- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-24
- Bylos Nr.
- 1-629-873/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Kaltinamasis
- J. V.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. 2016 m. rugsėjo 20 d., apie 09.36 val., vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) „Mercedes Benz O 4005“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas 4G maršrutu „Pilaitė-Saulėtekis“, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, bei 101 punkto reikalavimus, numatančius, kad prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, t. y., prieš išvažiuodamas iš viešojo transporto sustojimo „Minties“ Žirmūnų gatvėje, neįsitikino, kad visi autobuso keleiviai saugiai išlipo, uždarė autobuso duris, prispausdamas nespėjusios iš autobuso pro galines duris išlipti keleivės Č. L. L. koją, ir pajudėjo iš vietos, dėl ko keleivė griuvo ant asfalto, buvo velkama, o prispaustai kojai išsilaisvinus, kita koja (kairė) atsidūrė po važiuojančio autobuso ratu ir buvo pervažiuota. Eismo įvykio metu Č. L. L. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kaltinamasis J. V. kaltu prisipažino, paaiškino, kad kaip įvyko įvykis, jis nepastebėjo. Sustojimo vieta buvo per trumpa, priekaba buvo užsisukusi, jis ir nepastebėjo. Jis važiavo į Pilaitę Žirmūnų g., sustojo sustojime, atidarė duris. Priekyje buvo troleibusas, iš to troleibuso žmonės bėgo į jo autobusą. Visi žmonės sulipo, jis uždarė duris, pradėjo važiuoti, po to išgirdo šauksmą sustoti. Sustojęs ir išlipęs pamatė, kad sužalota moteris. Priekaba buvo užlenkta, jis nematė galinių durų. Yra prietaisai, kurių pagalba su atidarytoms durimis autobusas nejuda, bet tas prietaisas nesuveikė. Nuo to momento, kai jis uždarė duris, pavažiavo keletą metrų. Išlipęs iš autobuso jis pradėjo skambinti, bet kiti žmonės iškvietė pareigūnus, greitąją pagalbą. Kai jis suprato, kas atsitiko, pasidarė silpna, jis pats buvo baisiame šoke. Jis buvo ligoninėje, vyko atsiprašyti nukentėjusiosios. Labai pergyvena dėl to, kas įvyko.
Įrodymai byloje tirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatyta tvarka.
Nukentėjusiosios Č. L. L. apklausos duomenimis, 2016 m. rugsėjo 20 d., apie 09.20 val., važiavo 4-o maršruto autobusu Žirmūnų gatve. Važiavo iš poliklinikos namo. Sėdėjo kažkur autobuso viduryje. Kai autobusas pravažiavo Žirmūnų tiltą, atsikėlė iš savo vietos ir nuėjo prie durų. Kai autobusas sustojo „Minties” sustojime, priekyje jos prie durų buvusi mergina labai greitai iššoko iš autobuso. Ji lipo paskui. Kai ji vieną koją pastatė ant asfalto, t. y. kai jos kairė koja ir kūnas buvo lauke, o dešinė koja dar buvo autobuse, staiga autobuso durys užsidarė ir prispaudė jos dešinę koją, kurios ji dar nespėjo patraukti iš autobuso. Tik užspaudęs jos koją, autobusas iš karto pajudėjo iš vietos. Ji griuvo ir dešinė koja išsilaisvino, o kairė koja atsidūrė po judančio autobuso ratu. Žmonės pradėjo rėkti ir šaukti, kad autobusas sustotų. Kas vyko autobuse, ji nežino. Autobusas sustojo, atrodo, kad jis tada pavažiavo atgal. Ji išsitraukė koją iš po rato. Buvo šoko būsenoje, rėkė. Prie jos pribėgo žmonės, buvę sustojime, jie patraukė ją nuo kelio ir pasodino ant suoliuko sustojime. Matė, kad abi jos kojos basos, batai gulėjo prie autobuso tam tikru atstumu vienas nuo kito. Matė, kad jos kairė koja stipriai kraujuoja, skausmas buvo nepakenčiamas. Kažkas iškvietė medikus ir policijos pareigūnus į įvykio vietą. Medikų paprašė vežti ją į Santariškių ligoninę. Ten ją ir nuvežė. Ją sužalojęs vairuotojas kartu su žmona kartą buvo aplankę ją ligoninėje. Daugiau jis su ja susisiekęs nebuvo. Autobusų parko direktorius palaiko ryšį su jos dukra, nuolat domisi jos sveikatos būkle ( b. l. 15-16).
Liudytojos A. R. apklausos duomenimis, 2016 m. rugsėjo 20 d., apie 09.15 val., Vilniuje, Žirmūnų g., visuomeninio transporto „Minties” sustojime išlipo iš autobuso Nr. 4G pro priekines autobuso duris. Autobusas sustojime stovėjo pirmas, už jo stovėjo troleibusas, o už jo autobusas irgi 4G, geltonos spalvos, viršuje, po langu, buvo Nr. 554, dvigubas. Nuėjo pasižiūrėti autobusų tvarkaraščio. Išgirdo kažkokį garsą, pasuko galvą ir pamatė, kad iš autobuso 4G galinių durelių krenta senyvo amžiaus moteriškė, kurios kairė koja buvo suspausta autobuso durelių, o moteris buvo susmukusi. Autobusas pajudėjo iš stotelės ir važiavo apie 2-3 metrus ir vilko moterį, gulinčią ant žemės. Moteris muistėsi, norėdama ištraukti koją. Jai pavyko išlaisvinti koją ir tuo metu, galimai, autobusas galėjo galiniu ratu pervažiuoti per koją. Ar pervažiavo per koją, nematė, kadangi buvo apie 10-12 m atstumu. Autobusas judėjo toliau. Prie stotelės stovintys žmonės pradėjo rėkti, kad sustotų. Autobuso vairuotojas sustojo, kadangi pateko į automobilių kamštį. Tada atsidarė durys, iš minėto autobuso išlipo moteris ir atnešė batą. Ji priėjo prie nukentėjusios moters, kurią žmonės nutempė iki autobusų sustojimo suoliuko ir pasodino. Kažkokia moteris pasakė, kad reikia pakelti koją ant suoliuko, kadangi moteris gali nukraujuoti, nes šiai trūko vena. Ji iš karto skambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Į įvykio vietą pirmas atvyko policijos pareigūnas, kuris pakartotinai iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Greitosios pagalbos medikai atvažiavo po 15 minučių ir išvežė nukentėjusią moterį į ligoninę. Nukentėjusiai moteriai koja buvo ištinusi ir visa kruvina, kraujas tiesiog sunkėsi iš jos (b. l. 27).
Liudytojos B. Š. apklausos duomenimis, 2016 m. rugsėjo 20 d. „Antakalnio” stotelėje įlipo į autobusą, važiuojantį 4G maršrutu. Autobusas buvo ilgas, t. y. dvigubas su guminiu sujungimu per vidurį. Kartu su ja į autobusą įlipo pagyvenusi moteris, apsirengusi šviesios spalvos paltu. Priešais ją buvo autobuso antros nuo galo durys ir toliau guminis autobuso sujungimas. Moteris šviesiu paltu atsisėdo kažkur netoliese. Privažiuojant prie „Minties” stotelės matė, kaip moteris šviesiu paltu kartu su kitais keleiviais priėjo prie durų, prie kurių ji sėdėjo. Suprato, kad ketina išlipti. „Minties” stotelėje autobusas sustojo, atsidarė jo durys, žmonės lipo iš autobuso ir į jį. Matė, kaip šviesiu paltu apsirengusi moteris lėtai išlipa iš autobuso. Kai moteris atsidūrė tarpduryje, autobuso durys pradėjo užsidarinėti, ji matė, kaip jos suspaudė moterį iš abiejų pusių, tada truktelėjo atsidarydamos, tada dar kartą suspaudė moterį. Kažkokiu būdu moteris vis dėl to sugebėjo išlipti iš autobuso, tačiau jos kairė koja liko užspausta tarp durų. Pati matė tą užspaustą koją, kadangi, kai durys pradėjo suspaudinėti moterį, ji pasilenkė į priekį pasižiūrėti, kas vyksta. Durys jau netrūkčiojo, buvo pilnai uždarytos, tik matėsi per čiurną užspausta moters koja su batu. Autobusas pajudėjo iš vietos. Keleiviai, buvę autobuse, ir ji taip pat, pradėjo rėkti autobuso vairuotojui, kad sustotų, daužyti į autobuso langus. Tačiau autobusas iš karto nesustojo, judėjo į priekį su moters užspausta koja duryse apie 15 m. Tada kažkokiu būdu moteriai pavyko ištraukti užspaustą koją. Autobusas pavažiavo dar kokius 10 m ir tik tada sustojo. Atsidarius autobuso durims, ji išlipo iš autobuso. Moterį šviesiu paltu pamatė jau sėdinčią ant suoliuko sustojime. Ar ji pati ten nuėjo, ar kažkas padėjo, nematė. Moteris buvo be kairio bato, kairės kojos pėda buvo kruvina, šalia buvo kraujo balutė. Kraujo pėdsakai buvo stotelėje ir vedė iki suoliuko, kur sėdėjo moteris. Autobuso vairuotojas buvo įvykio vietoje, matėsi, kad jis pats šoko būsenoje, išsigandęs, buvo labai išbalęs, sakė, kad moters nematė. Atrodo, kad policiją ir medikus į įvykio vietą iškvietė kažkas iš moterų, stovėjusių stotelėje (b. l. 29).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2016 m. rugsėjo 20 d. protokolo duomenimis, autobusas „Mercedes Benz O 405“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi Žirmūnų gatvės važiuojamojoje dalyje, jo priekinė dalis nukreipta nuo Šilo tilto pusės, autobuso priekinė dalis yra 2,6 m atstumu nuo įvažiavimo link Žirmūnų g. pastato Nr. 52, autobuso dešinės pusės galinis ratas – 2,7 m atstumu, vidurinis dešinės pusės ratas yra 1,2 m, o priekinis dešinės pusės ratas yra 1,1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, žiūrint nuo Šilo tilto pusės. Žirmūnų gatvės važiuojamojoje dalyje, visuomeninio transporto sustojime „Minties“, 0,4 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir 8,9 m atstumu nuo sustojimą „Minties“ žyminčio ženklo matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Visuomeninio transporto sustojime prie suoliuko taip pat matoma raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują (b. l. 6-9).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2016 m. rugsėjo 20 d. protokolo duomenimis, autobusas „Mercedes Benz O 405“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neapgadintas, gedimų nėra (b. l. 10).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Č. specialisto išvados apžiūros 2016 m. lapkričio 17 d. protokole duomenimis, Č. L. L. VšĮ VUL SK nustatyta plėštinė žaizda (10x15 cm dydžio) kairės pėdos nugariniame paviršiuje (nuplėšta iš vidinės pusės nuo pirmo padikaulio link penkto padikaulio odos lopas), kairės pėdos 4-5 padikaulio lūžiai, kairės pusės VIII-IX-X-XI šonkaulių lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 20).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 6750/2016(01) duomenimis, Č. L. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta ( b. l. 25).
Alkotesterio kvito duomenimis, 2016 m. rugsėjo 16 d., 10.00 val., J. V. kraujyje rasta 0,00 promilės alkoholio ( b. l. 39).
Kaltinamasis J. V. kaltu prisipažino, nurodė, kad dėl įvykio jis kaltas, autobusas buvo ilgas, užsilenkus priekabai jis nepastebėjo moters, kuri nespėjo išlipti iš autobuso. Kaltinamojo parodymai sutampa su nukentėjusiosios Č. L. L., liudytojų A. R., B. Š. parodymais, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2016 m. rugsėjo 20 d. protokolo, specialisto išvados duomenimis.
Vertindamas kaltinamojo elgesio atitikimą Kelių eismo taisyklių reikalavimams, teismas atsižvelgia į tai, kad, bylos duomenimis, eismo įvykis įvyko kaltinamajam vairuojant autobusą, kuris išvažiavo iš viešojo transporto sustojimo – pats kaltinamasis nurodė, kad autobuso priekaba buvo užsilenkusi, galinių durų jis nematė. Tuo būdu, paties kaltinamojo parodymais patvirtintas jam inkriminuotų Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, 9 punkto reikalavimų, numatančių, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, bei 101 punkto reikalavimų, numatančių, kad prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, pažeidimas.
Aukščiau minėtų bylos duomenų visuma teismas laiko nustatytu, kad kaltinamasis, vairuodamas autobusą, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, 9 punkto, 101 punkto reikalavimus, prieš išvažiuodamas iš viešojo transporto sustojimo neįsitikino, kad visi autobuso keleiviai saugiai išlipo, uždarė autobuso duris, prispausdamas nespėjusios iš autobuso pro galines duris išlipti keleivės koją, ir pajudėjo iš vietos, dėl ko keleivė griuvo ant asfalto, buvo velkama, o prispaustai kojai išsilaisvinus, kita koja (kairė) atsidūrė po važiuojančio autobuso ratu ir buvo pervažiuota, eismo įvykio metu nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis paaiškino, kad jis vairuotoju dirba 29 metus, išvažiuodamas iš sustojimo matė, jog priekaba užsilenkusi, galinių durų nematyti. Teismas šias aplinkybes vertina leidžiančiomis daryti išvadą, jog kad kaltinamasis veikė nusikalstamai nerūpestingai: nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.
Motyvuojamoji dalis
J. V. kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų. Kaltinamasis neteistas (b. l. 41), administracine tvarka baustas (b. l. 42-44), dirba.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į mažesnį kaltinamojo pavojingumą: dirbo vairuotoju, administracine tvarka buvo baustas tik dėl nežymių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai J. V. gali būti pasiekti, skiriant piniginio pobūdžio bausmę. Jos dydis, įvertinus tai, kad J. V. praeityje nebuvo teistas, į tai, kad yra tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatytinas mažesnio nei sankcijos vidurkio. Taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsnio nuostatos.
Nusikalstama veika padaryta netyčiniais veiksmais, įvertinus kaltinamojo amžių, jo darbo pobūdį, teismas daro išvadą, kad konkrečiu atveju baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, taikymas yra netikslingas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, skirti bausmę – 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, J. V. skirti galutinę bausmę – 60 MGL (2259,60 Eur) baudą.
Nustatyti terminą baudai sumokėti – per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.