Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame mišriame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas: 1. 2014-10-29 Zarasų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str., 4 mėn. viešųjų darbų; 2. 2015-07-03 Zarasų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., 8 mėn. viešųjų darbų; 3. 2016-01-28 Amtsgericht Tiergarten (Vokietija) (vagystė); 4. 2016-03-08 Amtsgericht Tiergarten (Vokietija) (vagystė po neteisėto patekimo į privačią valdą); 5. 2018-01-16 Amtsgericht Tiergarten (Vokietija) (vagystė); 6. 2019-06-26 Rechtbank Amsterdam (Nyderlandai) (vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis formos, nevartojant smurto, nepasinaudojant ginklais ir asmeniui negrasinant smurtu ar ginklais); 7. 2020-09-01 AG Lörrach (Vokietija) (neteisėtas atvykimas į šalį arba gyvenimas joje); 8. 2020-11-25 AG Lörrach (Vokietija) (neteisėtas atvykimas į šalį arba gyvenimas joje); 9. 2021-05-17 Amtsgericht Tiergarten (Vokietija) (prievarta, mėginimas paveikti, persekiojimas, priekabiavimas arba psichologinė ar emocinė agresija); 10. 2022-06-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 6 mėn. laisvės apribojimas; 11. 2022-08-08 Amtsgericht Tiergarten (Vokietija). Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka.

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2023 m. sausio 1 d., apie 01.40 val., (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje sudavė kumščiu vieną kartą į galvos sritį D. V., tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam D. V. fizinį skausmą ir dėl žaizdos kairio antakio srityje nukentėjusiajam D. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to V. K. kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. sausio 1 d. apie 01.40 val., (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, abiem rankom suduodamas delnais į krūtinę, pastūmė ir sugriebė už kairės rankos riešo T. G., tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai T. G. fizinį skausmą, t. y. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.???

Kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: apžiūros 2023-01-01 protokole užfiksuoti duomenys, kurios metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Atlikus įvykio vietos apžiūrą, nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, rasta nebuvo (t. 1, b. l. 21-22, 24-26).???

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2023-06-08 išvadoje Nr. G 1749/2023 (01) nurodyta, kad D. V. nustatyta žaizda kairio antakio srityje, kuri tikėtina yra muštinė. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu, tačiau atsakyti kokiu konkrečiu daiktu ar įrankiu žaizda buvo padaryta nėra galimybės, nes kontaktavusio daikto paliktų žymių medicinos dokumentuose nėra aprašyta. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio į kairio antakio sritį (t. 1, b. l. 108).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos, kuriose užfiksuota, kad 2023 m. sausio 01 d., 01.55 val., D. V. buvo nustatytas 1,96 ‰ (promilių) neblaivumas; 02.03 val., A. G. buvo nustatytas 2,55 ‰ (promilių) neblaivumas; 02.02 val., I. K. buvo nustatytas 3,07 ‰ (promilių) neblaivumas (t. 2, b. l. 3, 6).???

Dėl skausmo sukėlimo nukentėjusiajai T. G..

Nors kaltinamasis V. K. teigė, kad kaltę pripažįsta pilnai, tačiau duodamas parodymus nurodė, jog T. G. nelietė išviso. Jis T. nestūmė ir nesugriebė už rankos riešo, o sudavė tik D. V.. Tuomet jį išstūmė T. G.. To susistumdymo metu jos pastumti jis negalėjo. Jį stūmė iš buto viena G., jos stumiamas nesipriešino ir nesimosikavo rankomis, negalėjau jai suduoti ar sugriebti už riešo.

Nukentėjusioji T. G. parodė, kad K. ji norėjo išstumti iš buto, bet jis nenorėjo išeiti. V. K. ji stumdama iš buto, pati patempė pati ranką. Ranką skaudėjo gal 2-3 dienas, ji buvo patinusi.

Ikiteisminiame tyrime T. G. yra davusi parodymus, jog po smūgio D. V., V. K. abejomis rankomis, delnais, suduodamas jai į krutinę, pastūmė ją, ji nenugriuvo, bet dėl to jautė fizinį skausmą. Ji bandė išstumti V. K. iš buto. V. K. nenorėjo išeiti, jai bandant jį išstumti iš buto, jis suėmė jai už kairės rankos riešo, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Kai ji stūmė V. K. iš buto, buvo triukšmas.

Teismas mano, kad kaltinimas V. K. dalyje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., o būtent, kad jis 2023 m. sausio 1 d., apie 01.40 val., (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, abiem rankom suduodamas delnais į krūtinę, pastūmė ir sugriebė už kairės rankos riešo T. G., tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai T. G. fizinį skausmą, neįrodytas.

Teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios T. G. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, jog V. K. abejomis rankomis, delnais, suduodamas jai į krutinę, pastūmė ją, ji nenugriuvo, bet dėl to jautė fizinį skausmą. Ji bandė išstumti V. K. iš buto. V. K. nenorėjo išeiti, jai bandant jį išstumti iš buto, jis suėmė jai už kairės rankos riešo, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Nes nukentėjusioji teisiamajame posėdyje nurodė visiškai kitas fizinio skausmo sukėlimo aplinkybes, kad V. K. ji stumdama iš buto, pati patempė pati ranką. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir kiti įrodymai: nukentėjusysis D. V. parodė viskas vyko buto koridoriuje, ten pamatė K., jis kažkaip užėjo į butą ir iškart pajuto smūgį. G. tuo metu stovėjo šalia. Prieš smūgį matė tarp K. ir G. konfliktą, kuris jam nepasirodė didelis.

Liudytojas A. K. parodė, kad tik papildomai apklausiant T. G. aplinkybių patikslinimo metu ji paminėjo, kad tas jai nepažįstamas asmuo be priežasties, tyčia abiem rankom suduodamas delnais į krūtinę, pastūmė ją ir sugriebė už kairės rankos riešo, tą ji sakė.

Esant tokiems nukentėjusiosios prieštaringiems parodymams ir kaltinamojo nuosekliems šioje dalyje parodymams, ne esant kitų įrodymų, teismas mano, kad kaltinamojo parydymai šioje dalyje labiau atitinka faktines bylos aplinkybes ir nukentėjusiosios parodymus šioje dalyje atmeta.

Kaltinamasis V. K. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., dėl fizinio skausmo sukėlimo T. G., išteisintinas nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo D. V..

Visumoje aukščiau minėti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad V. K. 2023 m. sausio 1 d., apie 01.40 val., (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje sudavė kumščiu vieną kartą į galvos sritį D. V., tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam D. V. fizinį skausmą ir dėl žaizdos kairio antakio srityje nukentėjusiajam D. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Jo veika kvalifikuota teisingai, atitinka šios normos dispoziciją.

Kaltinime V. K. nurodyta, kad jis nukentėjusiajam D. V. sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu. Šią aplinkybę teismas išbraukia iš kaltinimo, nes jos nepatvirtina nukentėjusysis D. V., kaltinamojo parodymai šioje dalyje yra nuoseklūs. Jis ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad nukentėjusiajam sudavė kumščiu. Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu, tačiau atsakyti kokiu konkrečiu daiktu ar įrankiu žaizda buvo padaryta nėra galimybės, nes kontaktavusio daikto paliktų žymių medicinos dokumentuose nėra aprašyta.

Esant tokiems įrodymams teismas sprendžia, kad kietas bukas daiktas atitinka sugniaužto kumščio paviršių.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nukentėjusiajam D. V. sveikatos sutrikdymą. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kai pastaroji turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ( Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 13 p., 27 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę V. K. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau teistas (recidyvas), nedirbantis, nusikalto dar pilnai neatlikęs 2022-06-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. paskirtos laisvės apribojimo šešiems mėnesiams bausmės. Ši aplinkybė ir kiti teistumai rodo, kad V. K. nėra linkęs laikytis įstatymų, visuomenėje priimtų elgesio normų.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, esančią atsakomybę lengvinančią aplinkybę V. K. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, teismas mano, kad V. K. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė artima jos vidurkiui.

Baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai: D. V. - 1000 eurų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti ir Panevėžio teritorinė ligonių kasos - 140,28 Eur eurų sumai, nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti, - tenkintini.

Jie yra pagrįsti byloje ištirtais įrodymais, nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos BPK 113 str., 115 str.).

V. K. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Proceso išlaidos byloje: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą atlyginti advokato dalyvavusio byloje, gynusio kaltinamąjį išlaidas – 112,50 eurų. Nurodyta, kad išlaidos priteistinos valstybei.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti BPK. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

Kaltinamasis V. K. niekur nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, kitų duomenų apie jos finansinę padėtį byloje nėra. Teismas sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (112,50 Eur) baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes apie kaltinamojo turtinę padėtį, yra netenkinamas.

Daiktai ir daiktiniai įrodymai byloje: Kompaktinis diskas (vokas Nr. 1), kuriame įrašyti įvykio vietoje policijos pareigūnų "Body Cam" kameromis daryti vaizdo įrašai, saugomas prisegtas prie 1-ojo tomo bylos galinio viršelio, - paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 , 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (epizode sveikatos sutrikdymo D. V.) ir skirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Jį išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį (epizode fizinio skausmo sukėlimo T. G.), nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo sudėtį (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Priteisti iš V. K. nukentėjusiajam D. V. 1000,00 (vienas tūkstantis eurų 00 ct.) eurų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Priteisti iš V. K. civiliniam ieškovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai 140,28 (vienas šimtas keturiasdešimt eurų 28 ct.) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. K., nepriteisti

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, V. K. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus ir daiktinius įrodymus byloje: Kompaktinis diską (vokas Nr. 1), kuriame įrašyti įvykio vietoje policijos pareigūnų "Body Cam" kameromis daryti vaizdo įrašai, saugomą prie 1-ojo tomo bylos galinio viršelio, - palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.