Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. R. ir V. R. ir atsakovo bendros Lietuvos ir Olandijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Techninė instaliacija“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-522-510/2007 pagal ieškovų T. R. ir V. R. ieškinį atsakovui bendrai Lietuvos ir Olandijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Techninė instaliacija“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Medga“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Arauša“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas 2006 m. spalio 10 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto neskundė Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui, jo išvados įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikintos. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra įrodymas, patvirtinantis, jog nelaimingas atsitikimas įvyko ieškovui vykdant darbo funkcijas. Šį faktą patvirtina ir rašytiniai T. R. , R. S. ir BĮ UAB „Techninė instaliacija“ technikos direktoriaus A. A. paaiškinimai Valstybės darbo inspekcijos Kauno skyriui, ir R. S. bei A. A. parodymai. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas buvo informuotas apie prastovą. Teismas nurodė, jog atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, galėjo prastovą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėti ir vėliau. Teismas padarė išvadą, jog ieškovas gyvenamajame name, esančiame Sukilėlių pr. 87A, Kaune, dirbo darbdavio BĮ UAB „Techninė instaliacija“ nurodymu. Ieškovas, gavęs tokį nurodymą iš technikos direktoriaus A. A. , neturėjo pagrindo abejoti, jog A. A. veikia darbdavio BĮ UAB „Techninė instaliacija“ vardu. Pasak teismo, 2006 m. liepos 3 d. priėmimo perdavimo aktas patvirtina, kad vidaus sienų glaistymo 1 – 9 aukštuose darbus turėjo vykdyti UAB „Medga“, tačiau nustačius, jog ieškovas patyrė sužalojimus vykdydamas darbo funkcijas, neturtinę žalą pagal Darbo kodekso 250 straipsnį jam privalo atlyginti jo darbdavys - BĮ UAB „Techninė instaliacija“, kuri yra už žalą atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1 d.). Atsakovo kaltė pasireiškia tuo, jog atsakovo BĮ UAB „Techninė instaliacija“ technikos direktorius nurodė ieškovui dirbti objekte, kuriame nebuvo užtikrintos saugios darbo sąlygos. Jeigu šių darbo saugos reikalavimų būtų laikomasi, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, todėl paties ieškovo kaltės dėl nelaimingo atsitikimo nėra. Ieškovui iki 2008 m. sausio 22 d. yra nustatytas 85 procentų darbingumo netekimas. Jam buvo atliekamos kelios operacijos, ieškovas visiškai nevaikšto, nors nuo nelaimingo atsitikimo jau praėjo 9 mėnesiai, numatoma vienos kojos amputacija. Ieškovas dėl sužalojimo patyrė ir iki šiol patiria didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Ieškovė V. R. dėl sutuoktinio sunkios traumos taip pat patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais bei nepatogumais. Ieškovė turėjo slaugyti nevaikštantį T. R. ir dėl šios priežasties buvo priversta dirbti laisvu darbo grafiku. Priteisiamos žalos dydį teismas nustatė, atsižvelgęs į žalos pasekmes, atsakovo kaltę bei turtinę padėtį.

1. Teismas, konstatavęs atsakovo kaltę, nepagrįstai sumažino ieškovų reikalautos neturtinės žalos dydį. Teismas nemotyvavo, kodėl atmeta didžiąją dalį ieškovų reikalautos žalos atlyginimo sumos, taip pažeisdamas CPK nuostatas (CPK 263 str., 270 str. 4 d. 4 p.).

2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnio antrosios dalies ir trečiosios dalies nuostatas. Atsakovas nesiėmė minimalių organizacinių ir techninių priemonių dėl ieškovo saugos darbo vietoje užtikrinimo. Byloje nenustačius aplinkybių, kurioms esant, asmuo gali būti iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 str.), ieškovams padaryta žala turi būti atlyginta visiškai.

3. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovo kaltė nenustatyta, kad atsakovas siekė išvengti atsakomybės, taip pat į įvykio pasekmes, atsakovo finansinę padėtį. Šios aplinkybės paneigia, jog ieškovų reikalauto žalos atlyginimo dydis yra per didelis.

4. Teismo priteista žalos suma prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Atsižvelgiant į tai, kad abu ieškovai visą likusį gyvenimą jaus dėl atsakovo kaltės įvykusio nelaimingo atsitikimo pasekmes, į tai, kad sužalojimas iš esmės neigiamai įtakojo abiejų atsakovų gyvenimo būdo pasikeitimą, teismo priteista žalos atlyginimo suma negali būti laikoma teisinga ir protinga.

1. Nesant darbo santykių, nėra ir atsakovo kaltės. Vertinant įrodymus, turi būti vertinamas ne tik nelaimingo atsitikimo darbe aktas, bet ir tyrimo medžiagoje surinkti rašytiniai įrodymai, kurie prieštarauja akto išvadoms. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagoje esančių paaiškinimų. Ieškovo paaiškinimai prieštarauja visų kitų apklaustų asmenų paaiškinimams.

2. Teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti apelianto prašymą dėl UAB „Centromera“, UAB „Vertinimo ir projektavimo kolegija“ ir jos paskirto asmens Ž. J. bei Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str. 1 d.). Dėl darbo ir saugos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimų galimas regresinis ieškinys. Remiantis UAB „Arauša“ pateikta rangos sutartimi Nr. 2005/04/05/01, objekto Sukilėlių pr. 87 a, Kaune, užsakovas (statytojas) yra UAB „Centromera“. Byloje nėra duomenų, kad ši bendrovė būtų paskyrusi saugos ar sveikatos koordinatorių (Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 11 p.). Minėtos rangos sutarties 8.3 punktas nustato, jog statybos darbų techninę darbų priežiūrą vykdo užsakovo paskirta UAB „Vertinimo ir projektavimo kolegija“ ir jos įgaliotas asmuo Ž. J. . Techninis prižiūrėtojas turi teisę kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, kontroliuojančią, kaip įmonėje laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų.

3. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą apklausti liudytoju J. G. ir pripažinti ieškovo dalyvavimą būtinu. T. R. paaiškinimas nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje bei ieškinyje nurodytos aplinkybės prieštarauja kitų apklaustų asmenų, tarp jų ir kartu su juo dirbusio R. S. , paaiškinimams. J. G. galėtų būti apklaustas dėl aplinkybių, susijusių su leidimu ieškovui dirbti UAB „Medga“ patikėtame objekte ir jos instruktavimu darbo vietoje.

4. Teismas, atmesdamas prašymą sustabdyti bylą, kol bus atliktas tyrimas Lietuvos teismo ekspertizės centre, pažeidė CPK 42 straipsnio nuostatas ir CPK 6, 12, 13 ir 17 straipsniuose įtvirtintus principus.

5. Jeigu nelaimingas atsitikimas būtų atsitikęs ieškovui vykdant darbo pareigas, ieškovui CK 6.238 straipsnio normos negalėtų būti taikomos (CK 6.283 str. 1 d., 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas už žalą asmuo. Remiantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Neturtinės žalos sąvoką ir jos atlyginimo pagrindus nustato CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovai šioje byloje pareiškė, vadovaudamiesi CK 6.250, 6.283 straipsniais, o taip pat Darbo kodekso 248 straipsnio 4 dalies ir 250 straipsnio nuostatomis, pagal kurias darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai darbuotojui padaroma neturtinė žala, o darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas. Savo ieškinį ieškovai taip pat grindė 2006 m. spalio 10 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 01, kuriame, ieškovų teigimu, buvo konstatuoti šie atsakovo UAB „Techninė instaliacija“ neteisėti veiksmai: ieškovas T. R. nebuvo apmokytas saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėse, neinstruktuotas dirbti naujoje darbo vietoje, neapmokytas atlikti pavojingus darbus statybvietėse, o objekte, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, šeštame aukšte esanti pavojinga zona (anga ties lifto šachta) buvo nepažymėta ir neaptverta, ieškovas nebuvo apsaugotas nuo kritimo iš aukščio.

Būtina pažymėti, kad minėto Nelaimingo atsitikimo darbe akto 17 punkto, kuriame konstatuotos nelaimingo atsitikimo priežastys, 2.2 papunktyje kaip viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių nurodytas netinkamai organizuotas bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas statybvietėje, esančioje Sukilėlių pr. 87 A, Kaune, tarp UAB ,,Arauša“ ir UAB ,,Medga“, tarp UAB ,,Medga“ ir BLOĮ UAB ,,Techninė instaliacija“. Taigi, Nelaimingo atsitikimo darbe akte, kuriuo konstatuotais saugos darbe norminių aktų pažeidimais savo ieškinio reikalavimą grindžia ieškovai, yra konstatuoti ne tik atsakovo UAB ,,Techninė instaliacija“, bet ir trečiųjų asmenų UAB ,,Arauša“ bei UAB ,,Medga“ įvykdyti saugos darbe norminių aktų pažeidimai, kurie tuo pačiu aktu pripažinti viena iš įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių.

Iš šioje byloje esančių duomenų – rangos bei subrangos sutarčių (t. 1, b.l. 132-146, 154-161), nelaimingo atsitikimo statybos objekte įvykio vietos apžiūros akto (t. 1, b.l. 22), kitos nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu surinktos medžiagos – matyti, kad statybos darbų, atliekamų Sukilėlių pr. 87 A, Kaune (kur ir įvyko nelaimingas atsitikimas), užsakovas buvo UAB ,,Centromera“, rangovas - UAB ,,Arauša“, subrangovai – UAB ,,Santermas“, UAB ,,Medga“ ir UAB ,,Nersido“. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas T. R. minėtame statybos objekte dirbo savo darbdavio UAB ,,Techninė instaliacija“ nurodymu. Taigi, viename objekte, tuo pačiu ir vienoje darbo vietoje, darbus atliko keletas įmonių.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad du ar daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba. Pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatą darbdaviams atstovaujantys asmenys, organizuodami darbus toje pačioje įmonėje ar darbo vietoje ir siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ar profesinių ligų, paskiria darbdaviui atstovaujantį asmenį, kurio vadovaujamoje įmonėje atliekami darbai, kitai darbdavių veiklai, sudarant darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, koordinuoti. Darbdaviams atstovaujantys asmenys praneša vienas kitam apie galimus pavojus, riziką atliekant darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje. Taigi, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovą T. R. darbo teisiniai santykiai siejo tik su atsakovu UAB ,,Techninė instaliacija“, už saugaus darbo organizavimą yra atsakingos ir kitos įmonės, atlikusios darbus tame pačiame objekte, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, ir pagal įstatymo reikalavimus privalėjusios organizuoti darbą taip, kad būtų garantuota visų ten dirbančių darbuotojų sauga.

Kaip jau minėta, Nelaimingo atsitikimo darbe akte yra konstatuoti ne tik atsakovo UAB ,,Techninė instaliacija“, bet ir trečiųjų asmenų UAB ,,Arauša“ ir UAB ,,Medga“ įvykdyti saugos darbe norminių aktų pažeidimai, o būtent netinkamai organizuotas bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas statybvietėje. Todėl sprendžiant civilinės atsakomybės dėl žalos, atsiradusios darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, klausimą, būtina nustatyti ne tik atsakovo UAB ,,Techninė instaliacija“, kurio žinioje ieškovas dirbo ir su kuriuo ieškovą siejo darbo teisiniai santykiai, bet ir kitų įmonių, kaip darbdavių, atlikusių darbus toje pačioje vietoje (objekte) atsakomybę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo. Kaip jau minėta, iš bylos duomenų matyti, kad darbus tame pačiame objekte atliko ne tik šios bylos atsakovas ir tretieji asmenys UAB ,,Arauša“ ir UAB ,,Medga“, bet ir kitos įmonės, o objekto darbų užsakovas buvo UAB ,,Centromera“. Todėl svarbu yra nustatyti, ar nėra ir šių įmonių kaltės dėl netinkamo darbų organizavimo, užtikrinant saugias darbo sąlygas objekte. Tik išsprendus šį klausimą, galima išspręsti atsakomybės dėl ieškovams atsiradusios žalos klausimą, t.y. nustatyti, kuri įmonė ir kokią ieškovams padarytos žalos dalį privalo atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad vidaus sienų glaistymo 1 – 9 aukštuose darbus (kuriuos atliko ir ieškovas) turėjo vykdyti UAB „Medga“. Tačiau nustatęs, jog ieškovas patyrė sužalojimus, vykdydamas darbo funkcijas, teismas padarė išvadą, jog neturtinę žalą pagal Darbo kodekso 250 straipsnį jam privalo atlyginti jo darbdavys - BĮ UAB „Techninė instaliacija“, kuri yra už žalą atsakingas asmuo.

Remiantis aukščiau minėtomis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio nuostatomis bei susiklosčiusia teismų praktika (LAT 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-219/2008), atsakingas už darbuotojui nelaimingo atsitikimo darbe metu padarytą žalą asmuo yra ne tik darbdavys, kurio žinioje buvo darbuotojas, bet ir kiti darbdaviai, atlikę darbus toje pačioje vietoje, jeigu jie pažeidė saugos darbe norminių aktų reikalavimus ir šie pažeidimai buvo susiję priežastiniu ryšiu su įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovų patirtą neturtinę žalą privalo atlyginti tik nukentėjusiojo T. R. darbdavys - BĮ UAB „Techninė instaliacija“, padaryta, neatsižvelgiant į minėtą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatą bei susiklosčiusią teismų praktiką, ir nėra pagrįsta ir šios išvados pagrindu priimtas teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, o byla – išspręsta teisingai.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 30 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia daryti išvadą, kad kiekviena įmonė teritorijoje, kurioje ji vykdo veiklą, privalo garantuoti ne tik savo, bet ir kitų toje teritorijoje dirbančių įmonių darbuotojų saugų darbą. Darbdavys, nusiuntęs savo darbuotoją dirbti kitos įmonės teritorijoje ir darbo vietoje, kur veiklą vykdo keletas įmonių, privalo bendradarbiauti su kita įmone (ar įmonėmis), kad būtų užtikrintas saugus jo darbuotojo darbas. Tačiau darbdavys negali būti absoliučiai atsakingas už visą darbų saugą kitoje įmonėje – jis privalo įsitikinti, kokiomis sąlygomis darbuotojas dirbs, o įmonė (įmonės), į kurios (kurių) teritoriją (vykdomos veiklos teritoriją) atvyksta dirbti kitos įmonės darbuotojas, negali nusišalinti nuo jo darbų saugos klausimų sprendimo. Tokiais atvejais abi (visos) įmonės turi pareigą užtikrinti darbų saugą ir, vykdydamos šią pareigą, privalo atitinkamai bendradarbiauti.

Statybvietėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, generaliniu rangovu dirbusi UAB ,,Arauša“ ir subrangovu dirbusi UAB ,,Medga“ šioje byloje dalyvauja trečiaisiais asmenimis. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta šių įmonių kaltė dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo ir būtų sprendžiamas jų atsakomybės klausimas, turėtų būti sprendžiamas šių bendrovių procesinės padėties pakeitimo klausimas. Taip pat būtina spręsti ir tai, ar dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo nėra ir kitų įmonių, atlikusių darbus tame pačiame objekte, ar kitaip dalyvavusių statyboje, kaltės. Nei byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėties keitimo, nei naujų asmenų įtraukimo dalyvauti byloje klausimai apeliacinės instancijos teisme negali būti sprendžiami: tokie klausimai gali būti sprendžiami tik pirmosios instancijos teisme (CPK 43 str., 45 str., 312 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinės atsakomybės dėl ieškovams atsiradusios neturtinės žalos, padarytos dėl ieškovo T. R. sužalojimo, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, klausimą, tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių bei netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbdavių pareigas ir atsakomybę, užtikrinant saugų darbą, todėl liko neatskleista bylos esmė ir byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Nustačius pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, o taip pat ir ieškovų apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl dėl šių argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.