašyti automobilio nuomos sutartį. Tačiau praėjus 10 dienų jis pradėjo reikalauti grąžinti 250 Eur užstato už automobilį. Tačiau tada pasiūlė atidirbti tris savaites. Po to pradėjo priekaištauti dėl kiekvieno automobilio įbrėžimo automobilyje. Jis pradėjo fotografuoti automobilį prieš darbo pamainą ir tada atsirado KET pažeidimai apie kuriuos sužinojo iš pareigūnės. Birželio 20 d. dirbo su prieš tai minėtu automobiliu. (duomenys neskelbtini) buvo apie 22 val. Automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo tik keletą kartų ir iki 20 d. (b. l. 29).
UAB (duomenys neskelbtini) rašto duomenimis, 2019 m. birželio 20 d. apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), kelionę vykdė D. B. (b. l. 38).
Byloje pateiktos nuotraukos su automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimais (b. l. 13-19).
Byloje esančios remonto sąmatos Nr. 2213834 duomenimis, automobiliui Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta 807,29 Eur žala (b. l. 13, 20-22).
Byloje esančiame išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. Š., nuo 2019 m. balandžio 13 d. transporto priemonė išregistruota, kadangi transporto priemonė pavogta (b. l. 23).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas D. B. administracinės atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį klausimas.
ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
ANK 426 straipsnio 2 dalis numato, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.
Sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnį, pažymėtina, kad nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal (duomenys neskelbtini) punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).
UAB (duomenys neskelbtini) rašto duomenys patvirtina, kad 2019 m. birželio 20 d. apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), kelionę vykdė D. B.. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, duotų tyrimo metu, jis pripažino, kad įvykio metu vairavo automobilį Toyota Prius (valstybinio numerio paaiškinime nekonkretizavo), parodė, kad galimai apsisukdamas kliudė kitą automobilį, tačiau teigė, kad nepastebėjo kaip tai įvyko, nieko nepajautė nuvažiavo toliau. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamo D. B. pozicija, kad jis nepajautė apgadinęs eismo įvykio metu kitą automobilį, laikytina jo gynybine pozicija, kurią paneigia byloje esantys duomenys. Tai, kad buvo įvykęs eismo įvykis ir automobiliui Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryti akivaizdūs apgadinimai, patvirtina byloje esančios nuotraukos, žalos mastą patvirtina remonto sąmata Nr. 2213834. Teismo vertinimu, D. B., įvertinus akivaizdžius užfiksuotus automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo suprasti sukėlęs eismo įvykį, nes padaryti apgadinimai buvo aiškiai pastebimi. Be to, eismo įvykio faktą patvirtino tiesioginis eismo įvykio liudytojas E. J., eismo įvykį matęs iš D. B. vairuojamo automobilio vidaus, nes buvo jo keleivis, byloje esančiame paaiškinime nurodė, kad D. B. važiavo atbulas ir po susidūrimo su stovinčiu automobiliu pasakė „ai nieko tokio“ ir išvažiavo link kelionės tikslo. Teismas, įvertinęs minėtus duomenis, kad automobilio apgadinimai buvo akivaizdūs bei šiuos duomenis patvirtinančią minėtą bylos medžiagą, atsižvelgdamas į E. J., tiesiogiai mačiusio įvykį, nurodytą informaciją, sprendžia, kad D. B. suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tuo pažeisdamas (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus. Kadangi eismo įvykio metu padaryta žala viršijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. eismo įvykio metu buvo padaryta 807,29 Eur žala (vienas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur), D. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.
Be to, D. B., eismo įvykio dieną vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė KET 9 punkte įtvirtintos bendrosios eismo dalyvių pareigos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Jis važiuodamas atbulas nepasirinko saugaus greičio, buvo neatidus bei nepalikęs saugaus tarpo iš šono kliudė ir apgadino kitą už jo buvusį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad anksčiau nurodytais savo veiksmais D. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti du administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ar kelių ūkiu), į tai, kad nenustatyta D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – jauno amžiaus, dirbantis, baustas administracine tvarka, jam paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 2-3), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti D. B. paskyrus baudas, lygias ANK 417 straipsnio 8 dalies, 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytiems minimaliems baudų dydžiams. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ANK 38 str.).
ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Teismas, įvertinęs tai, kad šiuo atveju teismui suteikta teisė, o ne pareiga skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn traukiamą D. B., taip pat tai, kad tai yra pirmas tokio pobūdžio nusižengimas, sprendžia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo konkrečiu atveju neskirtinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.
D. B. (D. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir D. B. paskirti galutinę nuobaudą – 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19107483356 ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.