Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-15 · Civilinė byla Nr. e2A-1130-657/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-15
Bylos Nr.
e2A-1130-657/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18681-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Atsakovas
R. K., V. K.
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Trečiasis asmuo
J. M.
Advokatai
Kristina Česnauskienė
Civilinė byla Nr. e2A-1130-657/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18681-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.2.8.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 15 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų R. K. ir V. K. atstovaujamų advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-301-800/2016 pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“, vykdančio veiklą Lietuvoje per AAS „Gjensidige Baltic“Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams R. K. ir V. K., trečiasis asmuo J. M. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, vykdantis veiklą Lietuvoje per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų R. K. ir V. K. 1 169,20 Eur žalos atlyginimui, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš virš esančio atsakovams R. K. ir V. K. priklausančio buto buvo aplietas ir apgadintas J. M. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šios patalpos buvo apdraustos AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale. Ieškovas išmokėjo draudėjai 1 169,20 Eur dydžio draudimo išmoką. Už kilusią žalą yra atsakingi atsakovai, kurie žalą padarė bendrais veiksmais (neveikimu), todėl laikytini solidariaisiais skolininkais ieškovo atžvilgiu.Atsakovas V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovė R. K. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pripažįsta faktą, jog J. M. butas buvo aplietas iš atsakovės buto, trūkus krosnelei, tačiau nesutiko su nustatytos žalos dydžiu. Ji padėjo J. M. nusausinti jos buto grindis ir matė, kokie nuostoliai padaryti. Vandens pratekėjimas buvo matyti tik viename lubų kampe ir buvo iškritusios trys pakabinamų lubų plokštės. Ieškovo pateikta lokalinė sąmata neatitinka tikrovės. J. M. nereikėjo keisti visų lubų naujomis, todėl nebuvo būtinybės jų demontuoti, o taip pat demontuoti ir montuoti halogeninių šviestuvų, nes toje vietoje kur iškrito lubų plokštės šviestuvų nebuvo. Nebuvo būtinumo ir perdažyti visų kambario sienų, nes vanduo pratekėjo tik vienoje vietoje. Ji sutiko J. M. sumokėti 1 000,00 Lt (290,00 Eur), tačiau J. M. kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 1 169,20 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (1 169,20 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-22) iki visiško sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovas teisėtai reikalauja atlyginti žalą iš asmenų, tiesiogiai atsakingų už žalos kilimą. Atsakovai neginčijo deliktinės atsakomybės kilimo sąlygų, todėl teismas dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos plačiau nepasisakė. Teismas sprendė, kad neturi pagrindo nesutikti su ieškovo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo aplinkybes. Teismas konstatavo, jog ginčydama ieškovo nustatytą žalos dydį, atsakovė R. K. savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, apsiribojo pateiktais paaiškinimais, jog, jos nuomone, būsto, kuriam buvo padaryta žala remontą būtų galima atlikti paprastesnėmis medžiagomis, mažesnėmis išlaidomis, todėl ji sutiktų atlyginti 290,00 Eur dydžio žalą. Atsakovės argumentus, kad tam tikra žala nebuvo padaryta, paneigia ieškovo pateikti įrodymai – pranešimas apie draudiminį įvykį, turto apžiūros protokolas, fotonuotraukos. Nesant įrodymų, kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus, teismas sprendė, jog ieškovas pakankamai išsamiai pagrindė ieškinio aplinkybes, susijusias su žalos dydžio nustatymu, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovai R. K. ir V. K. atstovaujami advokatės Kristinos Česnauskienės prašo pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą pakeisti ir priteistos žalos dydį sumažinti iki 283,61 Eur bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi būtina kviesti J. M. ir dabartinį buto savininką bei ekspertą J. P.. Teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas dėl turtinės žalos ir jos dydžio nustatymo, neobjektyviai, nevisapusiškai ir netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, padarė išvadas, priešingas byloje esantiems įrodymams:Teismas priteisė nepagrįstai didelę sumą už remonto darbus, kuri neatitinka faktiškai padarytos žalos dydžio. Teismas šališkai gynė tik draudimo bendrovės interesus ir atsižvelgė į atsakovės atsikirtimo argumentus, nepagrįstai ir besąlygiškai vadovavosi draudiko pateikta lokaline sąmata. Ieškovas neįrodė, kad buvo apgadinti du kambariai. Nors lokalinėje sąmatoje yra paskaičiuota kambario 1-5 lubų remonto darbai, tačiau ji prieštarauja I fotonuotraukai, iš kurios akivaizdu, kad buvo padarytas mažas sudrėkimas ties siena ir ties kaminu. Žala už lubų remonto medžiagas ir darbui negalėjo būti priteista, nes visos lubos nebuvo sugadintos. Be to, teismas neįvertino ir kitų aplinkybių, kurios rodė ieškinio nepagrįstumą, t.y. kambario 1-5 lubos apliejimo metu ir dabar yra tapetuotos, todėl teismas privalėjo aiškintis, kodėl lokalinėje sąmatoje paskaičiuota glaistymo du etapai, šveitimas, paruošimas dažymui ir dažai, įvertinti lokalinės sąmatos prieštaringumą. Joje nurodyti paprasti tapetai, kurie negali būti dažomi nurodytais dažais, todėl 13 punkte nurodyta 295,41 Lt suma priteista nepagrįstai. Teismas nepagrįstai priteisė nurodytas sumas už lubų karkaso ardymą, gipso kartono plokščių montavimą, glaistymą, lubų dažymą, lubų šiltinimą, sienų dažymą.Teismas neatsižvelgė, kad draudimo išmokos apskaičiavimo išvados galutinė suma yra paskaičiuota neatskaičius 200,00 Lt išskaitos. Tarp šalių sudarytoje draudimo sutartyje nustatytas išskaitos sumos dydis privalėjo būti išskaičiuotas iš bendros išmokos sumos. Teismas pažeidė procesines teisės normas, nes procesiniai dokumentai atsakovui V. K. negalėjo būti įteikti viešu paskelbimu, kadangi tiek draudikas, tiek apgadinto buto tuometinė savininkė žinojo šių asmenų gyvenamąją vietą. Be to, procesiniai dokumentai negalėjo būti įteikti viešu paskelbimu ir J. M.. Teismas negalėjo konstatuoti, kad nei darbo, nei gyvenama vieta nežinomos, nebuvo dėta jokių pastangų nustatyti jos buvimo vietą. Teismas turėjo galimybę ieškovui pasiūlyti įteikti teismo šaukimą arba nurodyti kitą gyvenamą arba darbo vietą.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“, vykdantis veiklą Lietuvoje per AAS „Gjensidige Baltic“Lietuvos filialą prašė skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apelianto V. K. nurodyti argumentai atmestini jau vien dėl to, kad šiais argumentais jis nesirėmė pirmosios instancijos teisme. Apeliantės R. K. argumentai, susiję su įvykio metu padaryta žala, jos dydžiu, yra pasvarstymų, samprotavimų pobūdžio. Apeliantė nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu. Ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius draudimo išmokos dydį. Prašymas iškviesti liudytojais J. P. ir G. R. nebuvo išreikštas pirmosios instancijos teisme, todėl tai vertintina kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra būtina.

Atsiliepimas

Kitų atsiliepimų įstatymo nustatyta tvarka nėra pateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantai išreiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nustatė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat pats įvertina įrodymus, nepriklausomai nuo to, ar juos pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ne. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, šalys turėjo galimybę išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, nesugebėtų atskleisti ginčo esmės ir priimti teisingą sprendimą.

Dėl kitų apeliantų prašymų

Apeliantai taip pat prašė į teismo posėdį kviesti ekspertą J. P., J. M. ir G. R., įpareigoti ieškovą pateikti spalvotas buto nuotraukas. Pažymėtina jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312 str., 314 str.). Apeliaciniame skunde išreikšti apeliantų prašymai nėra motyvuoti, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, šių prašymų netenkina, nes jie pateikti pavėluotai, t. y. jie galėjo būti pareikšti byloje nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl žalos fakto

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovams R. K. nuosavybės teise priklauso 11/42 dalis, V. K. – 1/42 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurių dalis yra virš J. M. buto. J. M. apdraudė jai priklausantį namo dalį gyventojų turto draudimu (draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo laikotarpis nuo 2013 m. gegužės 18 d. iki 2014 m. gegužės 17 d.). Ieškovas, 2013 m. spalio 25 d. gavęs draudėjos J. M. pranešimą apie įvykusį draudiminį įvykį – dalies gyvenamojo namo, kuriame ji gyvena apliejimą ir apžiūrėjęs apdraustą turtą, turto apžiūros protokole su fotonuotraukomis užfiksavo bute rasti apdrausto turto apgadinimus. Pagal apžiūros akte nurodytus duomenis 2013 m. spalio 29 d. buvo sudaryta lokalinė sąmata, kurioje nurodyta bendra remonto išlaidų suma – 1 169,20 Eur (4 037,00 Lt), kurią ieškovas 2013 m. spalio 30 d. išmokėjo draudėjai J. M.. 2013 m. lapkričio 29 d. ieškovas pareikalavo, kad atsakovai per 14 dienų atlygintų žalą, t.y. sumokėtą draudimo išmoką. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantai iš esmės neginčija nei savo kaltės, nei žalos padarymo fakto, nesutinka tik su teismo priteistu žalos dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs būtinybės peržengto apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Dėl išmokėtos draudimo išmokos dydžio

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t.y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. CK 6.1015 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Kadangi ieškovas, išmokėdamas 1 169,20 Eur draudimo išmoką, atlygino J. M. turtui padarytą žalą, šiuo atveju jis įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovai, nurodydami, jog žalos padarymo mastai yra mažesni, nes žala atsirado dėl įlinkusių lubų, nepateikė jokių įrodymų. Šioje byloje patirtą žalą patvirtina turto apžiūros protokolas su fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti bute rasti apdrausto turto apgadinimai, lokalinė remonto darbų sąmata, kurioje nurodyta bendra remonto išlaidų 1 169,20 Eur suma, draudimo išmokos apskaičiavimo išvada, draudimo išmokos išmokėjimo aktas. Apeliantų argumentai, kad nepagrįstai yra priteista už lubų karkaso ardymo, gipso kartono plokščių montavimo, glaistymo, lubų dažymo, lubų šiltinimo, sienų dažymo darbus nėra pagrįsti įrodymais, ir yra deklaratyvūs. Atsakovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nurodyti remonto darbai buvo nebūtini ir pertekliniai, o ir savo skaičiavimų, kiek patirtos žalos dydis turėtų būti mažinamas, atsakovai nepateikė, nurodydami, jog atsakovė J. K. sutiko atlyginti 283,61 Eur (CPK 178 str.). Iš pateikto į bylą J. K. 2014 m. sausio 16 d. rašto, matyti, jog pretenzijas atsakovė J. M. ėmė reikšti jau po įvykusio draudiminio įvykio. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nepateikti įrodymai, kuriais vadovaujantis teismas turėtų pagrindo kritiškai vertinti remonto darbų sąmatą, ieškovo patirtas išlaidas ir sumažinti iš atsakovų priteistą žalos dydį, nes šiuo konkrečiu atveju atsakovai jokių aplinkybių, šalinančių ar mažinančių jų atsakomybę, byloje neįrodė (CK 6.266 str. 1 d., CPK 178 str.). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013; 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmos instancijos įrodymų vertinimu nagrinėjamu atveju. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad apskaičiuojant draudimo išmoką nebuvo išskaičiuota 200,00 Lt sutartyje numatytos franšizės suma. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde negalima remtis aplinkybėmis ir kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šių apeliacinio skundo argumentų neanalizuoja. Atmestinas ir apeliantų argumentas, jog teismas nepagrįstai procesinius dokumentus J. M. ir V. K. viešo paskelbimo būdu, nes jeigu ieškovas pateikia įrodymus, kad duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją ar darbo vietą nepavyksta gauti, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju, t. y. dėl procesinių dokumentų įteikimo kuratoriui (CPK 129 str.) arba viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.).Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavęs ieškovą ir atsakovus siejančius teisinius santykius, ginčo išsprendimui taikė tinkamas materialinės teisės normas, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d.1p).

Kauno apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė