- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-18
- Bylos Nr.
- 1A-475-579/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11759-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
- Nuteistasis
- J. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, 227 straipsnio 2 dalį ir nuteista:
pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda;
pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 20 MGL (453,20 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta J. M. subendrinta 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda.
J. M. taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuota nusikalstamos veikos priemonė – automobilis BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).
J. M. paskirtoji kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
J. M. nuteista už tai, 2017 m. kovo 11 d. apie 0.30 val., adresu (duomenys neskelbtini). ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,30 promilių etilo alkoholio kraujyje).Be to, J. M. nuteista už tai, kad ji 2017 m. kovo 11 d. apie 0.45 val., adresu (duomenys neskelbtini)g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarnybiniame automobilyje pažymėtame skiriamaisiais policijos ženklais VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tiesiogiai siūlė duoti 100 eurų, po to 200 eurų kyšį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos (duomenys neskelbtini) būrio specialistui E. B. ir vyriausiajam patruliui V. K., siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimą kelių transporto priemonės – automobilio BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigus nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tokiu būdu, siekdama papirkti valstybės tarnautojus pasiūlė didesnį negu 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams už tai, kad išvengtų atsakomybės, tai yra už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus.Apeliaciniame skunde nuteistoji prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendį pakeisti: pagal BK 281 straipsnio 7 dalį skirti mažesnę baudą nei paskirtoji pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, t. y. mažesnę nei 20 MGL, ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalies normomis konfiskuotas apeliantei priklausantis automobilis BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apeliantė skundžia nuosprendžio dalį, kuria nuteista pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Teigia, jog šioje dalyje nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 ir 2 punktai), todėl turi būti keistinas. Nurodo, jog teismas, konstatavęs, kad padarytos dvi skirtingos pagal sunkumą nusikalstamos veikos – nesunki (BK 281 straipsnio 7 dalis) ir apysunkė (BK 227 straipsnio 2 dalis), pažeisdamas BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmių skyrimo principus, o būtent pavojingumo laipsnio vertinimą (apysunkė veika yra pavojingesnė už nesunkią), atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių vertinimą (lengvinančia aplinkybe pripažinta dėl nesunkios veikos, sunkinančia – dėl apysunkės), paskyrė atvirkščiai proporcingas bausmes: už apysunkę veiką – 20 MGL, už nesunkią – 80 MGL dydžio baudas. Nors už apysunkę veiką įstatymas numato 5 kartus griežtesnę sankciją, teismas paskyrė 4 kartus švelnesnę bausmę, pritaikė baudžiamojo poveikio priemonę bei konfiskavo automobilį. Tokio sprendimo motyvų nenurodė. Turint omenyje bausmę, paskirtą pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, bausmė, skirtoji pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principui. Teismas ignoravo baudžiamojo įstatymo reikalavimą bausmes individualizuoti ir skirti proporcingas padarytų veikų pavojingumui. Be to, apeliantės manymu, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį skirta tokio dydžio bausmė, kuri „liks“ po BK 64¹ straipsnio nuostatų pritaikymo – galutinę subendrintą bausmę sumažinus trečdaliu. Tokia nuostata neteisinga, nes šis straipsnis taikomas dėl kitų įstatymų reikalavimų – tais atvejais, kai byla išnagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.Skundo autorė taip pat teigia, jog iš nuosprendžio neaišku, kokią reikšmę skiriant bausmę teismas teikė motyvui „administracine tvarka bausta“ bei faktui, jog VŠĮ Respublikinėje Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2002 m. sausio 1 d. stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė. Pažymi, jog administracinės nuobaudos negaliojančios, automobilį vairuoja nuo 1999 metų ir per tą laiką kitų KET pažeidimų, išskyrus vieną (kelio ženklo su galiojimo laiku, draudžiančio sukti į kairę) pažeidimą, už kurį nuobauda jau negalioja, nėra padariusi. Taip pat nurodo, jog Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje 2002 metais lankėsi siekdama gauti pažymą dėl darbo. Apeliantė skunde taip pat teigia, jog teismo motyvai dėl turto konfiskavimo prieštaringi. Viena vertus teigiama, jog nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas, iš ko sektų, jog BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką galima padaryti ir nevairuojant transporto priemonės, kita vertus jau teigiama, jog tokia veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Be to, teismo nurodytas motyvas dėl automobilio konfiskavimo, kad „kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą negalėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti“, nesuderinamas nei su BK 72 straipsnio nuostatomis, nei su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – atėmimu teisės vairuoti transporto priemones dvejus metus. Tokiu būdu, apeliantės manymu, jai uždrausta turėti, įsigyti turtą – nuosavą automobilį. Skunde taip pat pažymima, jog turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinant idėją, jog svarbu ne tik nubausti kaltininką, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudinga, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Konstitucinis teismas 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime yra pasisakęs, jog konfiskavimu siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą. Be to, teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Šiuo konkrečiu atveju, automobilis yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę, nėra įstatymo uždraustas. Veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nenaudojant transporto priemonės, neįmanomas, todėl šiuo atveju transporto priemonė yra būtinas nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymis ir skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto BK 72 straipsnio prasme, ir dėl to negali būti konfiskuojama. Apeliantė pažymi, jog transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju neužtikrina baudžiamosios priemonės tikslų, nepadeda įgyvendinti bausme siekiamų tikslų, nes savaime neužtikrina, kad asmuo ateityje vairuos transporto priemones, nepažeisdamas kelių transporto eismo taisyklių. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2010 metais yra pasisakęs, kad bylose dėl BK 281 straipsnyje numatytų veikų transporto priemonės neturėtų būti konfiskuojamos. Pagal ligšiolinę teismų praktiką transporto priemonės nebuvo konfiskuojamos net ir tais atvejais, kai dėl neblaivių vairuotojų kaltės žūdavo žmonės. Tokiu būdu apylinkės teismas, skirdamas šioje byloje turto konfiskavimą, formuoja naują praktiką, nors tai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prerogatyva.Apibendrindama skundo argumentus, nuteistoji pažymi, jog jai paskira per griežta ir neproporcinga nusikaltimo sunkumui bei asmenybei bausmė – 2 259,60 Eur bauda, konfiskuotas ne mažiau kaip 3 000 Eur vertės automobilis ir 2 metams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Apeliantė taip pat nurodo, jog dėl to, kad neteko teisės vairuoti transporto priemones, buvo priversta nutraukti darbo sutartį, pagal kurią gaudavo apie 800 Eur per mėnesį atlygį ir įsidarbinti už minimalų atlyginimą įmonėje, kur vairuotojo pažymėjimas nereikalingas. Jokio turto neturi, buto nuomai kas mėnesį išleidžia 250 Eur ir moka už komunalinius patarnavimus, todėl dėl šioje byloje paskirtos bausmės ir turto konfiskavimo patiria labai didelius nuostolius. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistoji skunde neginčija kaltės ir jai inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, taip pat neginčija nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį skirtos bausmės, todėl šie klausimai nenagrinėjami ir nevertinami. Skunde nesutinkama su bausmės, paskirtos už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dydžiu ir sprendimu konfiskuoti transporto priemonę, teigiant, jog visumoje, turint omenyje, kad taip pat uždrausta du metus vairuoti transporto priemones, už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką apeliantė nubausta per griežtai. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog bausmė nuteistajai skirta teisingai ir ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajai bausmę už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, esminių pažeidimų nepadarė. Teismas atsižvelgė ir įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, charakterizuojančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek ir padarytos veikos pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pagrįstai atsižvelgta ir įvertinta, kad padarytas nusikaltimas yra tyčinis, baigtas, priskiriamas nesunkių (BK 11 straipsnis) nusikaltimų kategorijai, žala nepadaryta. Pažymėtina, jog formaliai nusikaltimas nors priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau yra pavojingas, nes juo buvo keliama reali žalos grėsmė eismo saugumui, o taip pat ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei, aplinkinių turto saugumui. Pažymėtina, jog automobilis savaime yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl jį vairuojant reikalingas ypatingas atsargumas ir atidumas, o transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kelia didelį pavojų ir realią žalos grėsmę kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai ir gyvybei, turtui, rodo ypač didelį abejingumą savo netinkamam elgesiui ir galimoms pasekmėms. Būtent pavojingumas ir keliama reali žalos grėsmė lėmė tokios veikos kriminalizavimą. Šiuo atveju konkretaus nusikaltimo pavojingumą rodo ne tik pats faktas, jog automobilį kaltininkė vairavo neblaivi, tačiau ir neblaivumo laipsnis. Baudžiamoji atsakomybė kyla jau tuomet, kai neblaivumas viršija 1,5 promilės kraujyje, o šiuo atveju apeliantės kraujyje buvo nustatytas daugiau kaip 2 promilių neblaivumas, kas rodo, jog padidinto pavojaus šaltinį valdė asmuo dėl neblaivumo akivaizdžiai negalintis tinkamai, laiku, tiksliai ir greitai reaguoti į situaciją kelyje ir tuo kėlė pavojų. Nors buvo nakties metas, tačiau apeliantė neblaivi automobilį vairavo mieste, judrioje gatvėje, kurioje iš abiejų pusių yra gyvenamieji namai. Skiriant bausmę svarbios taip pat ir atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Byloje nustatyta, jog kaltę dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos J. M. pripažino, nuoširdžiai gailėjosi ir vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu tai pagrįstai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors apylinkės teismas skirdamas bausmę dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje ir BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų nurodė bendrus motyvus ir detaliau neišskyrė į kokias atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes atsižvelgiama skiriant bausmę už konkrečią veiką, tačiau pagal bylos duomenis matyti, jog dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl reikšmės bausmės rūšiai ir dydžiui turėjo tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pirmosios instancijos teismas taip pat skirdamas bausmę įvertino ir nuteistosios asmenybę – atsižvelgė į tai, kad anksčiau J. M. neteista, administracine tvarka buvo bausta, dirba, priklausomybės ligų centre neregistruota, psichiatrijos ligoninėje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė. Nors skunde keliamos abejonės dėl tinkamo nelankymo psichiatrijos klinikoje vertinimo, tačiau šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, nes tai nuteistosios asmenybę šiuo atveju teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, į kurias teismas privalo atsižvelgti skiriant bausmę. J. M. už administracinį teisės pažeidimą buvo bausta surašant administracinį nurodymą ir šiuo metu laikoma, jog ji administracine tvarka nebausta, tačiau tai taip pat nuteistosios asmenybę charakterizuojanti aplinkybė, leidžianti spręsti apie tai, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį apeliantė patraukta baudžiamojon atsakomybėn, nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir pažymi, jog skunde teigiama, kad J. M. neblaivi automobilį vairavo pirmą kartą, tačiau tai akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems duomenims. Iš nagrinėjamoje byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog apeliantė už tai, kad vairavo automobilį apsvaigusi nuo alkoholio bausta ir Didžiojoje Britanijoje. Veika padaryta ne taip ir seniai – 2014 metų gegužės 31 d. Dėl tokio neteisėto elgesio nuteistajai buvo 12 mėnesių sustabdytas vairuotojo pažymėjimo galiojimas (b. l. 48-49). Tokia aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog apeliantė transporto priemonę apsvaigusi vairuoja jau ne pirmą kartą, o anksčiau skirtoji nuobauda (nedidelė piniginė bauda bei uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemonę 12 mėnesių) buvo neefektyvi, J. M. iš savo klaidų nepasimokė, išvadų nepadarė – vėl vairavo transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio. Įvertinus šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, paskirtoji 80 MGL dydžio bauda, kuri savo dydžiu keturis kartus didesnė už bausmę, paskirtą už apysunkį nusikaltimą (BK 227 straipsnio 2 dalis), nėra neteisinga ar aiškiai per griežta. Priešingai, aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šiuo atveju konkrečios veikos bei asmenybės pavojingumas lėmė tokio dydžio baudos skyrimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog akivaizdžiai mažesnės baudos skyrimą už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką lėmė netinkamas bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių vertinimas už šį nusikaltimą, tačiau nesant dėl to apeliacinio skundo, išsamiau šiuo klausimu nepasisakoma. Todėl tai, kad už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, skirtoji bauda net kelis kartus yra mažesnė nei skirtoji už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą, nepatvirtina, jog už vairavimą esant neblaiviam skirta neteisinga bausmė. Pažymėtina, jog už nesunkų nusikaltimą įstatymas numato galimybę skirti iki 500 MGL dydžio baudą. Apeliantei skirta net kelis kartus nei vidurkis mažesnė bauda, todėl, įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, paskirtoji bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neteisinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, bauda, J. M. paskirta už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, atitinka tiek veikos pavojingumą, tiek ir nuteistosios asmenybės pavojingumą ir yra būtina siekiant tiek nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, tiek paveikti jį taip, kad daugiau nedarytų nusikalstamų veikų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skunde taip pat nesutinkama su sprendimu konfiskuoti transporto priemonę. Teigiama, jog tai objektyvusis BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto nusikaltimo požymis, todėl automobilis negali būti laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone kaip tai įtvirtinta BK 72 straipsnyje. Be to, nurodoma, jog šiuo atveju tikslas apriboti galimybę daryti panašaus pobūdžio veikas yra pasiekiamas uždraudus 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, todėl konfiskavimas yra perteklinė baudžiamojo poveikio priemonė, bausmės tikslams pasiekti pakanka baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti. Turto konfiskavimas, vadovaujantis BK 67 straipsnio nuostatomis, yra baudžiamojo poveikio priemonė. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Be to, pažymėtina, jog BK 72 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų.Kaip jau minėta, įstatymas numato privalomą nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimą. Nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas turtas, kuris specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti (kai pakeista jo paskirtis ar savybės), o taip pat ir turtas, kuris nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau kaltininkas panaudoja jį darydamas nusikalstamą veiką, o nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas (pavyzdžiui, bet kokio peilio ar kito pjaunančio, duriančio daikto, turinčio buityje kitą paskirtį, panaudojimas sutrikdant sveikatą ar atimant gyvybę, pasisavinant svetimą turtą ir pan.). Taigi nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai juos veikia, žaloja, o taip pat ir tie įrenginiai, mechanizmai bei prietaisai, kuriais tiesiogiai nusikaltimo dalykas neveikiamas, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą.Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad J. M. būdama neblaivi, kai jos girtumas viršija 1,5 promiles, vairavo automobilį BMW 530, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pačiai kaltininkei (b. l. 40) ir taip padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą. J. M. vairuota transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas būtų neįmanomas. Todėl įvykio metu J. M. vairuotas automobilis, priešingai nei teigiama skunde, pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir pagrįstai laikytas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnyje įtvirtintų nuostatų kontekste. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio konfiskavimas. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl BK 72 straipsnio taikymo (transporto priemonės konfiskavimo), tai yra, kad nusikaltimo priemone nepagrįstai pripažįstama transporto priemonė, kuria padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, pasisakė, jog transporto priemonė neturėtų būti konfiskuojama, kaip padaromas neatsargus nusikaltimas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, apeliantė padarė tyčinę nusikalstamą veiką. Skunde teigiama, jog šiuo atveju automobilis negali būti laikomas nusikaltimo padarymo priemone, nes įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje kaip būtinasis objektyvusis požymis, tačiau šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius įstatyme įtvirtintai konfiskuotino turto sampratai. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad transporto priemonė šiuo atveju įtvirtinta kaip objektyvusis būtinas nusikalstamos veikos požymis, nepaneigia aplinkybės, jog tai buvo nusikalstamos veikos priemonė ir neužkerta kelio konfiskavimui. BK 72 straipsnyje, reglamentuojančiame turto konfiskavimą, šios normos taikymo išimčių, susijusių su tuo, kaip nusikalstamos veikos priemonė įtvirtinta specialiojoje dalyje konstruojant nusikaltimo sudėtį (kaip būtinasis požymis ar ne), nenumatyta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, konstruodamas nusikalstamų veikų sudėtis, ne vienu atveju yra įtvirtinęs nusikaltimo padarymo priemonę, įrankį kaip objektyvųjį būtiną ir netgi kvalifikuojantį nusikalstamos veikos sudėties požymį (plėšimas panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį (BK 180 straipsnio 2 dalis), panaudojant šaunamąjį ginklą (BK 180 straipsnio 3 dalis)), tačiau tai nepašalina bendrojoje dalyje įtvirtinto imperatyvo konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę ar įrankį, nes bendrosios ir specialiosios baudžiamojo įstatymo dalių nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai.Apeliaciniame skunde dėl turto konfiskavimo keliami ir bausmės proporcingumo klausimai. Teigiama, jog bausmės tikslams pasiekti pakanka baudos bei uždraudimo 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, taip apribojant galimybę daryti naujas panašaus pobūdžio veikas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo argumentus, konstatuoja, jog šiuo atveju teismo paskirtoji bauda ir baudžiamosios poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas bei uždraudimas 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo konkrečiu atveju proporcingumo principo nepažeidžia. Dėl skirtos baudos dydžio pasisakyta šioje nutartyje ankščiau (8 nutarties punktas), todėl plačiau dėl to nepasisakoma. Teisėjų kolegija tik atkreipia dėmesį į tai, jog net ir esant duomenų, jog J. M. ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę būdama apsvaigusi, jos girtumas šiuo atveju buvo ženkliai didesnis nei minimali riba, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, esant tik vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, kaltininkei skirta bauda, kuri savo dydžiu yra net trigubai mažesnė už galimą skirti vidurkį. Be to, kaip jau minėta anksčiau, įstatymas numato privalomą nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimą, nes pripažįstama, jog turi būti poveikis kaltininko turto atžvilgiu, kuris buvo panaudotas darant nuskalstamą veiką. Tai laikoma baudžiamojo poveikio priemone, kurios paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės tikslus, todėl ji neabejotinai turi tiek nubaudimo, tiek ir auklėjimo bei prevencijos elementų. Uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones taip pat yra baudžiamojo poveikio priemonė, skirta padėti užtikrinti bausmės tikslus. Šios priemonės skyrimo apeliantė neginčija ir su ja sutinka. Pažymėtina tik tai, jog nusikaltimas padarytas neabejotinai naudojantis minėta specialiąja teise, todėl teismas turėjo pagrindą skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Nors iš tiesų dėl vienos nusikalstamos veikos J. M. skirtos net kelios baudžiamąjį elementą turinčios valstybės poveikio priemonės – bausmė ir dvi baudžiamojo poveikio priemonės, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į jau minėtas veikos padarymo aplinkybes, neblaivumo laipsnį, į nuteistosios asmenybę – jau kartą vairavo neblaivi, buvo nubausta ne tik pinigine bauda, tačiau ir 12 mėnesių sustabdytas vairuotojo pažymėjimo galiojimas, tačiau ši priemonė nebuvo efektyvi ir pakankama pasiekti, kad panašaus pobūdžio veikų apeliantė nebedarytų, be to, įvertinus ir tai, kad nuteistoji ne tik vairavo neblaivi, tačiau iš karto po to siūlė kyšį, bandė papirkti pareigūnus, kad jie elgtųsi neteisėtai, ir tuo padarė sunkesnį nusikaltimą, kas rodo didesnį asmenybės pavojingumą, darytina išvada, jog J. M. nubaudimas bauda, skiriant transporto priemonės konfiskavimą ir uždraudžiant 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, nelaikytinas neteisingu ar neproporcingu siekiamiems tikslams, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistosios J. M. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.