- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-29
- Bylos Nr.
- 2-448-98/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Bukauskienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- J. S., V. V., Z. G., E. M., B. K., Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialui, Skuodo rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Virginija Pargaliauskienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialui, Skuodo rajono savivaldybės administracijai, J. S., V. V., Z. G., E. M., B. K. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos A. A. atstovė advokatė Virginija Pargaliauskienė paaiškino, kad pareiškėjos tėvai (duomenys neskelbtini), Skuodo rajone nuosavybės teise valdė 24,75 ha žemės sklypą. Susikūrus kolūkiui, iš dalies tėvams priklausančių nugriautų trobesių medžiagos buvo pastatyta kolūkio džiovykla ant tėvų žemės. Džiovykla buvo skiriama sandėliavimui. 2002m. liepos 18d. buvo suformuoti du žemės sklypai, iš kurių viename stovi minėta džiovykla, ji užima 0,34 ha žemės plotą. Ji kreipėsi į rajono savivaldybę, kur jai paaiškino, kad džiovykla niekam nepriklauso, todėl pareiškėja kreipėsi į valstybės įmonės „Registrų centras“ Telšių filialą dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir bylos suformavimo, kas ir buvo atlikta. Pareiškėja nuo 2002m. liepos 18d. perėmė džiovykla, valdo ją atvirai ir nepertraukiamai, kaip savą, daugiau nei 10 metų, įgijo galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimosi ir disponavimo teisę. Prašo nustatyti faktą, kad pareiškėja A. A. nuosavybės teisę į pastatą – džiovyklą, kurio naudojimo paskirtis – sandėliavimas, esantis Krakių kaime, Skuodo rajono savivaldybėje, įgijo pagal įgyjamąją senatį.
Suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės Registrų centro Telšių filialo atstovas ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, jiems tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismo šaukimai įteikti, jie teismui pateikė atsiliepimus, nurodydami, kad pareiškimą spręsti palieka teismui, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, byla nagrinėtina atstovams nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys J. S., V. V., Z. G., E. M., B. K. prieštarauja pareiškimui. Jie nurodė, kad yra Krakių kaimo gyventojai, jie visi priklausė Mosėdžio kolūkiui, vėliau žemės ūkio bendrovei. Irstant bendrovėms, turtas buvo paskirstytas pagal pajus. Mosėdžio, Krakių, Tėvelių kaimų pajininkams, be kito turto, buvo bendrai paskirta minima džiovykla, kuria jie iki šiol naudojasi. Jie nėra įteisinę savo nuosavybės, nes iki šiol nebuvo jokių problemų ir nežinojo, kad turi kažką dar padaryti. Iškilus ginčui, jie įsiteisins savo turtą arba spręs kitaip šį klausimą. Taip pat jie paaiškino, kad matuojant žemę, ant kurios stovi džiovykla, pareiškėjai, kai kurie pajininkai dalyvavo procese ir jiems buvo paaiškinta, kad žemės plotas, esantis po statiniu, A. A. bus atmatuota kitur. Atmatavus A. A. žemę, pajininkai leido jiems naudotis daržinės dalimi. Kelis metus jie laikė grūdus. Jie prieštarauja, ir vadina melu, kad A. atvirai, sąžiningai valdė minėtą pastatą 10 metų. Pastatą visą laiką valdė pajininkai, juo naudojosi, prižiūrėjo, remontavo jį. Jie pateikė Mosėdžio žemės ūkio bendrovės narių susirinkimo protokolą, iš kurio matyti, kad džiovykla paskirta pajininkams.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (LR CK 4.4. str. 11p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Pagal suformuotą LAT praktiką nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms įstatymo numatytoms sąlygoms: 1)pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu, tai yra asmuo nėra daikto savininkas; 2)daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (LR CK 4.69str. 3d.); 3)asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (LR CK 4.26str. 3d., 4.70str. 1d.); 4)visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė, o ne per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus, įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (LR CK 4.23str. 2, 3d.).; 5)visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (LR CK 4.68str.), nepertraukiamai, buvo valdomas, kaip savas ne mažiau, kaip dešimt metų.
Iš bylos rašytinių įrodymų matyti, kad minėtas statinys-džiovykla, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti (b.l.8). Iš Valstybės įmonės registrų centro duomenų, žemės sklypo planų matyti, kad žemės sklypas, ant kurio stovi džiovykla, priklauso pareiškėjai A. A.. Skuodo rajono savivaldybės administracija nurodė, kad nėra gavusi piliečių prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą pastatą.
Pareiškėjos pakviesti liudytojai Zina P. S. paaiškino, kad ji džiovykloje kelerius metus laikė savo grūdus, taip pat matė, kad grūdus ten laikė ir A.. Už naudojimąsi sandėliu, ji nedidelį mokestį mokėjo Streleckiui, A. O. G. parodė, kad sandėlyje visi laikė grūdus, tame tarpe ir A., žinojo, kad sandėlis yra jo žemėje.
Liudytojas J. A. patvirtino, kad S. sandėlyje turi malūną, jie visą laiką naudojasi sandėliu, taip pat kiti žmonės ten laikė grūdus, tačiau jie nuosavybės dokumentų neturi. Jis pats nebesinaudoja sandėliu gal ketveri metai, tik moka mokesčius už žemę. Jis sandėlio neremontavo. Jis taip pat patvirtino, kad už naudojimąsi sandėliu mokėjo S., nes jo paties, kaip pajininko dalies ten nebuvo, nes jis nebuvo pajininkas. Iš to darytina išvada, kad J. A. (pareiškėjos vyras) žinojo, kad sandėlį valdo pajininkai.
Liudytojas L. L. parodė, kad minėtam sandėliui nenustatyta nuosavybės teisė, tačiau jis mano, kad jis priklauso Mosėdžio žemės ūkio bendrovės pajininkams, dėl to A. A. 0,34 ha plotui turėjo būti nustatytas servitutas, pajininkai turi teisę įeiti į sandėlį. Liudytojai J. S., V. V., Z. G., D. J., E. M., B. K., K. Z., A. Z. apklausti 2012-10-25 teismo posėdyje parodė, kad džiovykla priklauso jiems pagal pajus, jie džiovyklą yra pasidalinę dalimis ir iki šiol ja naudojasi. J. A. ankstesniais metais leido laikyti grūdus, tačiau daug metų jis grūdų nebelaiko, ir džiovykloje nesilanko, ja nesirūpina. Atmatuojant žemę A. A., buvo paaiškinta, kad žemę po pastatais atmatuos kitoje vietoje, taip buvo paaiškinta ir A..
Liudytoja J. Z. patvirtino, kad Mosėdžio kolūkyje išdirbo apie 30 metų, Krakių kaime gyvena apie 40 metų ir žino, kad minėtas sandėlis buvo žemės ūkio bendrovės, jis padalintas pajininkams, A. jo nevaldė ir savininkė nebuvo.
Teismo posėdžio metu buvo apžiūrėta Skuodo rajono savivaldybės administracijos byla „Žemės ūkio bendrovės rejestro dokumentai (pareiškimai, protokolai, įstato, sutartys, įregistravimo ir išregistravimo kortos, pažymos) 2001-06-14, iš jos matyti, kad liudytojai yra pajininkai.
Iš pristatytų Mosėdžio žemės ūkio bendrovės 1992-11-05 protokolo Nr.2 matyti, kad nutarta Krakių ginčo sandėlį atiduoti Krakių, Tėvelių ir Udralių kaimų bendrijų nariams, tačiau dėl mažo susirinkusiųjų skaičiaus, nutarta kviesti pakartotinį susirinkimą ir 1992-11-10 protokole nurodytas toks pat sprendimas.
Skuodo rajono apylinkės teismas 2012m. rugsėjo 04d. nutartimi specialiame interneto tinklalapyje „Teismų pranešimai“ patalpino skelbimą apie nagrinėjamą bylą ir pageidavimą dalyvauti teismo posėdyje. Iki teismo posėdžio neatsirado nė vieno asmens, pageidaujančio įtraukti į bylą dėl minėto pastato įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Tačiau byloje apklausus pareiškėjos A. A. liudytojus, išaiškėjo, kad tikrieji džiovyklos savininkai yra buvusios žemės ūkio bendrovės pajininkai, kuriuos būtina įtraukti į bylos nagrinėjimą, kitaip būtų pažeistos jų teisės. Jie byloje patraukti suinteresuotais asmenimis, kurie byloje pareiškė prieštaravimus.
Atsižvelgiant į šiuos įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėja A. A. pastato-džiovyklos, esančios Krakių kaime, Skuodo rajono savivaldybėje, nevaldo sąžiningai, teisėtai, atvirai daugiau kaip 10 metų, nebuvo nepertraukiamo valdymo, todėl jos prašymas nustatyti, kad ji nuosavybės teisę į pastatą įgijo pagal įgyjamąją senatį atmestinas. (Lietuvos Respublikos CPK 530-533str., LR CK 4.47, 4.68-4.71str., LR CPK 530-533str.).
Rezoliucinė dalis
nusprend ž i a:
pareiškimo netenkinti.
Atmesti pareiškėjos A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą nustatyti faktą, kad nuosavybės teises į pastatą-džiovyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.