Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-12-04 · Civilinė byla Nr. 2S-923-467/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-04
Bylos Nr.
2S-923-467/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
J. B.
Atsakovas
S. K.
Kategorijos
  • 96.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-923-467/2008Procesinio sprendimo kategorijos 96.1.; 96.4.; 106.8.8.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (jį pasirašė A. S.), prašydama nutraukti jos ir atsakovo K. S. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) vykdomajame komitete (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės, ieškovei palikti B. pavardę.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2008-09-05 pašalinti ieškinio trūkumams, t.y. primokėti žyminį mokestį, pateikti įmokos mokėjimo kvito originalą arba tinkamai patvirtintus nuorašus, patikslinti reikalavimą, pateikti santuokos liudijimo originalą ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškinį pasirašęs A. S. gali būti ieškovės atstovas teisme.

Šalies argumentai

Ieškovė J. B. 2008-08-28 pateikė teismui prašymą (pasirašytą A. S.) dėl procesinių terminų pratęsimo, kuriame nurodė, kad iki teismo nustatyto termino pašalinti ieškinio trūkumų nespės, kadangi dėl santuokos sudarymo liudijimo išdavimo turi kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių. Ieškovė prašyme taip pat nurodė, kad ją atstovaujantis A. S. pagal notaro išduotą įgaliojimą turi teisę atstovauti ieškovę visose teismo įstaigose, pasirašyti ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, todėl teismo reikalavimas pateikti įrodymus, pagrindžiančius atstovo teisę atstovauti ieškovę teisme (pateikiant aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą), yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo, kadangi prašymą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Teismas nustatė, kad prašymą už ieškovę pasirašė A. S., todėl kartu su prašymu turėjo būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad A. S. pagal CPK 56 straipsnį gali būti ieškovės atstovu teisme. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad minėtas trūkumas buvo nurodytas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje, bet ieškovės nepašalintas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas atsisakė priimti prašymą, kadangi jį ieškovės vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 137 str. 1 d. 8 p.).

Šalies argumentai

Ieškovė J. B. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad ieškovės suteikti įgaliojimai A. S. atitinka įstatymų nuostatas, kurios leidžia įgaliotiniui ieškovės vardu atlikti tam tikrus veiksmus, tokius kaip: pasirašyti ieškinį bei jį pateikti teismui, apskųsti teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas viršijo savo įgaliojimus ir neteisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, kadangi byloje sprendėsi tik ieškinio priėmimo bei jo trūkumų pašalinimo klausimas, o ne vyko bylos nagrinėjimo teisme proceso stadija, kurioje A. S. įgalinimai ribojami CPK 56 straipsniu, suteikiančiu jam teisę ieškovės vardu vesti bylą tik kartu su byloje dalyvaujančiu advokatu.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovės J. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo pasirašė A. S., remdamasis jam ieškovės išduotu ir notaro patvirtintu (notarinio registro (duomenys neskelbtini)) įgaliojimu (b.l. 9). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tarp kurių: pateikti teismui duomenis, kad ieškinį pasirašęs A. S. pagal CPK 56 straipsnį gali būti ieškovės atstovas teisme, t.y. pateikti įrodymus, kad A. S. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir atstovauja savo artimai giminaitei. Ieškovės prašymą dėl termino ieškinio trūkumams pašalinti pratęsimo taip pat pasirašė A. S. ir šiame prašyme nurodė, kad teismo reikalavimas pateikti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi A. S. veikia pagal ieškovės išduotą ir notaro patvirtintą įgaliojimą, pagal kurį įgaliotinis turi teisę ieškovės vardu pasirašyti ieškinį ir kitus procesinius dokumentus (b.l. 14). Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsisakė priimti šį prašymą, motyvuodamas tuo, kad prašymą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Ieškovė J. B., nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą (pasirašytą A. S.) dėl jos, kurį iš esmės grindžia tuo, kad ieškinio priėmimas nėra bylos nagrinėjimo stadija, kurioje A. S. įgalinimai ribojami CPK 56 straipsniu, suteikiančiu jam teisę įgaliotojos vardu vesti bylą tik kartu su byloje dalyvaujančiu advokatu, todėl, apeliantės tvirtinimu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti A. S. pasirašytą prašymą. Teisėjų kolegija sutikti su tokiais argumentais neturi teisinio pagrindo.

CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 51 straipsnį asmenys gali bylas teisme vesti patys arba per atstovus. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai ir (ar) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 str. 1 d. 1, 2 p.). CPK 56 straipsnio 2 dalis nustato, jog kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Ši teisės norma leidžia būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą ir kitiems asmenims, tačiau su sąlyga, kad šie asmenys atstovaujamojo teises ir interesus teisme gins kartu su advokatais arba advokatų padėjėjais. Taigi nurodyti asmenys fiziniams asmenims atstovauti teisme savarankiškai, t.y. ne kartu su advokatais ar advokatų padėjėjais, negali. Minėtų asmenų procesines teises ir pareigas bei jų apimtį gali patvirtinti jiems fizinio asmens išduotas įgaliojimas, atitinkantis CPK 57 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Be to fiziniams asmenims teisme atstovauti taip pat gali asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) (CPK 56 str. 1 d. 4 p.).

Nagrinėjamu atveju byloje visus ieškovės J. B. teismui teikiamus procesinius dokumentus – ieškinį, prašymą dėl termino pratęsimo ir atskirąjį skundą, pasirašė A. S., remdamasis jam ieškovės išduotu ir notaro patvirtintu (notarinio registro (duomenys neskelbtini)) įgaliojimu. Iš pateikto įgaliojimo turinio matyti, kad A. S. turi teisę atstovauti J. B. visose teismo įstaigose, pasirašyti bei pareikšti pareiškimą, ieškinį ir priešieškinį teisme, visose civilinėse bylose su visomis teisėmis, įstatyme suteiktomis pareiškėjui, ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui ir nukentėjusiajam su teise pilnai ar dalinai atsisakyti nuo ieškininių reikalavimų, padidinti ar sumažinti ieškininius reikalavimus, pripažinti ieškinį, keisti ieškinio pagrindą ir/arba dalyką, sudaryti taikos sutartį, apskųsti teismo sprendimą ar nutartį apeliacine ir/arba kasacine tvarka, atlikti visus kitus reikiamus procesinius veiksmus, jo nuožiūra ir aptartomis sąlygomis sudaryti atstovavimo (teisinių paslaugų teikimo) sutartį su jo nuožiūra pasirinktu advokatu arba advokatų kontora dėl veiksmų, susijusių su civilinėmis bylomis, atlikimo, reikalui esant, jo nuožiūra sudarytą atstovavimo (teisinių paslaugų teikimo) sutartį pakeisti ar nutraukti ir kt. Šiame įgaliojime taip pat nurodyta, kad įgaliotojui išaiškinta, jog vadovaujantis CPK 56 straipsniu, atstovu teisme pagal šį įgaliojimą A. S. gali būti kartu su advokatu ar advokato padėjėju, turinčiu jo praktikai vadovaujančio advokato rašytinį sutikimą atstovauti konkrečioje byloje. Taigi įstatyminės atstovavimo teisme fiziniams asmenims nuostatos, kad pagal įgaliojimą turimas teises A. S. gali realizuoti tik kartu su advokatu ar advokato padėjėju, apeliantei yra išaiškintos ir žinomos, ką ji pati nurodė savo prašyme dėl termino pratęsimo ir neginčija atskirajame skunde.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio surašymas ir pasirašymas yra civilinio proceso teisme sudedamoji dalis, šio proceso pradžia. Kai šiuos veiksmus atlieka asmuo pagal pavedimą, atsiranda atstovavimo fiziniams asmenims teisme teisiniai santykiai. Kaip jau minėta, šiuos santykius reglamentuojančios teisės normos nustato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti ir asmenys, kurie nėra advokatai ar advokato padėjėjai, tačiau su sąlyga, kad jie atstovaujamojo teises ir interesus teisme gins kartu su advokatais arba advokatų padėjėjais. Arba jei šie asmenys turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir atstovauja savo artimam giminaičiui ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė reikalaujamų įrodymų apie A. S. aukštąjį teisinį išsilavinimą bei giminystės ryšį su ieškove, taip pat duomenų apie A. S. atstovavimą teisme kartu su advokatu ar advokato padėjėju, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą atsisakyti priimti A. S. prašymą dėl termino pratęsimo, nes jį ieškovės vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo.

Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nėra juridiškai reikšmingi ir neįtakoja apskųstosios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Virginija VolskienėHenrichas Jaglinskis