- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-07-12
- Bylos Nr.
- 1-28-758/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00028-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintautas Būga
- Nukentėjusysis
- D. V., T. G.
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Juozas Bučinskas
- Kategorijos
viešame mišriame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas: 1. 2014-10-29 Zarasų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str., 4 mėn. viešųjų darbų; 2. 2015-07-03 Zarasų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., 8 mėn. viešųjų darbų; 3. 2016-01-28 Amtsgericht Tiergarten (Vokietija) (vagystė); 4. 2016-03-08 Amtsgericht Tiergarten (Vokietija) (vagystė po neteisėto patekimo į privačią valdą); 5. 2018-01-16 Amtsgericht Tiergarten (Vokietija) (vagystė); 6. 2019-06-26 Rechtbank Amsterdam (Nyderlandai) (vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis formos, nevartojant smurto, nepasinaudojant ginklais ir asmeniui negrasinant smurtu ar ginklais); 7. 2020-09-01 AG Lörrach (Vokietija) (neteisėtas atvykimas į šalį arba gyvenimas joje); 8. 2020-11-25 AG Lörrach (Vokietija) (neteisėtas atvykimas į šalį arba gyvenimas joje); 9. 2021-05-17 Amtsgericht Tiergarten (Vokietija) (prievarta, mėginimas paveikti, persekiojimas, priekabiavimas arba psichologinė ar emocinė agresija); 10. 2022-06-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 6 mėn. laisvės apribojimas; 11. 2022-08-08 Amtsgericht Tiergarten (Vokietija). Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka.
Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. 2023 m. sausio 1 d., apie 01.40 val., (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje sudavė kumščiu vieną kartą į galvos sritį D. V., tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam D. V. fizinį skausmą ir dėl žaizdos kairio antakio srityje nukentėjusiajam D. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to V. K. kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. sausio 1 d. apie 01.40 val., (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, abiem rankom suduodamas delnais į krūtinę, pastūmė ir sugriebė už kairės rankos riešo T. G., tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai T. G. fizinį skausmą, t. y. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.???
Kaltinamasis V. K. teisiamajame posėdyje posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pas nukentėjusįjį ėjo nusipirkti alkoholio, tuo metu jau buvo išgėręs. Atidarius duris jį kiek atsimena užpuolė. Jis sudavė smūgį D. V., nes jis jį puolė, visa tai vyko buto koridoriuje. jis ėjau vienas, draugai buvo likę apačioje. D. V. su kumščiu sudavė į veido sritį, bet nepastebėjo, kad būtų atsiradę kažkokių sužalojimų ir iš iškarto išėjo. T. G. nelietė išviso. Jis T. nestūmė ir nesugriebiau už rankos riešo, o sudavė tik D. V.. Tuomet jį išstūmė T. G.. To susistumdymo metu jos pastumti jis negalėjo. Savo veiksmus vertina blogai. Su Ligonių kasų ieškiniu sutinka, o su A. V. ieškiniu nesutinka visiškai.
Tą vakarą buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau viską prisiminė iš pradžių, o parodymų davimo teisme metu nelabai prisimena. Prisipažįstu dėl V., bet neprisipažįstu dėl G.. Jį stūmė viena G. iš buto, jos stumiamas nesipriešino ir nesimosikavo rankomis, negalėjo jai suduoti ar sugriebti už riešo.
Nukentėjusioji T. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dienos dabar neatsimena, buvo jau beveik naktis, norėjo eiti miegoti, apačioje išgirdo triukšmą, kažkas paskambino į jų duris. Ji atidarė duris, o ten stovėjo K.. Paklausė ko jis nori, tačiau jis stovėjo ir tylėjo. Nieko nesakė, buvo neblaivus, labai keistai atrodė. Ji iš kambario pakvietė vyrą D. V.. Kada jis atėjo ir V. K. iš karto jam sudavė. Vyrui pradėjo labai tekėti kraujas, net negalėjo nieko matyti, o K. ji norėjo išstumti iš buto, bet jis nenorėjo išeiti. Tą triukšmą išgirdo V. K. draugai, kurie buvo apačioje. Jie pakilo ir jį išvedė.
V. K. ji stumdama iš buto, pati patempė pati ranką. Ranką skaudėjo gal 2-3 dienas, ji buvo patinusi. V. K. kažką turėjo rankose, kažkas buvo uždėta, matė iš striukės, tai buvo kastetas. Ji jį matė uždėtą ant rankos po striuke. Tuo metu buvo labai išsigandusi, pas vyrą labai tekėjo kraujas. Tą kastetą matė tik iš pradžių. Apie tai, kad vyrui sudavė su tuo daiktu, sprendžia iš sužalojimo. Ji nežino kokiu tikslu V. K. ėjo pas juos, nes jie jo nepažįsta, konfliktų su juo anksčiau nebuvo.
Nukentėjusysis D. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad koridoriuje išgirdo triukšmą. Žmona atidarė duris. Jis skambučio negirdėjo. Atsikėlęs iš lovos išėjo į koridorių, tuomet V. K. jam smūgiavo į galvą ir ją prakirto. Smarkiai kraujavo, kad jis nieko negalėjo matyti. Konflikto pradžios nematė, buvo tik triukšmas. Viskas vyko buto koridoriuje, ten pamatė K., jis kažkaip užėjo į butą ir iškart pajuto smūgį. G. tuo metu stovėjo šalia. Prieš smūgį matė tarp K. ir G. konfliktą, kuris jam nepasirodė didelis. K. anksčiau nepažinojo. Jokių santykių su juo nebuvo. K. jam sudavė su kažkuo kas buvo ant rankų, tai galėjo būti ir žiedas nuo raktų, nepasakytų, kad tai buvo kastetas. Jam buvo prakirsta galva, negalėjo sustabdyti kraujavimo, kol neatvažiavo greitoji.
Jis yra pareiškęs 1000 eurų civilinį ieškinį, todėl, kad Švedijoje dirba ir tokia jo alga. Jis savaitę gulėjo namuose su prakirsta galva. Ant veido liko randas, kurį kiekvieną dieną mato veidrodyje, skaudėjo galvą, jautė psichologinį diskomfortą. Ieškinys - 1000 eurų vien dėl to, kad negalėjo išvažiuoti dirbti, tai nuostoliai jam ir jo firmai. Ieškinį palaiko. Jo alga yra 1200 plius dienpinigiai. Nedarbingumą turėjo apie 3 savaites. Nedarbingumo išmokos negavo, nesikreipė.
Liudytojas A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis paties veiksmo nematė. Buvo nauji metai, jie šventė. Prieš įvykį šventė namuose. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kaip jie atsidūrėme (duomenys neskelbtini) nelabai pamena. Nepamena kodėl nuėjo į tą namą. Ėjo K., jis ir V. K.. Jie buvo pakankamai išgėrę. Nuėję buvo laiptinėje, stovėjo, išgėrinėjo. V. K. gal ne visą laiką buvo kartu, nelabai pamena ar buvo kur nuėjęs. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė. Jie laukė apačioje, o K. nuėjo į svečius toje pačioje laiptinėje, bet į kurį aukštą nepamena. Jis į antrą ar trečią aukštą pakilo. Kai pakilo jie, ten pamatė V. K., pasiėmė jį ir išėjo. Ten buvo triukšmas.
Ikiteisminiame tyrime jis yra sakęs, kad jis kartu su I. K. liko laukti apačioje. Po kažkurio laiko antrajame aukšte išgirdo triukšmą, užlipęs pažiūrėti pamatė stovintį V. K., iš matymo pažįstamą D. V. ir jam nepažįstamą moterį, kuri stovėjo prie D. V.. I. K. lyg tai liko laukti apačioje, bet tiksliai nepamena kur jis buvo. V. K. ir D. V. kažką aiškinosi tarpusavyje, matė, kad D. V. veidas buvo kruvinas.
Tie parodymai yra teisingi tik šiuo metu jis to neprisiminė.
Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2023 m. per naujus metus gavo pranešimą dėl muštynių (duomenys neskelbtini) bute, nuvykus į įvykio vietą buvo rastas sumuštas vyriškis ir moteriškė. Jie paaiškino, kad į namus buvo atėję lyg trys vyriškiai ir vienas iš jų sumušė vyriškį, kuris buvo bute. Kadangi buvo sumuštas vyriškis, tai greitoji jį išvežė į gydymo įstaigą. Jis nusprendė pradėti tyrimo medžiagą. Su moteriške atvažiavo į policijos komisariatą, pradėjo ją apklausinėti, kuri paaiškino, kad buvo atėję vyrai į namus, sumušė jos sugyventinį, kas tiksliai sumušė, tai to žmogaus nežinojo, tik pažinojo kitus, kurie buvo su tuo asmeniu. Ji nurodė, kad jai buvo suskeltas fizinis skausmas ją stumiant. Kadangi apklausos metu ji pareiškė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tada ji pateikė pareiškimą, nes jai sukeltas fizinis skausmas. O dėl sumušto vyriškio buvo surinkta medžiaga.
Nukentėjęs vyriškis buvo neblaivus, o moteriškė turėjo būti blaivi, nes jie priėmė jos pareiškimą. Apklausiant T. G. aplinkybių patikslinimo metu ji paminėjo, kad tas jai nepažįstamas asmuo be priežasties, tyčia abiem rankom suduodamas delnais į krūtinę, pastūmė ją ir sugriebė už kairės rankos riešo, tą ji sakė.
Liudytojas I. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad per Naujus metus su draugais: A. G. ir V. K. atsigėrinėjo prie laiptinės. Jis su A. liko apačioje, o V. K. nuėjo į laiptinę. Tada jie išgirdo garsus ir išėjo. Jį su A. paėmė policija, tikrino girtumą, tačiau išėjo moteris, pasakė, kad tai ne jie ir juos paleido. Jokio įvykio, incidento nematė, stovėjome apačioje. Jis nelabai atsimenu ar buvau užlipęs į antrą ar trečią aukštą. Ikiteisminiame tyrime davė teisingus parodymus, dabar nelabai ką atsimena.
Ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji T. G. parodė, kad matė, kad ant V. K. rankos buvo kažkoks daiktas, atrodo pilkos, panašus į kastetą, tačiau to tiksliai nurodyti negali, nes nematė. Kai D. V. atėjo į buto koridorių, nespėjęs nieko paklausti, V. K. įėjo į jų butą ir nieko nepasakęs sudavė vieną smūgį D. V. į veidą. Po smūgio D. V. pradėjo stipriai tekėti kraujas. Po smūgio D. V., V. K. abejomis rankomis, delnais, suduodamas jai į krutinę, pastūmė ją, ji nenugriuvo, bet dėl to jautė fizinį skausmą. Ji bandė išstumti V. K. iš buto. V. K. nenorėjo išeiti, jai bandant jį išstumti iš buto, jis suėmė jai už kairės rankos riešo, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Kai ji stūmė V. K. iš buto, buvo triukšmas (t. 1, b. l. 34, 51-52).
Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis D. V. parodė, kad priėjęs prie durų, pamatė, kad tai buvo V. K., kuris nieko nepasakęs įėjo į buto koridorių ir sudavė jam ranka vieną smūgį į veido sritį, po ko visas jo veidas buvo kruvinas, jis jautė fizinį skausmą. Pajautė, kad V. K. kažką laikė rankoje, mano, jog tai galėjo būti daiktas, panašus į kastetą, bet tiksliai nurodyti negali. Daiktas buvo metalinis, metalo spalvos. Po to V. K. atsitraukė į laiptinę. Laiptinėje jis pamatė A. G. ir dar vieną jam nepažįstamą vyrą, kurie pradėjo veržtis į butą, tačiau T. G. juos išstūmė, t. y. neleido įeiti į butą (t. 1, b. l. 62-63).
Ikiteisminiame tyrime liudytojas A. G. parodė, kad jis kartu su I. K. liko laukti apačioje. Po kažkurio laiko antrajame aukšte išgirdo triukšmą, užlipęs pažiūrėti pamatė stovintį V. K., iš matymo pažįstamą D. V. ir jam nepažįstamą moterį, kuri stovėjo prie D. V.. I. K. lyg tai liko laukti apačioje, bet tiksliai nepamena kur jis buvo. V. K. ir D. V. kažką aiškinosi tarpusavyje, matė, kad D. V. veidas buvo kruvinas. Tai pamatęs, jis iš karto ištraukė V. K. iš ten, sakė eiti į lauką. Visi buvo išgėrę daug alkoholio, todėl nuosekliai visų įvykio aplinkybių pasakyti negali, nes ne viską atsimena. Pamena, kad vėliau V. K. pats pasakojo, kad D. V. pastūmė jį buto koridoriuje, o V. K. jam trenkė per veidą. Nežino dėl kokios priežasties V. K. ėjo pas D. V., jis jam to nesakė (t. 1, b. l. 125-126).
Ikiteisminiame tyrime liudytojas I. K. parodė, kad 2023 m. sausio 1 d., apie 01.00 val., bet tiksliai laiko neprisimena, jie užėjo į daugiabutį, adresu (duomenys neskelbtini), kur pirmajame aukšte visi trys vartojo alkoholį. Po kažkurio laiko, nieko nesakęs, V. K. nuėjo į antrąjį aukštą, o jis kartu su A. G. liko jo laukti pirmajame aukšte. Praėjus kažkiek laiko, jie užgirdo triukšmą, kad vyksta konfliktas. Jis kartu su A. G. užlipo pažiūrėti kas vyksta. Pamatė, kad lyg prie buto durų, numerio nurodyti negali, stovėjo jam nepažįstamas vyras kartu su moterimi ir V. K.. Nepastebėjo, kad tas vyras būtų buvęs sumuštas ar kruvinas. Suprato, kad konfliktas įvyko tarp to vyro ir V. K., bet nežino kas konkrečiai tarp jų įvyko. Jam su A. G. užlipus į antrąjį aukštą, jie ragino V. K. eiti į lauką. Tuomet jie visi kartu iš karto išėjo iš daugiabučio namo laiptinės į lauką (t. 1, b. l. 134-135).
Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: apžiūros 2023-01-01 protokole užfiksuoti duomenys, kurios metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Atlikus įvykio vietos apžiūrą, nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, rasta nebuvo (t. 1, b. l. 21-22, 24-26).???
Lietuvos Respublikos Visagino savivaldybės viešosios įstaigos Visagino ligoninės 2023-01-02 rašte dėl informacijos pateikimo, nurodytos aplinkybės apie tai, kad D. V. 2023 m. sausio 1 d., 02.40 val., greitosios medicinos pagalbos (toliau - GMP) automobiliu buvo pristatytas į VšĮ Visagino ligoninės Priėmimo skubiosios pagalbos skyrių. Prie rašto pridedamas ambulatorinio apsilankymo aprašymo elektroninis nuorašas, kuriame nurodyta, kad D. V. buvo nustatyta 2.5 cm žaizda, kuri buvo susiūta. Anamnezė – sumuštas buityje nepažįstamų asmenų, kairiojo antakio žaizda (t. 1, b. l. 88-89).
Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Pirminės sveikatos priežiūros centro 2023-05-10 rašte Nr. S-237(1.9 E) dėl informacijos pateikimo nurodytos aplinkybės apie tai, kad D. V. 2023 m. sausio 1 d. buvo kviesta GMP. Apžiūrėjus pacientą, jam buvo diagnozuota akies voko ir periokulinės srities žaizda ir nepatikslinto alkoholio toksinis poveikis (t. 1, b. l. 93-95).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2023-06-08 išvadoje Nr. G 1749/2023 (01) nurodyta, kad D. V. nustatyta žaizda kairio antakio srityje, kuri tikėtina yra muštinė. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu, tačiau atsakyti kokiu konkrečiu daiktu ar įrankiu žaizda buvo padaryta nėra galimybės, nes kontaktavusio daikto paliktų žymių medicinos dokumentuose nėra aprašyta. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio į kairio antakio sritį (t. 1, b. l. 108).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos, kuriose užfiksuota, kad 2023 m. sausio 01 d., 01.55 val., D. V. buvo nustatytas 1,96 ‰ (promilių) neblaivumas; 02.03 val., A. G. buvo nustatytas 2,55 ‰ (promilių) neblaivumas; 02.02 val., I. K. buvo nustatytas 3,07 ‰ (promilių) neblaivumas (t. 2, b. l. 3, 6).???
Dėl skausmo sukėlimo nukentėjusiajai T. G..
Nors kaltinamasis V. K. teigė, kad kaltę pripažįsta pilnai, tačiau duodamas parodymus nurodė, jog T. G. nelietė išviso. Jis T. nestūmė ir nesugriebė už rankos riešo, o sudavė tik D. V.. Tuomet jį išstūmė T. G.. To susistumdymo metu jos pastumti jis negalėjo. Jį stūmė iš buto viena G., jos stumiamas nesipriešino ir nesimosikavo rankomis, negalėjau jai suduoti ar sugriebti už riešo.
Ikiteisminiame tyrime V. K. taip pat neigė smurtavęs prie T. G., Teigė, kad paskui priėjo ta moteris ir jie kartu išstūmė jį iš buto, tada jis išėjo. Ankščiau jis ne kartą yra pirkęs pas juos alkoholį, tačiau jokių konfliktų iki tol nebuvo. Jis išėjo nieko nenusipirkęs. Jis nieko nedarė įtarime nurodytai moteriai. Ji buvo bute ir viską matė. Nežino kodėl ji teigia, kad jis prieš ją smurtavo.
Nukentėjusioji T. G. parodė, kad K. ji norėjo išstumti iš buto, bet jis nenorėjo išeiti. V. K. ji stumdama iš buto, pati patempė pati ranką. Ranką skaudėjo gal 2-3 dienas, ji buvo patinusi.
Ikiteisminiame tyrime T. G. yra davusi parodymus, jog po smūgio D. V., V. K. abejomis rankomis, delnais, suduodamas jai į krutinę, pastūmė ją, ji nenugriuvo, bet dėl to jautė fizinį skausmą. Ji bandė išstumti V. K. iš buto. V. K. nenorėjo išeiti, jai bandant jį išstumti iš buto, jis suėmė jai už kairės rankos riešo, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Kai ji stūmė V. K. iš buto, buvo triukšmas.
Teismas mano, kad kaltinimas V. K. dalyje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., o būtent, kad jis 2023 m. sausio 1 d., apie 01.40 val., (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, abiem rankom suduodamas delnais į krūtinę, pastūmė ir sugriebė už kairės rankos riešo T. G., tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai T. G. fizinį skausmą, neįrodytas.
Teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios T. G. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, jog V. K. abejomis rankomis, delnais, suduodamas jai į krutinę, pastūmė ją, ji nenugriuvo, bet dėl to jautė fizinį skausmą. Ji bandė išstumti V. K. iš buto. V. K. nenorėjo išeiti, jai bandant jį išstumti iš buto, jis suėmė jai už kairės rankos riešo, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Nes nukentėjusioji teisiamajame posėdyje nurodė visiškai kitas fizinio skausmo sukėlimo aplinkybes, kad V. K. ji stumdama iš buto, pati patempė pati ranką. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir kiti įrodymai: nukentėjusysis D. V. parodė viskas vyko buto koridoriuje, ten pamatė K., jis kažkaip užėjo į butą ir iškart pajuto smūgį. G. tuo metu stovėjo šalia. Prieš smūgį matė tarp K. ir G. konfliktą, kuris jam nepasirodė didelis.
Liudytojas A. K. parodė, kad tik papildomai apklausiant T. G. aplinkybių patikslinimo metu ji paminėjo, kad tas jai nepažįstamas asmuo be priežasties, tyčia abiem rankom suduodamas delnais į krūtinę, pastūmė ją ir sugriebė už kairės rankos riešo, tą ji sakė.
Esant tokiems nukentėjusiosios prieštaringiems parodymams ir kaltinamojo nuosekliems šioje dalyje parodymams, ne esant kitų įrodymų, teismas mano, kad kaltinamojo parydymai šioje dalyje labiau atitinka faktines bylos aplinkybes ir nukentėjusiosios parodymus šioje dalyje atmeta.
Kaltinamasis V. K. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., dėl fizinio skausmo sukėlimo T. G., išteisintinas nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo D. V..
Visumoje aukščiau minėti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad V. K. 2023 m. sausio 1 d., apie 01.40 val., (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje sudavė kumščiu vieną kartą į galvos sritį D. V., tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam D. V. fizinį skausmą ir dėl žaizdos kairio antakio srityje nukentėjusiajam D. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Jo veika kvalifikuota teisingai, atitinka šios normos dispoziciją.
Kaltinime V. K. nurodyta, kad jis nukentėjusiajam D. V. sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu. Šią aplinkybę teismas išbraukia iš kaltinimo, nes jos nepatvirtina nukentėjusysis D. V., kaltinamojo parodymai šioje dalyje yra nuoseklūs. Jis ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nukentėjusiajam sudavė kumščiu. Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu, tačiau atsakyti kokiu konkrečiu daiktu ar įrankiu žaizda buvo padaryta nėra galimybės, nes kontaktavusio daikto paliktų žymių medicinos dokumentuose nėra aprašyta.
Esant tokiems įrodymams teismas sprendžia, kad kietas bukas daiktas atitinka sugniaužto kumščio paviršių.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nukentėjusiajam D. V. sveikatos sutrikdymą. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kai pastaroji turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ( Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p., 27 str. 1 d.).
Skirdamas bausmę V. K. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau teistas (recidyvas), nedirbantis, nusikalto dar pilnai neatlikęs 2022-06-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. paskirtos laisvės apribojimo šešiems mėnesiams bausmės. Ši aplinkybė ir kiti teistumai rodo, kad V. K. nėra linkęs laikytis įstatymų, visuomenėje priimtų elgesio normų.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, esančią atsakomybę lengvinančią aplinkybę V. K. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, teismas mano, kad V. K. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė artima jos vidurkiui.
Baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai: D. V. - 1000 eurų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti ir Panevėžio teritorinė ligonių kasos - 140,28 Eur eurų sumai, nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti, - tenkintini.
Jie yra pagrįsti byloje ištirtais įrodymais, nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos BPK 113 str., 115 str.).
V. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Proceso išlaidos byloje: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą atlyginti advokato dalyvavusio byloje, gynusio kaltinamąjį išlaidas – 112,50 eurų. Nurodyta, kad išlaidos priteistinos valstybei.
Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti BPK. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.
Kaltinamasis V. K. niekur nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, kitų duomenų apie jos finansinę padėtį byloje nėra. Teismas sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (112,50 Eur) baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes apie kaltinamojo turtinę padėtį, yra netenkinamas.
Daiktai ir daiktiniai įrodymai byloje: Kompaktinis diskas (vokas Nr. 1), kuriame įrašyti įvykio vietoje policijos pareigūnų "Body Cam" kameromis daryti vaizdo įrašai, saugomas prisegtas prie 1-ojo tomo bylos galinio viršelio, - paliktini saugoti prie bylos medžiagos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 , 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (epizode sveikatos sutrikdymo D. V.) ir skirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Jį išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (epizode fizinio skausmo sukėlimo T. G.), nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo sudėtį (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Priteisti iš V. K. nukentėjusiajam D. V. 1000,00 (vienas tūkstantis eurų 00 ct.) eurų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Priteisti iš V. K. civiliniam ieškovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai 140,28 (vienas šimtas keturiasdešimt eurų 28 ct.) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. K., nepriteisti
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, V. K. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus ir daiktinius įrodymus byloje: Kompaktinis diską (vokas Nr. 1), kuriame įrašyti įvykio vietoje policijos pareigūnų "Body Cam" kameromis daryti vaizdo įrašai, saugomą prie 1-ojo tomo bylos galinio viršelio, - palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.