- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-24
- Bylos Nr.
- 2-50-94/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00898-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Šuminaitė
- Pareiškėjas
- O. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Širvintų rajono savivaldybės, VĮ Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
- Kategorijos
- 128.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. G. suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Širvintų rajono savivaldybei pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad nuo 1976 m. spalio 13 d. iki 1989 m. spalio 2 d. dirbo Širvintų rajono Šešuolėlių tarybiniame ūkyje Zibalų skyriuje kiaulininkystės fermoje kiaulių šėrikės pareigose. 1985 metais Šešuolėlių tarybinis ūkis leido jai apsigyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), 68.85 kv. m. ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir naudotis šalia namo esančiu ūkiniu pastatu, kurio plotas 123.0 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Gyvenamajam namui, unikalus numeris 4400-2433-1048, kuriame gyvena pareiškėja, suteiktas ir įregistruotas VĮ Registrų centras adresas: (duomenys neskelbtini) sav. 2006 m. sausio 4 d. pareiškėja savo sūnui padovanojo tris jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kurių vienas - 2,75 ha ploto, unikalus numeris 8950-0005-0157, yra aplink pareiškėjos namus ir būsimą namų valdą. Žemės plotas prie O. G. namų - apie 25 arų namų valdai bus suformuotas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kai statiniai ir nuosavybės teisės į juos bus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nes žemės sklypas po statiniais formuojamas žemės reformos žemėtvarkos projekte pateikus prašymą ir nuosavybės teisę įrodančius dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Būtent pastatų teisinė registracija yra pagrindinė ir svarbiausia sąlyga namų valdai suformuoti. Vilniaus apskrities archyvas, Širvintų rajono savivaldybės administracijos tarpžinybinis archyvas ir Širvintų rajono Zibalų seniūnija duomenų apie pareiškėjai suteiktą teisę naudotis pastatais (duomenys neskelbtini) ir apie jos naudojamų pastatų nuosavybę neturi. Pareiškėja 2012 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą (unikalus numeris duomenys neskelbtini) ir tvartą (unikalus numeris duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei kartu su prašymu pateikė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2012 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą Nr. RS - 2385 atsisakyti įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre, nes Nekilnojamojo turto registre minėti nekilnojamieji daiktai neįregistruoti (2012-09-28 kadastro tvarkytojo sprendimas Nr. KS - 5903). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikti dokumentai nepatvirtina prašomų įregistruoti nuosavybės teisių į minėtus nekilnojamuosius daiktus. Pareiškėja priversta kreiptis į teismą, kadangi nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktas nustatomas teisme. Pareiškėja yra sąžininga ir teisėta namo ir tvarto, esančių (duomenys neskelbtini), valdytoja, nes 1985 metais įgijo šį turtą ir nepertraukiamai 27 metus šį turtą valdo. Minėto namo (unikalus numeris duomenys neskelbtini) ir tvarto (unikalus numeris duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Pareiškėja gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), deklaravo 1992 m. vasario 28 d., kaip ir pareiškėjos sūnus G. G., ką patvirtina Širvintų rajono savivaldybės administracijos Zibalų seniūnijos išduotos pažymos apie šių asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 nurodė, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Namas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; Pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į namą (unikalus numeris duomenys neskelbtini) ir tvartą (unikalus numeris duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), jokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu. Pareiškėja name, esančiame (duomenys neskelbtini), apsigyveno 1985 metais ir tą namą bei tvartą valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savą. Kitų asmenų, pretenduojančių į šiuos pastatus, nėra. Nėra Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnyje nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Pareiškimas grindžiamas sąskaitomis apie vykdomus mokėjimus už tiekiamą elektros energiją, komunalinių atliekų išvežimą, žemę. Širvintų rajono savivaldybės administracijos pateiktais dokumentais, žemės sklypų dovanojimo sutarties kopija, pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre kopija, žemės sklypo ribų plano kopija, Širvintų rajono savivaldybės administracijos Zibalų seniūnijos pažymomis apie pastatų nuosavybę, asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, VĮ Registrų centro sprendimais. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis CK 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 5. 442-443. 530-533 straipsniais, teismo prašo nustatyti faktą, kad O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę, į namą (unikalus numeris duomenys neskelbtini) ir tvartą (unikalus numeris duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau-Nacionalinė žemės tarnyba Širvintų skyrius) atsiliepime į pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senąjį fakto nustatymo nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriuje iš Utenos apskrities 1998 m. liepos 29 buvo gauta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 174. Šios išvados pagrindu pareiškėjai buvo suformuoti ir grąžinti nuosavybėn trys žemės sklypai, kuriuos jinai 2006 m. sausio 4 d. padovanojo savo sūnui G. G.. Pagal minėtą išvadą liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,25 ha dydžio žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjas 2012 m. gegužės 18 d. įsakymu nr. 44VĮ-(14.44.2.)-455 „Dėl asmenų, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus ir vandens telkinius neatlygintinai nuosavybėn pirkti, nuomoti valstybinę žemę (duomenys neskelbtini) vietovėje, sąrašo patvirtinimo" patvirtino eiliškumą. Kaip matyti. 10 eilėje įrašyta O. G. pageidaujanti gauti žemės už 0,25 ha žemės plotą. 2012 m. birželio 26 d. vyko Vilniaus apskrities Širvintų rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) vietovės teritorijos rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimas. Šio susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas dėl žemes sklypo suprojektavimo pareiškėjai O. G. Jinai pageidavo, kad 0,25 ha žemės sklypas būtų suprojektuotas po jai priklausančiais gyvenamaisiais ir ūkio pastatais. Tačiau, suprojektuoti prašomo žemės sklypo negalėjo, nes O. G. nepateikė registro pažymėjimo dėl minėtų pastatų teisinės priklausomybės. Kai pareiškėja pateiks prašomus dokumentus, žemės sklypas bus projektuojamas. Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų nustatytas prašomas faktas.
Suinteresuotas asmuo Širvintų rajono savivaldybė atsiliepime nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 - 4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:
Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.
Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens(ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.
Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas.
Daiktas valdomas nepertraukiamai. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).
Motyvuojamoji dalis
Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų į bylą galima daryti išvadą, kad yra nurodyta minėtų sąlygų visuma, leidžianti teismui nustatyti faktą, kad O. G. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į namą (unikalus numeris duomenys neskelbtini) ir tvartą (unikalus numeris duomenys neskelbtini) esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pareiškimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 531 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 pateiktus argumentus ir išaiškinimus pareiškiame, kad namas (unikalus numeris duomenys neskelbtini) ir tvartas (unikalus numeris duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini) nepriklausė ir nepriklauso Širvintų rajono savivaldybei, taip pat neturime duomenų apie tai, kad šis turtas buvo perduotas Savivaldybei kaip valstybės turtas. Prie pareiškimo yra pridėti dokumentai su informacija apie pareiškėją O. G. ir jos turtą, kurią turi Širvintų rajono savivaldybė ir Širvintų rajono savivaldybės administracija. Papildomai prie atsiliepimo pridedame Širvintų rajono savivaldybės administracijos Zibalų seniūnijos ūkinių knygų įrašų 1992-2012 m. kopijas, iš kurių matyti, kad pareiškėja su šeima į (duomenys neskelbtini) atvyko gyventi 1992-02-28 ir gyvena iki šiol. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5, 4.68 - 4.71 straipsniais, prašau teismą priimti sprendimą šioje byloje savo nuožiūra vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismo posėdyje atstovė patvirtino tas pačias aplinkybes ir neprieštaravo, kad juridinis faktas būtų patvirtintas. Nurodė, kad pagal archyvinius duomenis gyvenamas namas su ūkiniu pastatu niekada nebuvo įtrauktas į ūkio apskaitą.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo nepateikė.
Pareiškimas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos Aukščiausias Teismas laikosi pozicijos, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti. Nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra tokių sąlygų visuma: pareiškėjas nėra daikto savininkas; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens(ne valdytojo) vardu; asmuo sąžiningai yra įgijęs daiktą ir jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t.y., valdymas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam priežasčių nuosavybės teisė neatsirado; visą laiką daiktas buvo valdomas atvirai(CK 4.68 str.); daiktas valdomas nepertraukiamai; daiktas buvo valdomas kaip savas; valdymas tęsiasi ilgiau kaip dešimt metų(CK 4.68 str. 1 dalis), kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
„Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti nuosavybės teisės į daiktą atsiradimą įgyjamąja senatimi. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip nuosavybės teisė. Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktini daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, kad nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra „įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ir sukūrimo procese“(LR AT civ.byla Nr. 3K-3-49/2012).
Byloje pareiškėja prašo teismo nuosavybės teisės įgijimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šiems pastatams 2012 m. rugsėjo 6 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai ir suteikti unikalūs numeriai, tačiau pastatas ir daiktinės teisės į juos Nekilnojamo turto registre nebuvo įregistruotos.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaruoja nuo 1992 metų. Iš pareiškėjos ir liudytojų parodymų darytina išvada, kad minėtame kaime pareiškėja faktiškai apsigyveno žymiai anksčiau po ištuokos su savo vyru, kas galėjo būti apie 1985 metus.
Gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, kuriuose apsigyveno pareiškėja, tuo metu buvo Šešuolėlių tarybinio ūkio teritorijoje, leido šiame name apsigyventi minėto ūkio vadovas ryšium su jos darbu ūkyje. Tai patvirtina, kad pareiškėja turtą įgijo sąžiningai ir jį valdo teisėtai. Taip pat šie duomenys duoda pagrindą manyti, kad pareiškėja, valdydama turtą, yra įsitikinusi, kad niekas kitas neturi į šį turtą daugiau teisių ar yra kitokių kliūčių(CK 4.70 str. 1 dalis), per visą laiką turtą valdo, kaip savą.
Į namą pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės CK 4.47 str. nustatytais būdais, t.y., nėra šių daiktų savininkė. Valdymas tęsiasi nepertraukiamai.
Bylos duomenys duoda pagrindo išvadai, kad šis turtas nepriklauso valstybei ar savivaldybei(CK 4.69 str.). Širvintų rajono savivaldybė ir Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius neginčija pareiškėjos turto valdymo sąžiningumo bei teisėtumo, pretenzijų į turtą nereiškia ir sutinka, kad faktas turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį pareiškėjui būtų pripažintas, taip pat byloje nėra ir dokumentų, patvirtinančių valstybės ar savivaldybės nuosavybę. Teismo posėdyje apklausti liudytojai Felicija M. A., V. D., J. Ž. paliudijo, kad gyvenamasis namas, kuriame šiuo metu gyvena pareiškėja, buvo pastatytas privataus asmens – P. G., gyvenusio prieškario laikotarpiu. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šis asmuo (duomenys neskelbtini) turėjo žemės, kurios teritorijos dalyje ir stovi gyvenamasis namas.
Tokiu būdu, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai iš valstybės lėšų nebuvo pastatyti, pareiškėja teisėtai ilgą laiką juose gyvena ir prižiūri, t.y., teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai jais naudojasi daugiau kaip dešimt metų ir valdo kaip savo. Šiuo atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais(CK 1.5 str.), taikomos CK 4.68-4.71 str. nuostatos. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais įgijo sąžiningai Apie šios bylos nagrinėjimą buvo paskelbta CPK 532 str. nustatyta tvarka. Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjos nurodytą turtą, neginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti, kad pareiškėja nuosavybės teisę į namą įgijo pagal įgyjamąją senatį.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. G. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tvartą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.