- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-29
- Bylos Nr.
- 2-52-299/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01344-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- T. L., J. J., I. K., V. K., D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“, UAB „Zoovettiekimas“, Šilutės rajono savivaldybei
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 29.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja I. V., sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant pareiškėjams T. L., J. J. ir I. K., suinteresuoto asmens Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ (toliau tekste – ŽĮA „Lampetra“) atstovei Stanislavai S. J., suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – UAB) „Zoovettiekimas“ atstovui V. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų V. K., D. K., T. L., J. J., I. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Žuvininkystės įmonių asociacijai „Lampetra“, UAB „Zoovettiekimas“, Šilutės rajono savivaldybei, dėl valdymo fakto patvirtinimo,,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teismo posėdyje pareiškėjai V. K., D. K. bei suinteresuoto asmens Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti, byla nagrinėtina pareiškėjams bei suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašo tikslu įgyti teisę į turto privatizavimą patvirtinti faktą, kad pareiškėjai V. K., D. K., T. L., J. J., I. K. turi ir valdo kaip savo Šilutės rajono savivaldybei priklausantį pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plano indeksas 4Ip., užstatytas plotas 51 m², kurį sudaro trys atskiros patalpos ir kuris registruotas adresu (duomenys neskelbtini)
Pareiškėjas T. L. parodė, kad šia patalpas valdo nuo 2006 m., kai pastate esančias administracines patalpas kartu su pareiškėjais V. K. ir D. K. įsigijo iš J. M.. Buvęs savininkas aprodė patalpas ir paaiškino, kad jis naudojasi ir sandėliukais, kurie yra pristatyti prie namo. Kaip paaiškino J. M. pareiškėjui, šiuo sandėliuku jis naudojosi ilgą laiką, sandėliukas niekam nepriklausė, jis nors nebuvo įregistruotas kaip administracinių patalpų priklausinys, tačiau juo J. M. naudojosi kaip savo, jis niekam nuosavybės teise nepriklausė. Kadangi sandėliukas buvo avarinės būklės, pareiškėjas T. L. pradėjo domėtis, ar galima šį sandėliuką privatizuoti. Kaip paaiškėjo, sandėliuką nuosavybės teise nuo 2006-12-11 pradėjo valdyti Šilutės rajono savivaldybė, kuri neprieštaravo sandėliuko privatizavimui, tačiau tik nustačius valdymo faktą. Nors formalus sandėliukų valdytojas yra Šilutės rajono savivaldybės administracija, realūs jo valdytojai yra pareiškėjai, kurie nuo seno šiais sandėliukais disponavo, juos valdė dar iki to laiko, kai Šilutės rajono savivaldybė įsitraukė į savo balansą.
Pareiškėjas J. J. parodė, kad šias patalpas valdo nuo 1997 m., kai tuometinis „Lampetra“ vadovas raštu atsisakė savo teisių į šį sandėliuką. Pareiškėjas paaiškino, kad po to, kai „Lampetra“ vadovas perleido jam teisę naudotis šiuo sandėliuku, jis gavo pažymą iš UAB „Šilutės butų ūkis“ patvirtinantį teisių perleidimą. Pareiškėjas nurodė, kad nuo to laiko jis sandėliuku naudojasi kaip savo, jį tvarko, remontuoja. Taip pat patvirtino, kad šiame pastate yra trys sandėliukai, vienu naudojasi jis, kitais dviem T. L., kuris šią teisę įgijo iš prieš tai buvusio sandėliuko naudotojo J. M., bei I. K., kuri taip pat naudojasi sandėliuku. Pareiškėjas nurodo, kad yra trys sandėliukai, o ne keturi, kaip aiškina UAB „Zoovettiekimo“ atstovai.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. K. parodė, kad pareiškime nurodytu sandėliuku ji naudojasi nuo 1997 m., kai jos mama įsigijo butą su sandėliuku iš J. L.. Po kelių metų šį butą mama perleido jai, pareiškėjai. Pareiškėja nurodo, kad šių sandėliukų nuosavybės teisių ji su kitais pareiškėjais neturi, jie yra Šilutės rajono savivaldybės nuosavybė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybė bei Šilutės rajono savivaldybės meras atsiliepimuose nurodo, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Patvirtina, kad minimi sandėliukai yra įregistruoti kaip Šilutės rajono savivaldybės nuosavybė, tačiau tikėtina, kad juos realiai valdo pareiškėjai, kurie šį faktą įrodinėja teisme liudytojų pagalba. Suinteresuoti asmenys prašo nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant ir neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.
Šalies argumentai
UAB „Zoovettiekimo“ atstovas su pareiškimu nesutiko, prašo bylą nutraukti. Nurodo, kad minėtus sandėliukus pareiškėjai užvaldė neteisėtai, šie sandėliukai yra jiems priklausančio pastato priklausiniai, todėl pareiškėjai juos valdo neteisėtai, neturėdami jokio pagrindo. Atstovas taip pat nurodė, kad faktiškai sandėliukai ribojasi su jiems priklausančiomis patalpomis, todėl juos valdo būtent jie – suinteresuotas asmuo UAB „Zoovettiekimas“. Suinteresuoto asmens atstovas taip pat nurodo, kad realiai šis pastatas, kuriame yra sandėliukai, yra dalis pastato, adresu (duomenys neskelbtini), todėl neaišku, kodėl Šilutės rajono savivaldybė suteikė tam pastatui kitą adresą ((duomenys neskelbtini) bei įregistravo šias patalpas savo vardu, nes šios patalpos niekada nebuvo bešeimininkės. Atstovas paaiškino, kad butą, kurio priklausinys yra sandėliukas, jie įsigijo nuo 1998 m. ir nors jie šiuo sandėliuku nesinaudojo, tačiau šis sandėliukas yra būtent šio buto, priklausančio jiems, priklausinys.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens ŽĮA „Lampetra“ atstovė su pareiškimu sutiko iš dalies. Nurodė, kad neprieštarauja dėl valdymo fakto patvirtinimo pareiškėjams V. K., D. K., T. L., I. K., tačiau nesutinka, kad valdymo faktas būtų patvirtintas pareiškėjui J. J.. Nurodė, kad J. J. tariamai valdomas sandėliukas realiai priklauso jiems ir prieš tai buvęs ŽĮA „Lampetra“ vadovas nepagrįstai leido neatlygintinai naudotis jiems priklausančiu sandėliuku J. J.. Nurodo, kad jiems įsigyjant patalpas, prieš tai buvęs šių patalpų savininkas nurodė, kad sandėliukas, kuriuo dabar naudojasi J. J., priklauso šioms patalpoms, nes tuo metu buvo krosninis šildymas iš šiame sandėliuke buvo laikomos malkos. Nuo 1997 m. šiuo sandėliuku ŽĮA „Lampetra“ nebesinaudoja, tačiau pažyma, išduota buvusio direktoriaus V. D. negali būti teisiniu pagrindu, kadangi pažyma buvo išduota vienasmeniškai, neturint tam reikiamų įgaliojimų.
Liudytojas G. K. parodė, kad jis anksčiau valdė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Šias patalpas jis perleido savo verslo partneriui J. M.. Liudytojas patvirtino, kad šios patalpoms priklausė ir sandėliukas, kuriuo jis naudojosi. Liudytojas paaiškino, kad šiuo sandėliuku naudojosi ir I. K. ir J. J., taip pat vėliau, kiek jis žino, naudojasi ir pareiškėjas T. L.. Liudytojas patvirtino, kad jis, kai buvo buto savininkas, dokumentų sandėliukui neturėjo, juo naudojosi šiaip, kadangi taip buvo jau nusistovėjusi tvarka nuo seno.
Liudytoja N. G. parodė, kad nuo 2001 m. ji dirba veterinarijos vaistinėje, priklausančioje UAB „Zoovettiekimas“. Patvirtino, kad pastato, kuriame yra vaistinė, kieme yra pašiūrė – sandėliukai, kurias jie naudojosi nuo 2001, tačiau šiuo metu jie šiuo sandėliuku nesinaudoja, nes sandėliukai yra avarinės būklės ir pavojinga jais naudotis. Kas naudojasi šiais sandėliukais dabar, liudytoja patvirtinti negalėjo.
Liudytojas V. D. parodė, kad jis nuo 1994 iki 2009 metų vadovavo ŽĮA „Lampetra“. Liudytojas patvirtino, kad jis išdavė pareiškėjui J. J. pažymą, kuria perleido sandėliuką negrąžintinai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Viena iš bylų dėl daiktinių teisų, kurių nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXXIV skyriaus normos, kategorijų yra bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo (CPK 524 straipsnis). Jų nagrinėjimui reglamentuoti tiesiogiai skirtos CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio „Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo" normos. Nurodytų teisės normų nustatyta tvarka gali būti patvirtintas valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, faktas. Daikto valdymo teisė pagal CK gali būti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiška daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiška daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Be to, valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis). Valdymas, minėta, gali būti ir viena iš nuosavybės teisės turinį sudarančių dalių (CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė (CK ketvirtosios knygos IV skyrius), visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą, kai nuosavybės teisė į daiktą valdytojui nepriklauso. Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo paprastai siejasi su nuosavybės teisės įgijimu, jų esmė - pareiškėjo valdymo teisės konstatavimas ir oficialus patvirtinimas. Valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, atveju nuosavybės teisė pareiškėjui dar apskritai nebuvo atsiradusi, valdymo fakto patvirtinimas yra tik prielaida pareiškėjui ją (nuosavybės teisę) įgyti įgyjamosios senaties būdu.( Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-529-431/2012;).
Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės.
Nekilnojamojo daikto valdymo įregistravimas nustatytas CK 4.27 straipsnio 2 dalyje, kuri reglamentuoja nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimo momentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011. Teismų praktika. 2011, 35)
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, pareiškėjai prašo nustatyti valdymo faktą sandėliukams, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plano indeksas 4Ip., užstatytas plotas 51 m², kurį sudaro trys atskiros patalpos ir kuris registruotas adresu (duomenys neskelbtini). Neginčijamai nustatyta, kad šios patalpos nuosavybės teise priklauso Šilutės rajono savivaldybei (b.l.5-7). Nei vienai iš šalių šios patalpos nepriklauso nuosavybės teise. Taip pat nustatyta, kad šiomis patalpomis naudojasi pareiškėjai. To neginčija nei suinteresuoti asmenys. Nors Žuvininkystės įmonių asociacijai „Lampetra“ ir UAB „Zoovettiekimas“ atstovai nesutikdami su pareiškimu nurodo, kad šie sandėliukai yra jiems priklausančių patalpų priklausiniai, tačiau suinteresuoti asmenys nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių šį faktą. Šiuo atveju teismas nenustatinėja pačių sandėliukų priklausomybės, kadangi sandėliukai yra Šilutės r. savivaldybės nuosavybė, tas faktas yra įregistruotas Registrų centre. Realiai šiais sandėliukais naudojasi ir juos valdo daugiau nei 10 metų pareiškėjai. Faktinis šių sandėliukų valdymas atsirado iš nuo seno susiklosčiusių įpročių. Nustatyta, kad pats valdymas atsirado anksčiau, nei buvo įregistruotas sandėliukų nuosavybės faktas. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kokiu būdu pareiškėjai pradėjo valdyti šiuos sandėliukus. J. J. pateikta pažyma apie tai, kad nuosavybės teises į sandėliuką jam perleido ŽĮA „Lampetra“ vadovas yra niekinė, kadangi ŽĮA „Lampetra“, neturėdama nuosavybės teisės į šį pastatą, negalėjo šių teisių ir perleisti, tačiau pats šis susitarimas patvirtina faktą, kad J. J., o taip pat ir kiti pareiškėjai, šiuos sandėliukus valdė ir jais naudojosi jau nuo 1997 m. t.y. daugiau nei 10 metų. Pažymėtina, kad pats sandėliukų savininkas – Šilutės rajono savivaldybė neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, tuo pačiu jie patvirtina, kad pareiškėjai valdo sandėliukus, o jų valdymas nėra neteisėtas, t.y. valdymas atsirado neteisėtai.
Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, būtinas įgyjant teisę į pastato privatizavimą, kad pareiškėjai V. K., D. K., T. L., J. J., I. K. turi ir valdo kaip savo Šilutės rajono savivaldybei priklausantį pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plano indeksas 4Ip., užstatytas plotas 51 m², kurį sudaro trys atskiros patalpos ir kuris registruotas adresu (duomenys neskelbtini)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 524 str. – 529 str., teismas
nusprendžia:
Tikslu privatizuoti patalpas, nustatyti, kad pareiškėjai V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi ir valdo kaip savo Šilutės rajono savivaldybei priklausantį pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plano indeksas 4Ip., užstatytas plotas 51 m², kurį sudaro trys atskiros patalpos ir kuris registruotas adresu (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.