Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Jonavoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta - ten pat), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, baigęs 7 klases, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 2018-07-23 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 151¹ straipsnio 1 dalį - 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 24.00 val. iki 05.00 val., per 15 mėnesių neatlygintinai išdirbti 180 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. B. 2018 m. birželio 19 d. apie 16.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: žodinio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia šeimos nare - sugyventine L. D. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajai L. D. vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajai apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. D. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. B., apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-06-19 apie 16 val. 20 min. adresu (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus ir miegojo. Atsikėlęs pamatė, kad nėra sugyventinės L. D.. Išėjęs į terasą, pamatė ją stovinčią kieme prie balkono su kitais geriančiais asmenimis. L. buvo gerokai išgėrusi. Priėjęs prašė eiti namo, tarp jų kilo konfliktas. Kai apsisukęs nueidinėjo, L. jam užmovė dubenį su vandeniu ant galvos. Jis toliau ėjo, tačiau L. pasivijo jį ir jis jai kažkaip trinktelėjo dešine ranka vieną nestiprų smūgį į veidą. L. nuo smūgio nukrito ant terasos laiptukų. Jei nebūtų sudavęs smūgio, ji nebūtų nukritusi. L. D. lūžo žandikaulis. Po to smūgio ji skundėsi žandikaulio skausmu, tačiau galėjo kalbėti.

Teismui, vadovajantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, ir perskaičius kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 8-11, 14-16), kad ji negalėjo prakalbėti, kaltinamasis Ž. B. parodė, kad L. su savo seserimi kalbėjosi telefonu, todėl mano, kad ji galėjo kalbėti.

Tęsdamas parodymus, kaltinamasis Ž. B. parodė, kad po smūgio matėsi iš L. burnos putos, kraujas. Suprato, kad taip elgdamasis gali sužaloti žmogų. Tą dieną buvo išgėręs kartu su L. ir jos drauge tris butelius. Jis išgeria kartą per 8-9 mėnesius. Tą dieną jam buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas, o L. – 3,03 promilės. L. serga šizofrenija, mėgsta alkoholį. Nepamena momento, kas buvo po to, kai nuėjo miegoti ir kai atvykus pareigūnams nuėjo į policijos mašiną. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi, būdamas blaivus, nebūtų taip pasielgęs, suvartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Su ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu 492,09 eurų sumai sutinka, žalos neatlyginęs. Nesutinka su L. D. pareikšto civilinio ieškinio 2 000 eurų sumai dydžiu, jo neatlyginęs. Kad nukentėjusioji galėjo patirti nepatogumus: sunku buvo kalbėti, jautė diskomfortą, sunku buvo valgyti, pripažįsta, tačiau mano, kad prašoma suma per didelė.

Kaltinamasis Ž. B. teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. B. kaltė ir faktinės aplinkybės be visiško kaltinamojo prisipažinimo, įrodytos BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais:

2018-06-19 apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 15-18).

2018-06-19 Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK RS vyr. patrulio L. D. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2018-06-19 apie 16 val. 26 min. pagal gautą pranešimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini)., buvo nustatyta, kad Ž. B., gim. (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo sugyventinę L. D., gim. (duomenys neskelbtini)., suduodamas jai smūgius kumščiu į veido sritį. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai: kairės veido pusės patinimas, kraujavimas iš burnos (1 t., b. l. 22-24).

2018-07-03 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta 2018-06-19 telefoninio skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, gauta iš Bendrojo pagalbos centro, padaryta jo suvestinė (1 t., b. l. 28-32).

Nukentėjusioji L. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su sugyventiniu Ž. B. ir jo motina G. B. gyvena apie 3 mėnesius adresu (duomenys neskelbtini) 2018-06-19 dienos metu ji, Ž. ir G. namuose vartojo alkoholį. Po kurio laiko sugyventinis užmigo, į kitą kambarį nuėjo miegoti ir G. B., o pas ją atėjo kaimynė A.. Ji su A. buvo kambaryje, kuriame miegojo jos sugyventinis Ž., kartu su A. vartojo alkoholį. Netrukus Ž. prabudo ir paklausė, kas čia vyksta, ją pastūmė ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į veido sritį. Nuo suduoto smūgio į veidą, pajuto stiprų fizinį skausmą, iš burnos jai pradėjo bėgti kraujas. Šalia buvusi A. bandė ją ginti, ramino Ž.. Po to, kai jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, ji norėjo iš savo mobilaus ryšio telefono paskambinti į greitąją, tačiau Ž. atėmė iš jos telefoną. Kažkuriuo momentu ji paskambino savo sesei, pasakė, kad ją sumušė. Kas iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją, nežino. Po jai suduoto smūgio Ž. buvo išsigandęs, prašė, kad ji nekviestų policijos, jos atsiprašinėjo, prašė jos neišeiti. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė Ž.. Ji buvo pristatyta į Kauno klinikas, kur jai buvo diagnozuotas žandikaulio lūžis. Ž. B. smurtą prieš ją naudojo pirmą kartą. Reiškia 2 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 41-42, 43-46).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2202/2018 (02) L. D. nustatytas apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas buku daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno (ar daugiau) trauminio poveikio ir sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 59).

Liudytoja O. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. D. yra jos sesuo, kuri apie 2-3 mėnesius gyveno su savo sugyventiniu Ž. B.. 2018-06-19 po pietų jai paskambino sesuo L. ir verkdama pasakė, kad jai reikalinga pagalba, kad ji kraujuoja ir jai labai skauda veido sritį. Tuo metu girdėjosi, kad L. prašė, kad jos nemuštų, sakė „žiūrėk, ką tu man padarei“ ir pokalbis nutrūko. Tada ji paskambino Ž. B., paklausė jo gyvenamosios vietos adreso, kad galėtų iškviesti medikus, tačiau Ž. padėjo telefono ragelį. Iš aplinkinių gyventojų ji sužinojo, kokiu adresu gyvena Ž. B., ir paskambino pagalbos numeriu 112, pranešė apie įvykį. Vėliau sužinojo, kad L. greitosios med. pagalbos yra vežama į Kauno klinikas. Ji nuvyko į Kauno klinikas ir buvo informuota, kad sesuo yra guldoma į ligoninę dėl žandikaulio lūžio (1 t., b. l. 84-85).

Liudytoja A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Ž. B. yra gretimo namo kaimynas, kuris gyvena su motina G. B. ir savo sugyventine, vardu L.. 2018-06-19 dienos metu užėjo pas L. į svečius. Matė, kad L. buvo akivaizdžiai neblaivi. Tuo metu kambaryje lovoje miegojo Ž. B.. Ji su L. išgėrė per pusę vieną stiklinę alaus, po to kartu išėjo į balkoną. Po kurio laiko į balkoną atėjo Ž. B., pradėjo konfliktuoti su L., o L., paėmusi dubenį su vandeniu, vandenį išpylė Ž. ant galvos. Jokių smūgių dubeniu L. Ž. nesudavė. Tada Ž. tyčia sudavė vieną kartą kumščiu L. į veido sritį. L. iš karto pradėjo bėgti kraujas iš burnos. Ji sušuko Ž., kad jis liautųsi mušti L., nuvedė L. į virtuvę ir jai apiplovė veidą. Kai L. ėjo į virtuvę, jai bėgo kraujas ir jo buvo pritaškyta kambaryje ant grindų, todėl ji kraują išvalė. Vienu momentu L. bendravo telefonu, kaip vėliau sužinojo, ji sakė, kad kalbėjo su seserimi. L. jai buvo užsiminusi, kad jos sesuo iškvietė jai greitąją (1 t., b. l. 92-95).

Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Ž. B. yra jos sūnus, jie kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), taip pat bute gyvena ir Ž. sugyventinė L. D.. 2018-06-19 kartu su Ž. ir L. namuose vartojo alkoholį. Kažkurio metu buvo atėjusi kaimynė A., kuri kartu su L. išgėrė alaus. Po kurio laiko ji nuėjo į savo kambarį, bet, išgirdusi kažkokį triukšmą, atėjo atgal į Ž. kambarį ir pamatė, kad Ž. barasi su L.. Ji jų paklausė, kas čia vyksta, tačiau L. jai liepė nesikišti, todėl ji vėl grįžo į savo kambarį ir atsigulė miegoti. Kai prabudo, išgirdo, kad L. kalbasi su policijos pareigūnais. Išėjusi iš savo kambario, nuėjo į Ž. kambarį, kuriame buvo L., matė, kad L. spjaudosi krauju, o Ž. jau buvo uždėti antrankiai. L. pasakė, kad ji paskambino seseriai, kuri ir iškvietė policiją, o Ž. jai pasakė, kad jis sudavė vieną smūgį ranka L. į veidą. Paties įvykio ji nematė (1 t., b. l. 97-100).

Liudytojas T. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-06-19 dirbo kartu su kolega L. D.. Apie 16 val. 26 min. buvo gautas pranešimas iš Kauno apskrities VPK budėtojo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Su L. D. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buto durų niekas neatidarė, o paklausus kaimynų, ar girdėjo kokį nors triukšmą bute Nr.2, jie patvirtino, kad minėtame bute buvo triukšmaujama. Per balkoną (yra padarytas įėjimas) įėjus į butą Nr. 2, pamatė kambaryje vyrą, kuris prisistatė Ž. B. vardu. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus ir iš karto jiems pradėjo sakyti, kad jis nieko nepadarė. Po kelių minučių į kambarį atėjo apsiverkusi moteris, kuri taip pat buvo akivaizdžiai neblaivi, matėsi, kad jos žandas patinęs, kraujuotos lūpos. Paklausus, kas čia įvyko, moteris neigė bet kokį smurtą. Netrukus atvyko greitoji, jis su sužalota moterimi nuėjo iki greitosios automobilio ir su ja pakalbėjo. Pokalbio metu darė vaizdo įrašą, kurio metu ji pripažino, kad jos atžvilgiu buvo smurtaujama. Ž. B. buvo sulaikytas (1 t., b. l. 102-105)

2018-07-11 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas 2018-06-19 vaizdo įrašas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas liudytojo T. M., padaryta įrašo suvestinė (1 t., b. l. 107-109, 106).

Liudytojas L. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-06-19 dirbo kartu su kolega T. M.. Apie 16 val. 26 min. buvo gautas pranešimas iš Kauno apskrities VPK budėtojo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Su T. M. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Buto durų niekas neatidarė, nors bute girdėjosi balsai. Kaimynai patvirtino, kad neseniai bute Nr. 2 buvo triukšmaujama. Per balkoną įėjus į butą Nr. 2, kambaryje buvo vyras, kuris prisistatė Ž. B. vardu. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, pasakė, kad jis nieko nepadarė. Po kelių minučių į kambarį atėjo apsiverkusi moteris, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, buvo patinęs jos žandas, kraujuotos lūpos. Paklausus, kas čia įvyko, moteris neigė bet kokį smurtą. Netrukus atvyko greitoji ir T. M. su moterimi nuėjo iki greitosios automobilio. Po kiek laiko T. M., grįžęs į kambarį, pasakė, kad smurtas pasitvirtino ir jie sulaikė Ž. B. (1 t., b. l. 112-115).

Asmens blaivumo testais 2018-06-19 17.05 val. L. D. nustatytas 3,03 promilių girtumas, o Ž. B. 2018-06-19 17.12 val. - 2,21 promilių girtumas (1 t., b. l. 117-118).

Pagal BK138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 1 dalis numato, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš šeimos narį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkaus sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti.

Kaltinamasis Ž. B. visiškai pripažino, kad smurtavo prieš kartu gyvenusią sugyventinę, tai yra šeimos narį. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę dėl nesunkaus nukentėjusiosios sužalojimo patvirtina ir specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, liudytojos A. G., nuukentėjusiosios parodymai, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma kaltinamojo Ž. B. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog Ž. B. 2018 m. birželio 19 d. apie 16.20 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: žodinio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia šeimos nare - sugyventine L. D. metu, tyčia sudavė nukentėjusiajai L. D. vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajai apatinio žandikaulio kairės pusės lūžį ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios L. D. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Teismas neabejoja, kad Ž. B. suduodamas smūgį į veido sritį asmeniui suvokė, kad tokiu savo veiksmu kelia pavojų kito asmens sveikatai, tai suprasdamas, numatė, jog gali padaryti kūno sužalojimus, dėl kurių gali kilti padarinių, tačiau savo sąmonėje galimų padarinių sunkumo nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurių iš jų, tai yra veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo Ž. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas Ž. B. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad Ž. B. įvykdė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstama veika atlikta tiesiogine tyčia, baigta, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: praeityje teistas (1 t., b. l. 92-96), nedirbantis (1 t., b. l. 125), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 124), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 121, 122), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (1 t., b. l. 120).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti sliriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Tačiau įvertinus Ž. B. padarytą nusikaltimą ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą darytina išvada, jog bausmės tikslai Ž. B. atžvilgiu dar gali būti pasiekti atidedant paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu, paskiriant draudimus, įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi baudžiamoji byla buvo nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis 2018-07-23 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų 4 mėn. laisvės apribojimo bausme, taikant draudimus ir įpareigojimus. Kadangi kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė iki 2018-07-23 Kauno apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, bendrintina su 2018-07-23 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant. Parinkdamas pridėtiną bausmės dalį, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, priežastis, pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendžia, kad prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės turi būti pridėta dalis ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, t. y. 6 mėnesiai.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018-06-19 16.40 val. iki 2018-06-20 14.56 val. ir bausmė, atlikta pagal 2018-07-23 Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Baudžiamojoje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 492,09 Eur civilinį ieškinį dėl patirtų išlaidų, gydant nukentėjusiąją, atlyginimo (1 t., b. l. 76, 77). Savo ieškinį civilinė ieškovė grindžia tuo, kad nukentėjusioji nuo 2018-06-20 iki 2018-06-21 buvo gydomas LSMU ligoninėje Kauno klinikose dėl apatinio žandikaulio lūžio. Atliktos intervencijos: 10-14 dantų arba jų dalių šalinimas, apatinio žandikaulio lūžio uždara repozicija su fiksacija. Nukentėjusioji konsultuota burnos chirurgo. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 492,09 Eur.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, nurodė, kad jo neatlygino.

Pagal aukštesniojo teismo formuojamą teismų praktiką, baudžiamajame procese civilinio ieškinio institutas skirtas ne tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo užtikrinimui, bet ir viešojo intereso apsaugai. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Kauno teritorinė ligonių kasa, kaip privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija, išieškodama PSDF biudžetui padarytą žalą, užtikrina apdraustųjų sveikatos draudimu teises ir įgyvendina valstybės socialinės apsaugos funkciją, taigi, įgyvendina viešojo intereso apsaugą privalomojo sveikatos draudimo srityje. Ž. B. šioje byloje kaltinamas nusikalstamais veiksmais tyčia sužalojęs L. D., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos medicininės paslaugos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Todėl akivaizdu, kad padaryta žala Privalomojo sveikatos draudimo fonui (PSDF). Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas bei jų apmokėjimas iš PSDF lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju su tyčiniu asmens sužalojimu. Įvertinus teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Kauno teritorinė ligonių kasa turi teisę pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, o Ž. B., tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdžius nukentėjusiosios L. D. sveikatą, kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiosios gydymo išlaidomis. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, jo dydį patvirtina byloje esantys prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai, pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, laikytina, kad ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Nukentėjusioji L. D. pareiškė civilinį ieškinį, prašė priteisti iš kaltinamojo Ž. B. 2 000 Eur neturtinės žalos. Nurodė, kad dėl sulaužyto žandikaulio jautė diskomfortą, buvo sunku valgyti, kalbėti, gulėti, pusantro mėnesio gėrė vaistus nuo skausmo. Turtinė žala nepadaryta (1 t., b. l. 52).

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nesutiko su ieškinio dydžiu, tačiau sutiko, kad dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji turėjo nepatogumų.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusioji jautė diskomfortą, buvo atliekamos medicininės intervencijos: 10-14 dantų arba jų dalių šalinimas, apatinio žandikaulio lūžio uždara repozicija su fiksacija. Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis nedirba, tačiau yra jauno amžiaus ir gali aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir savo turtinę padėtį pasigerinti. Nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivi. Vertinant teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, laikytina, kad prašoma priteisti 2 000 Eur dydžio neturtinė žala nevisiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažintina. Aukščiau išdėstytų duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, šios bylos aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 300 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - paliktinos galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pakuotė, kurioje CD laikmena su 2018-06-19 garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro ir CD laikmena su 2018-06-19 vaizdo įrašu, pateiktu liudytojo T. M., paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. B. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį 2018-07-23 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir Ž. B. paskirti galutinę subendrintą 1 (metų) metų 6 (mėnesių) laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bausmės atlikimo metu nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 70 straipsniu, paskirti Ž. B. baudžiamojo poveikio priemonę - 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant Ž. B. šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti Ž. B. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Ž. B. šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018-06-19 16.40 val. iki 2018-06-20 14.56 val. ir bausmę, atliktą pagal 2018-07-23 Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Priteisti iš Ž. B. 492,09 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt du eurus 09 ct) nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai (mokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos LT21 7300 0100 0248 4333, AB bankas „Swedbank”, įmonės kodas 191351679).

Nukentėjusiosios L. D. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo Ž. B. L. D. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Ž. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - pakuotę, kurioje CD laikmena su 2018-06-19 garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro ir CD laikmena su 2018-06-19 vaizdo įrašu, pateiktu liudytojo T. M., palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.