Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2019-07-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-429-1054/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-24
Bylos Nr.
1-429-1054/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26032-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Kandratavičienė
Kaltinamasis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-429-1054/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26032-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 24 d.Skuodas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Renato Milašiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-429-1054/2019 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2013 m. kovo 25 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį, 4 MGL (520 Lt – 150,60 Eur) bauda, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2019 m. birželio 21 d., apie 10.20 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su kaimynu D. K. metu, nukentėjusiajam stovint, tyčia ranka vieną kartą sudavė jam į galvos dešinę pusę. Nuo smūgio D. K. nugriuvus ant pievelės, V. V. tyčia vieną kartą ranka sudavė jam į veido sritį. Tokiais savo veiksmais V. V. nežymiai sužalojo D. K..

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, parodė, kad 2019 m. birželio 21 d., apie 10 val., atvyko žemėtvarkos specialistas E. Ž., jis paaiškino, kad yra nusiskundimai. Specialistas apžiūrėjo jo žemės ribas, apžiūrėjo jo pasodintus medžius, matavo ribas. Netrukus atėjo abu K., abu jie plūdosi, jis stengėsi nekreipti į juos dėmesio, nors jie jį labai nervino, jis bendravo tik su žemėtvarkos specialistu. Kai D. K. pradėjo plūsti jo mirusią mamą, jam trūko kantrybė ir sustojo, atsisuko prie jam iš paskos ėjusio D. K. ir žengė žingsnį prie jo. Jis tada buvo labai susinervinęs, patyrė stresą, todėl visų aplinkybių gerai nepamena. Jis prisimena, kad D. K. nugriuvo. Jis galėjo suduoti D. K. ranka į veidą, tačiau visų aplinkybių, nepamena, tačiau neneigia, kad galėjo D. K. suduoti ir jį sužaloti. Dėl to, kad sužalojo D. K., gailisi (81-82 b. l.).

Nukentėjusysis D. K. parodė, kad 2019 m. birželio 21 d. jis iš Skuodo savivaldybės žemėtvarkos skyriaus išsikvietė matininką, norėdamas, kad jis V. V. paaiškintų taisykles, kaip negalima prie ribos sodinti medžių. Apie 10.00 val. atvyko matininkas prie jo ir V. V. sodybų ribos, su juo buvo V. V. ir jo sugyventinė. Matininkas pradėjo matuoti, V. V. pasakė, kad jis yra išmėtęs riboženklius, dėl to jis su V. V. pradėjo bartis žodžiais. Tada V. V., jam stovint, ranka vieną kartą sudavė į galvos dešinį smilkinį, jis nuo smūgio pargriuvo ant pievelės, ant nugaros. Tada, jam gulint, V. V. ranka vieną kartą trenkė į veidą, kliuvo į nosį, pradėjo bėgti kraujas. Kai nuo smūgio griuvo ant pievelės, kažkaip pasitempė kaklą, kurį labai skaudėjo, negalėjo net galvos pasukti, skausmas tęsėsi 4-5 dienas. Matininkas į jų konfliktą nesikišo, o V. V. sugyventinė bandė jį raminti. Matininkas su V. V. ir sugyventine nuėjo nuo jo. Po to jis grįžo į namus ir išsikvietė greitąją med. pagalbą. Jo žmona per šį įvykį stovėjo šalia matininko ir viską matė (1, 41-42 b. l.).

Liudytoja I. K. parodė, kad 2019 m. birželio 21 d., 10.00 val. atvažiavo matininkas, su kuriuo susitiko prie jų ir V. V. žemių ribos, V. V. taip pat atėjo su savo drauge G., taip pat buvo ir jos vyras D. K.. V. V. šaukė, kad jis turi teisę sodinti medžius savo žemėje, jos vyras pasakė V. V., kad jis panašus į savo motiną. Dėl tų žodžių V. V. labai supyko ir puolė ant D., kumščiu trenkė jam į galvą. Nuo gauto smūgio vyras griuvo ant nugaros, ant pievos. V. V. raminti puolė jo draugė, vyras atsikėlė, matė, kad jo nosis buvo prakirsta, kraujavo. Jis gavo ne mažiau, kaip du, smūgius į galvos sritį (55-56 b. l.).

Liudytojas E. Ž. parodė, kad 2019 m. birželio 21 d., apie 10 val., buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), prie V. V. sodybos, tam, kad patikrinti jo žemės sklypo naudojimą. Jam pradėjus tikrinti V. V. žemės sklypą, prie jų priėjo I. K., o jai iš paskos atėjo jos vyras K. Jau nuo pradžių V. V. su K. nesutarė, žodžiais aiškinosi, barėsi dėl žemės riboženklio, kurį, kaip sakė V. V., I. K. pakeitė. Jam tikrinant, jis nuėjo toliau, visi likusieji atsiliko nuo jo, jie ten ginčijosi, bet jis nesiklausė apie ką jie kalbėjo. Jis atsisukęs pamatė, kad K. guli ant pievelės, o V. V. prie jo pasilenkęs. V. V. draugė bandė jį nutempti, ramino jį, šaukė „V., ką darai“. Kokiu būdu K. nugriuvo, jis nematė, jis nematė nė vieno suduoto smūgio, bet pastebėjo, kad V. V. buvo labai susinervinęs, agresyvus. Kai K. atsistojo, V. V. puolė prie jo ir norėjo suduoti, tačiau tarp jų atsistojo V. V. draugė, ir nuramino jį. K. pasakė, kad kvies policiją ir nuėjo į namus. Jis nepastebėjo, kad K. veidas būtų buvęs kruvinas, nes jis buvo kiek toliau nuo jų ir gerai nematė. Jis dirbo toliau, kartu su V. V. ir jo drauge tikrino visas jo žemes. V. V. dar buvo agresyvus, jam pačiam buvo nejauku, tačiau V. V. jam nieko nesakė, nedarė. Jam dirbant darbą atvyko policijos pareigūnai (61-62 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelių nustatyta, kad įvykio vieta yra pieva, nutolusi nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pietvakarinio kampo 50 metrų atstumu pietvakarių kryptimi ir 75 m atstumu nuo kelio, vedančio į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). (16, 19-20 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. G 1190/2019(03) matyti, kad D. K. buvo nustatytas galvos sumušimas su kirstine žaizda nosies dešinėje, lokaliu nosies minkštųjų audinių patinimu, nustatytas kaklo raiščių patempimas. Sužalojimai padaryti paveikus kūno vietas kietais bukais daiktais dviejų trauminių poveikių pasėkoje. D. K. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (36 b. l.).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi dėl įvykio. Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis V. V., nežymiai sužalodamas D. K., padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas kaltinamojo V. V. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

V. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, V. V. skiriama prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas –, su kuria kaltinamasis sutinka.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, užbaigus bylą teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti V. V. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, uždraudžiant jam lankytis I. ir D. K. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir bendrauti su D. K. visą bausmės vykdymo laikotarpį.

Sumažinti, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę vienu trečdaliu ir paskirti V. V. galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, uždraudžiant jam lankytis Irenos ir D. K. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir bendrauti su D. K. visą bausmės vykdymo laikotarpį.

Panaikinti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Kandratavičienė