- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-11-22
- Bylos Nr.
- e1-1664-586/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Kaltinamasis
- I. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Mamerto Pauliko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
I. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėda, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos rajono sav., išsituokęs, nedirba, paskutinį kartą teistas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. B. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį:
jis, 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 19.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Gargždų m., Klaipėdos r., konflikto metu tyčia suėmęs savo sugyventinei M. B. už galvos plaukų juos tempė, po ko suėmęs rankomis už kaklo jį spaudė, bei rankos kumščiu ne mažiau du kartus sudavė į veido sritį ir taip padarė M. B. poodines kraujosruvas veide, kakle, odos įdrėskimą kakle. Taip I. B. mušdamas savo sugyventinę M. B. nežymiai ją sužalojo.
Kaltinamasis I. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad su M. B. kartu gyvena daugiau nei vieneri metai. Bendrų vaikų neturi, gyvena M. mamai priklausančiame bute. Kartu su M. gyvena ir jos mama J., kuri jau sunkiai vaikšto, sunkiai supranta kas vyksta ir ją M. prižiūri. Taip pat kartu gyvena ir pilnametis M. sūnus T.. Tiek su M. tiek su jos šeima jis sutaria gerai. Būna, kad apsipyksta dėl buitinių problemų, nes M. pavargsta, jai sunku prižiūrėti mamą, tačiau susitaiko ir gyvena toliau. Prieš M. ankščiau niekada nėra naudojęs jokio fizinio smurto. Jis negali vartoti alkoholio, nes serga cukriniu diabetu, bei išgėrus jam susisuka protas ir pats savęs nebekontroliuoja, nors jį vartoja labai retai. 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 19.00 val., jis būdamas namuose išgėrė degtinės. Po to jis prisimena, kad susipyko su M., dėl ko tiksliai susipyko net neprisimena. Žodinis konfliktas įvyko virtuvėje, po to M. nuėjo į miegamąjį. Jis tada dar pasėdėjęs virtuvėje nuėjo pas ją į miegamąjį, kur jie toliau pykosi, konflikto metu M. kažką pasakius jo atžvilgiu, jis nesusilaikė ir jai suėmęs patempė už galvos plaukų. Jai pradėjus isterikuoti, jis jai suėmė ranka už kaklo bei suspaudė, kad ji nurimtų. Viskas įvyko spontaniškai, jis buvo piktas, ir vėl kažką pasakius M. jis jai ranka ar rankos kumščiu, to nepamena trenkė į veidą. Ar M. pradėjo bėgti iš nosies kraujas, neprisimena. Po to supratęs, kad pasielgė blogai išėjo iš miegamojo. Tą vakarą jie daugiau nebekonfliktavo ir jis daugiau prieš M. jokio fizinio smurto nenaudojo. Tą naktį jis išmiegojo virtuvėje. Sekančią dieną atsikėlus vėl dėl kažko jie su M. apsipyko, dėl ko jis vėl supyko, o M. paskambino ir jam iškvietė policijos pareigūnus. Tada jis išėjo iš namų ir išvažiavo pas draugų. Po kelių dienų jis išvažiavo dirbti į užsienį, t. y. Austriją, grįžo po poros savaičių. Per tą laiką jis su M. kalbėdamas telefonu susitaikė, t. y. jis jos atsiprašė ji jam atleido ir jie susitaikė. M. jam leido grįžti pas ją, jis pasižadėjo, kad nebevartos alkoholio ir jo nėra vartojęs. Kai grįžo iš Austrijos pas M. ji jam pasakė, kad pareiškimą atsiėmė ir jam važiuoti į policiją nebereikia. Todėl jis į policiją ir neatvažiavo. Dėl to, kad taip pasielgė su M. ir mušdamas ją sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo labai gailisi, mano dėl to kaltas alkoholis. Su M. jie susitaikė gyvena toliau kartu, stengiasi išlaikyti ir sustiprinti jų santykius, todėl prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jiems susitaikius ( b. l. 74-77).
Nukentėjusioji M. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su sugyventiniu I. B. kartu gyvena apie metus laiko, gyvena jos nuosavame bute, kuriame kartu gyvena jos sūnus T. M. bei jos neįgali mama J. V.. 2024 m. rugsėjo 23 d. abu su sugyventiniu buvo namuose, sūnaus nebuvo, bei kitame kambaryje buvo jos neįgali mama. Su sugyventiniu I. buvo virtuvėje, jai praeinant pro jį šis grubiai, rankos delnu trenkė jai per sėdmenis, ji jam pasakė, kad jai tokie jo veiksmai nepatinka, bandė paaiškinti kodėl, pasakė, kad jai skauda, o jis jai pasakė, kad neskaudžiai trenkė, tuomet jis jos paklausė ar ji jau viską jam pasakė, pasakius, kad ne viską, šis atsistojo nuo kėdės ir atsisėdo ant minkštasuolio. Iš tokių jo veiksmų suprato, kad jis supyko, tada ji jam pasakė, kad vietoje to, kad atsiprašytų dar ir supyksta ant jos ir išėjo į miegamąjį. Po kiek laiko į miegamąjį atėjo I. ir ją sėdinčią ant sofos ėmė tampyti už plaukų, sakydamas jai „suka tu, tu vėl pradedi“, murdė ją į pagalvę, po tokių sugyventinio veiksmų jai buvo išpešti plaukai. Išpešęs plaukus I. kelioms sekundėms išėjo iš miegamojo, bet vėl grįžo ir vėl ėmė šaukdamas sakyti jai „žertva tu, suka“ , ėmė smaugti ir dešinės rankos kumščiu trenkė jai į veido sritį - nosį, po ko iš nosies ėmė tekėti kraujas, tada ji ėmė šaukti ir galimai I. išsigandęs kraujo liovėsi ją mušęs. Tokie jos sugyventinio I. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, kurį jaučia ir dabar. Šiandien jai reikėjo vykti į miestą, ėmė ieškoti automobilio raktų, atėjo į virtuvę, o ten buvo I., kuris ją ėmė vyti lauk, automobilio raktų nedavė, ją vadindamas „žertva, suka, tu vėl viską pradėjai“, vėl ėjo link jos, ji jo išsigando ir ėmė trauktis, pasakė, kad skambins į policiją ir išbėgo į lauką, tai išgirdęs jos sugyventinis turbūt išsigando, apsirengė ir išvyko jai priklausančiu automobiliu. I. dažnai prieš ją smurtauja, kartą yra trenkęs ir jos sūnui į galvą. I. būna dažnai piktas ir kai būna neblaivus visada būna agresyvus, visada jam būnant neblaiviam vyksta konfliktai. Anksčiau į policiją nesikreipė, kadangi I. jai draudė kreiptis pagalbos ir sakydavo, kad jei kreipsis į policiją jis su ja susidoros. Jos sugyventinis pastovaus darbo neturi, gyvena jos bute, ji jo labai bijo, bijo, kad grįžęs ims prieš ją ir jos artimuosius smurtauti, bijo dėl savo, artimųjų gyvybės bei turto. Prašo pradėti tyrimą (b. l. 1-7). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji M. B. nurodė, kad prie ankščiau duotų parodymų papildo, jog <...> po šio įvykio praėjus porai dienų I. pradėjo jai rašyti žinutes, kad atsiprašo, kad labai gailisi dėl visko kas atsitiko, kad niekada taip nebesielgs. Visas dienas jis miegojo, kaip ji suprato automobilyje, nors to tiksliai negali pasakyti, nes nežino. Ji jam atleido ir jis vakar, t. y. 2024 m. spalio 2 d., dienos metu buvo sugrįžęs į namus, jam leido nusiprausti, pavalgyti, jis jai paliko automobilį, pasiėmė savo vaistus, rūbus. Labai gailėjosi dėl to, kas atsitiko. Pažadėjo nevartoti alkoholio. Ji I. atleido, jie susitaikė. Po to I. išėjo iš namų, nes pasakė, kad išvažiuoja į Latvijos Respubliką, kur susirado darbą, tačiau konkrečiai nieko nepaaiškino, pasakė, kad grįš už savaitės. Policijai nepranešė, kad I. sugrįžo, nes apie tai net nepagalvojo. Kadangi su I. susitaikė, jam jokių pretenzijų dėl to, kad jis jai sukėlė fizinį skausmą, bei nežymiai sužalojo neturi, civilinio ieškinio nereikš ( b. l. 43-46). Papildomos apklausos metu, nukentėjusioji M. B. nurodė, kad prie ankščiau duotų parodymų papildo, kad ji policijai nepranešė, kad I. sugrįžo, nes apie tai net nepagalvojo ir po paskutinės apklausos galvojo, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas. Su I. jie susitaikė, jam jokių pretenzijų dėl to, kad jis jai sukėlė fizinį skausmą, bei nežymiai sužalojo neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Jie gyvena toliau kartu, ji jo nebijo, juo pasitiki, jis pasikeitė, alkoholio nebevartoja. Nenori, kad I. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tai yra jos sprendimas, nes nori su juo kartu gyventi, todėl prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jos sugyventinio I. B. atžvilgiu ( b. l. 61-63).
Iš 2024 m. rugsėjo 24 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėja M. B. pranešė, kad 2024 m. rugsėjo 23 d. apie 19 val. jos sugyventinis I. B. būdamas neblaivus, jos namuose adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos r., būnant miegamajame kambaryje, sėdint ant sofos ėmė ją tampyti už plaukų, kurio metu jai išrovė plaukų kuokštą, po to išėjo ir po kelių sekundžių grįžęs ėmė ją smaugti už kaklo, spaudė ją į pagalvę, dešinės rankos kumščiu, kiek kartų nepamena, bet tikrai ne vieną kartą, trenkė jai į veido sritį - nosį, po ko ėmė iš nosies tekėti kraujas, tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. Jai sukeltą skausmą įvertintų 8 balais. Prašo pradėti tyrimą. Apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini), Gargždų m., Klaipėdos r. Pridėta fotolentelė ( b. l. 1-7, 15-21).
Iš 2024 m. rugsėjo 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip M. B. pareigūnams sako, kad yra problema - sugyventinis neatiduoda jos automobilio raktelių, su kuriuo jis šiuo metu išvyko, o vakar ją sumušė. Į pareigūno klausimą, kodėl ji į policiją nesikreipė iš karto po to, kai buvo sumušta, moteris nieko neatsako, tik graudinasi. Toliau pareigūnas klausia moters, ar buvo namuose kitų šeimos narių, kuomet sugyventinis ją mušė. M. B. nurodo, kad namuose jie buvo dviese, o sūnus grįžo namo jau vėliau, po to, kai buvo sumušta. Sūnus tik matė kraujo, kuris bėgo iš nosies dėmę ant grindų. Moteris sako, kad skauda kaklą, jo negali pajudinti, nosis nubraižyta. Tačiau medikų nepageidauja. Pareigūnas M. B. paprašo papasakoti smulkiau apie įvykį. Pastaroji nurodo, kad vakar, abu su sugyventiniu buvo virtuvėje. Ji vaikščiojo virtuvėje, kažką tvarkėsi. Vienu metu, kai ėjo pro I. B., jis stipriai pliaukštelėjo per jos sėdmenis. Moteris sako, jog ne kartą yra sugyventiniui minėjusi, kad netrankytų jai per sėdmenis, nes skauda. Tačiau jis atsakęs, kad nuo pliaukštelėjimo negali skaudėti. Moteris nurodo pareigūnui, kad anksčiau, gyvendama su savo vyru, nuo jo ne kartą patyrė smurtą, todėl iki dabar jautriai reaguoja į bet kokį fizinį kontaktą. Pareigūnui moteris pasakoja toliau, kad, kai ji sugyventiniui pakartojusi kelis kartus, jog netrankytų per sėdmenis, nes jaučia skausmą, I. B. nepatiko priekaištas ir jis supykęs pasakė – „ar viską pasakei“. Moteris suprato, kad sugyventinis, kuris buvo išgėręs alaus, vyno, supyko dėl jos priekaištų, todėl nenorėdamas, kad kiltų barnis, paliko sugyventinį sėdėti virtuvėje, o pati išėjo į kambarį ir atsisėdo ant sofos. Iš paskos atėjęs sugyventinis ėmė mušti rankomis per veidą, galvos sritį, tempdamas už plaukų išrovė kuokštą, taip pat sugriebęs abiem rankomis už kaklo, jį spaudė ir galvą spaudė į pagalvę. Apsisaugodama nuo smūgių, ji veidą dengėsi delnais. Kiek smūgių sudavė, ji negalinti nurodyti. Tačiau pats stipriausias smūgis buvo į nosies sritį, nes iš jos ėmė bėgti kraujas ir jo buvo pribėgę ant grindų. Sumuštą nosį skauda iki pat šios dienos. Vaizdo įraše matosi, kad nosies viršuje- iš abiejų šonų, yra kraujosruvos. Toliau moteris nurodo, kad jai skauda kaklą (vaizdo įraše matosi, kaip moteris dešine ranka liečia nosį, kaklą po ausimis, tačiau įraše ant jo akivaizdžių sužalojimų nesimato). Pareigūnė apžiūri moters nurodytus sužalojimus, juos fiksuoja fotografuodama Toliau vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnai kviečia greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, apžiūri įvykio vietą, fotografuoja (b. l. 34-36).
Iš 2024 m. lapkričio 11 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas moteriškas rožinės spalvos chalatas, kuris paimtas 2024 m. rugsėjo 24 d. iš nukentėjusiosios M. B.. <...>Ant chalato rožinės spalvos diržo matomos pavienės dėmės panašios į kraują. Taip pat dėmės panašios į kraują matomos ir chalato apatinėje vidinėje dalyje bei ant dešinės rankovės ( b. l. 37-39, 40-42).
Iš 2024 m. rugsėjo 24 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad atlikta nukentėjusiosios apžiūra, ant apžiūrimo asmens veido srities - nosies, matomos hematomos, patinimas, ant kaklo matoma kraujosruva, daugiau matomų sužalojimų nepastebėta ( b. l. 47-49, 50-54).
Iš 2024 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvados Nr. G 881/2024(03) nustatyta, kad M. B. padaryta poodinės kraujosrovos veide, kakle, odos įdrėskimas kakle. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūgių bei dinaminių poveikių pasekoje kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių ir bukabriauniu daiktu, galimai užduotyje nurodytu nustatytu laiku. M. B. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 58-60).
Motyvuojamoji dalis
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo I. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nustatyta, kad smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę M. B., sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamojo I. B. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltę pripažino visiškai, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis I. B. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, anksčiau yra teistas už smurtinį nusikaltimą ( b. l. 86-92), administracine tvarka baustas daug kartu, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra ( b. l. 93-107). Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį I. B. charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
I. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 1 mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, I. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keisiančiose programose, išklausant visą vieną programos ciklą.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Išaiškinti I. B., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.