Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2018-06-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-1257-1072/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-06-21
Bylos Nr.
A18.-1257-1072/2018
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00134-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Pažeidėjas
L. J.
Advokatai
Virginija Bradulskienė
Kategorijos
  • 1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 12.30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 19.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18-1257-1072/2018Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00134-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.1; 12.30.1; 19.11; 21.9.10 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. birželio 21 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,jo įstatyminei atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau ir – Vilniaus RAAD) Ukmergės rajono agentūros atstovui P. R.,

išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. J., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą vedęs, pensininkas, traukiamas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 291 straipsnio 1 dalyje, 507 straipsnyje nusižengimo padarymą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. 2018 m. birželio 3 d., apie 10 val. 00 min., kartu su E. J. žvejojo Ukmergės rajone esančiame Veprių ežere, paprašius pateikti žvejyboje reikalingus dokumentus, L. J. iš karto pradėjo įžūliai bendrauti, nepateikė nemokamą žvejybos teisę minėtame vandens telkinyje suteikiančio dokumento. Paaiškinus, jog yra padarytas administracinis nusižengimas, L. J., jis ir toliau elgėsi įžūliai, keikėsi, grasino smurtu ir įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, tuo pažemindamas valstybės tarnautojų, atliekančių savo pareigas, garbę ir orumą.

Teisme L. J. parodė, kad jis yra turėjęs miokardo infarktą, todėl visuomet žvejoja nuo kranto, nes dažnai apsidaro silpna, vartoja vaistus, o birželio 3 d. buvo tėvo diena ir atvykęs sūnus pasiūlė pažvejoti valtimi. L. J. namai yra šalia ežero, todėl negalvojo, kad pensininko pažymėjimą reikia turėti su savimi. L. J. pripažino, jog įvyko apsižodžiavimas su aplinkos apsaugos inspektoriais ir dėl to labai gailisi. Parodė, kad dėl sveikatos būklės labai greitai susinervina. Nagrinėjamu atveju L. J. nenorėjo įžeisti inspektorių, tiesiog norėjo nuraminti įsiaudrinusį sūnų, dėl ko ir pats pasikarščiavo. L. J. nenorėjo įžeisti inspektorių, dėl įvykusio konflikto gailisi, parodė, kad yra pensininkas, gaunantis mažas pajamas, todėl prašo teismo į tai atsižvelgti. Teismo prašo neskirti administracinės nuobaudos – baudos, nes dėl gaunamos mažos senatvės pensijos, jo finansinė situacija yra sudėtinga.

L. J. įstatyminė atstovė advokatė V. Bradulskienė teismo prašo atsižvelgti į tai, kad L. J. pasakyti žodžiai negali būti laikomi įžūliais, provokuojančiais. Prašo atsižvelgti į tai, kad pareigūnai neišlaiko etiško pokalbio tempo, patys šiek tiek išprovokavo L. J.. Taip pat prašoma teismo atsižvelgti į tai, kad L. J. yra pensinio amžiaus, sunkios sveikatos būklės, į tai, kad jis prisipažino, gailisi, pripažįsta, kad galbūt netinkamai elgėsi, todėl teismo prašoma skirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad L. J. gyvena šalia ežero kranto, turi pensininko pažymėjimą, kurį, inspektoriams paprašius, pateikė. Todėl ANK 291 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nepadarė.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros atstovas parodė, kad visos aplinkybės išdėstytos tarnybiniuose pranešimuose. Nesutinka su teiginiu, kad asmenys buvo provokuojami, piliečiams dar neišlipus iš valties, jie buvo informuoti, kad vykdomas patikrinimas. L. J. pasakė, kad jeigu inspektoriai nori patikrinti, turi lipti į vandenį. Asmenys bendravo įžūliai, buvo nusiteikę priešiškai, stipriai susierzinę, dėl ko konfliktas išsirutuliojo tiesiog iš nenoro bendradarbiauti. L. J. paprašius pateikti pensininko pažymėjimą, jis nurodė, kad jo leidimas yra namuose, kai pagal teisės aktus, asmenys turi leidimus turėti kartu su savimi. L. J., po intensyvių raginimų, atnešė ir parodė pensininko pažymėjimą. Visais atvejais žmonės turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūrą bei konsultuotis visais rūpimais klausimais. Prašoma skirti administracinę nuobaudą teismo nuožiūrą, nes nusižengimas buvo padarytas, t. y . žvejybos vietoje neturėjo pažymėjo. Dėl įžeidimo taip pat prašo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į filmuotą medžiagą.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vyriausiojo specialisto Ž. C. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. birželio 3 d., 7 val. 00 min., dirbant pagal Vilniaus RAAD direktoriaus patvirtintą suminės darbo laiko apskaitos grafiką, buvo pradėtas gyvosios gamtos apsaugos reidas. Apie 09 val. 30 min., nuvykus prie Veprių ežero, pastebėta ežere plaukiojanti valtis, kurioje buvo du vyrai. Palaukus, kol minėti vyrai grįš į krantą, paprašyta jų pateikti leidimus mėgėjų žvejybai. Valtyje buvę ir žvejoję vyrai iš karto pradėjo elgtis įžūliai, įžeidinėti, grasinti, pateikė negaliojančius leidimus mėgėjų žvejybai, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai (b. l. 3).

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros vyriausiųjų specialistų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2018 m. birželio 3 d., apie 09 val. 30 min., vykdant gyvosios gamtos apsaugos reidą, Veprių ežere pastebėta plaukiojanti valtis, kurioje buvo du vyrai. Palaukus, kol minėti vyrai grįš į krantą, Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnai prisistatė ir paprašė pateikti leidimus mėgėjų žvejybai. Į krantą išlipęs vyras, kaip vėliau paaiškėjo L. J., iš karto pradėjo įžūliai kalbėti ir pasiūlė Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnui lipti į vandenį. Viso patikrinimo metu L. J. Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi įžūliai, nepagarbiai. Paprašius L. J. pateikti asmens dokumentą, jis piktai paklausė, ar Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnai nemato, jog jis, t. y. L. J., yra pensinio amžiaus. Po tokio L. J. paaiškinimo tapo aišku, jog L. J. žvejybos vietoje ir metu su savimi neturėjo nei asmens dokumento, nei pensininko pažymėjimo, suteikiančio nemokamą žvejybos teisę Veprių ežere (b. l. 4, 5).

L. J. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 291 straipsnio 1 dalyje, 507 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus (b. l. 1-2).

ANK 291 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytus nusižengimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 10 eurų iki 60 eurų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.1 punkte įtvirtinta, kad draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę. Liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d. visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama ir kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba, ir Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama, visi asmenys turi teisę žvejoti nemokamai. Pagal minėtų taisyklių 17.1 punktą asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba, privalo žvejodami turėti ir pareikalavus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kitiems pareigūnams, kurie pagal įstatymų suteiktas galias turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pateikti mėgėjų žvejybos leidimą (elektroninio mėgėjų žvejybos leidimo numerį), suteikiantį teisę žvejoti tame vandens telkinyje, ir dokumentą, leidžiantį nustatyti asmens tapatybę, arba nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-12 patvirtinto Mėgėjų žvejybos leidimų išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 15.2 punktu valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, teisę žvejoti nemokamai, turėdami žvejybos vietoje tai patvirtinantį dokumentą, turi valstybinio socialinio draudimo pensininkai – visuose išnuomotuose vandens telkiniuose, turėdami pensijos gavėjo pažymėjimą. Aprašo 34 punkte nurodyta, kad asmenys žvejodami privalo turėti Tvarkos apraše nustatyta tvarka išduotą žvejo mėgėjo bilietą arba žvejo mėgėjo kortelę, arba žvejybos leidimą ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, arba nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą. Pareikalavus pateikti juos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kitiems pareigūnams, kurie pagal įstatymų suteiktas galias turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Iš byloje esančios medžiagos, o būtent tarnybinio pranešimo (b. l. 5), nustatyta, kad L. J. pensininko pažymėjimą atnešė iš savo namų, esančių šalia Veprių ežero, ir nepadavęs Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnams, demonstratyviai iškėlė prieš filmavimo kamerą. Taigi, L. J., Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnams paprašius pateikti leidimą žvejoti vandens telkinyje, pateikė pensininko pažymėjimą, kuris suteikia teisę žvejoti nemokamai. Atsižvelgiant į tai, L. J. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 1 dalyje, požymių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

ANK 507 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 50 eurų iki 300 eurų. Lietuvos Respublikos aplinkos pasaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kad L. J. Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnus keikė, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, ką patvirtina kartu su administracinio nusižengimo medžiaga pateikta ir video medžiaga, darytina iš vada, kad L. J. veika kvalifikuota teisingai pagal ANK 507 straipsnį.

L. J. kaltę padarius ANK 507 straipsnyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo, patvirtina administracinio nusižengimo byloje esanti medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 1-2); tarnybiniai pranešimai (b. l. 3, 4, 5); video medžiaga (b. l. 6); kita bylos medžiaga.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, t. y. nėra tyčios, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančias aplinkybes. Byloje nėra duomenų, jog L. J. anksčiau būtų buvęs baustas administracine tvarka. Teismo posėdžio metu L. J. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. J. pateikė teismui epikrizę (b. l. 10), jog yra sirgęs miokardo infarktu, dėl ko greitai susinervina. Be to, gyvena šalia ežero (b. l. 11), todėl nemanė, kad daro nusižengimą, laikydamas dokumentus namuose. Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros pareigūnams pareikalavus pateikti pensininko pažymėjimą, L. J. nuėjo į namus ir minėtą pažymėjimą pateikė. Taip pat L. J. teismui pateikė pažymą apie gaunamas pajamas (b. l. 13-14), t. y. gauna senatvės pensiją, kuri yra nedidelė. Šiomis aplinkybėmis L. J. grindė prašymą skirti švelnesnę administracinę nuobaudą.

Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismas, remdamasis L. J. prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, neigiamu savo poelgio vertinimu, taip pat pateiktais rašytiniais įrodymais apie gaunamas pajamas, sveikatos būklę, ir kitomis anksčiau aptartomis ir teismo posėdyje ištirtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad L. J. vertas teismo pasitikėjimo ir L. J. skirtina švelnesnė nei įstatyme numatyta administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 630-637 straipsniais, 646 straipsniu,

nutarė:

Pripažinti L. J. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnyje, ir skirti jam įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu administracinio nusižengimo teiseną dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė