Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-04-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-151-134-2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-09
Bylos Nr.
1A-151-134-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Algirdai Gaputis
Nuteistasis
T. S., T. K., S. Š.
Advokatai
Rolandas Vaitekūnas
Pranešėja Bronė Vidzėnienė.
Baudžiamoji bylaNr. lA-151-134/2008m.Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2. (S)
NUTARTIS2008 m. balandžio 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Onutei Astrauskienei, dalyvaujant prokurorei Lidijai Burbienei, gynėjui advokatui Rolandui Vaitekūnui, nuteistajam T. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl 2008 m. sausio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo T. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 148 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteista iš T. S. L. L. 250 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti T. K., S. Š., tačiau jie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 22 d., apie 22 vai., Panevėžio rajone įsėdęs į automobilį ,Audi-80", valstybiniu numeris, nukentėjusiajam L. L. jį vairuojant, nuvažiavo į šalia esančią aikštelę, kur iš automobilio bagažinės pagrobė L. L. 700 litų vertės garso kolonėlę.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu T. S. prašo nuosprendį pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusią su laivės atėmimu arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Apeliantas nurodo, kad teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, padaryta veika sunkesnių pasekmių nesukėlė, nusikaltimas nesunkus, jis charakterizuojamas teigiamai, prižiūri neįgalią motiną, todėl, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir adekvatumo principais, jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu arba paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas atidėtinas. Apelianto teigimu, jam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę, jam būtų atimta galimybė baigti mokslus, nutrūktų jo besiformuojantys socialiniai santykiai. Nusikaltimo padarymo metu buvo jauno amžiaus - 20 metų, todėl tinkamai neįvertino savo elgesio pasekmių, šiuo metu padarė tinkamas išvadas, žada daugiau nebenusikalsti ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Apeliantas mano, kad jam paskirta bausmė prieštarauja BK 54 str. 3 d. įtvirtintam teisingumo principui, tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2007-02-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2007.

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija savo kaltės, veikos kvalifikavimo ir civilinio ieškinio klausimui nesutinka tik su jam paskirta bausme, todėl byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniam skunde (BPK 320 str. 3 d.)-

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. S., būdamas nepilnamečiu, Panevėžio mieste apylinkės teismo 2004-10-15 nuosprendžiu nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymai' bausmę atliko 2005-11-11 (2 t., 60 b.l.). Pagal BK 97 str. 3 d. 3 p. a p.p., 4 d., jo teistum; terminas buvo pusantrų metų ir baigėsi 2007-05-11. Nesunkų nusikaltimą, už kurį nuteista skundžiamu nuosprendžiu, T. S. padarė 2007-09-22, išnykus teistumui, būdamas neteistas, todėl bausmė už šį nusikaltimą jam turi būti skiriama kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui. BK 55 str. nuostatos nedraudžia pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą teisiamam asmeniui skirti laisvės atėmimo bausmę, bet reikalauja nurodyti bausmės rūšies parinkimo motyvus. Įvertinus nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus ir kitus bylos duomenis, daroma išvada, kad apeliantui laisvės atėmimo bausmės rūšis parinkta teisingai. T.S. P. miesto apylinkės teismo 2004-03-30 nutartimi, remiantis BK 93 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (2 t., 66 b.l.). Tačiat nepraėjus 1 metams jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004-10-15 nuosprendžiu nuteistas už abi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str 2 d. ir 178 str. 4 d. (2 t., 67-69 b.l.). Šiuo nuosprendžiu T. S. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-09-06 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės (2 t., 60 b.l.). Tačiau apeliantui ankstesniu nuosprendžiu paskirta arešto bausme bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes ją atlikęs jis ir vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką - vagystę. Iš bylos medžiagos matyti, kad abi T. S. įvykdytos vagystės padarytos analogiškomis aplinkybėmis - pagrobiant daiktus iš automobilių, be to, jis yra padaręs nedidelės vertės turto pagrobimą. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas. būdamas jauno amžiaus, jau turi susiformavusį tvirtą polinkį daryti turtinio pobūdžio nusikaltimus, kuriam pakeisti švelnesnių bausmės rūšių nei laisvės atėmimas nepakanka.

Apeliantas skunde teigia esąs charakterizuojamas teigiamai, tačiau bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti tokią išvadą, nes T. S. nusikaltimo padarymo metu turėjo penkias galiojančias administracines nuobaudas : po dvi - už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir nedidelį chuliganizmą ir vieną - už policijos pareigūnų nurodymų nevykdymą ir įžeidimą. Trijų pastarųjų administracinės teisės pažeidimų pobūdis leidžia kritiškai vertinti apeliacinės instancijos teismui iš T. S. iš gyvenamosios vietos pateiktoje charakteristiką, kurioje jis apibūdinamas kaip visiškai nekonfliktiškas asmuo. Teismas nuosprendyje įvertino apelianto skunde išdėstytų aplinkybių - tai, kad jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - reikšmę bausmės rūšiai ir dydžiui, todėl dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes ir jų pagrindu švelninti bausmę nėra pagrindo. Apelianto skundo teiginys, kad jis yra vienintelis asmuo, galintis prižiūrėti ir materialiai aprūpinti savo neįgalią motiną, taip pat nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad apelianto motina S. S. gauna netekto nedarbingumo pensiją (2 t. 206-207 b.l.), tuo tarpu T. S., darbingas pilnametis asmuo, nusikaltimo padarymo metu nedirbo ir neturėjo teisėto pragyvenimo šaltinio, todėl jis negalėjo materialiai išlaikyti savo motinos. Be to, T. S. turi pilnametę seserį T. S., todėl jis nėra vienintelis šeimos narys, galintis suteikti savo motinai reikiamą priežiūrą.

Teismas, pripažinęs T. S. kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir nustatydamas bausmę už šį nusikaltimą, bausmę skyrė straipsnio sankcijose numatytose ribose, teisingai įvertino BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir individualizavo bausmę, įvertindamas šių aplinkybių reikšmę bausmės dydžiui. Apeliantui paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijoje nustatytą šios bausmės rūšies vidurkį, atitinka apelianto padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jo asmenybę, todėl nėra aiškiai per griežta. Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, bus laikinai apribotos tam tikros jo teisės ir laisvės, tačiau

nėra jokio pagrindo laikyti pagrįstu apelianto skundo teiginį, kad dėl vienerių metų bausmės trukmės jo socialiniai ryšiai bus nutraukti negrįžtamai.

Apeliantas, skunde prašydamas pakeisti jam paskirtos bausmės rūšį, neteisingai interpretuoja BK 54 str. 3 d. turinį, nes ši norma taikoma tik tuomet, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytos ir švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės rūšys, todėl skunde argumentuojant bausmės rūšies pakeitimo klausimą, šia norma remiamasi nepagrįstai.

Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas galimas, tik nustačius visas BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas. T. S. padaryto nusikaltimo sunkumas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis atitinka šiame straipsnyje nurodytas dvi pirmąsias sąlygas. Tačiau tai, kad anksčiau apeliantui taikytos jo teisinę padėtį švelninančios baudžiamojo kodekso normos -atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmės vykdymo atidėjimas - nesulaikė jo nuo naujos analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad šį kartą bausmės tikslai apeliantui bus pasiekti, realiai neatliekant nuosprendžiu paskirtosios bausmės.

Tenkinti nuteistojo skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

N. T. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai:Bronė VidzėnienėSigitas BagdonavičiusAlgirdai Gaputis