Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Telšių raj., Lietuvoje, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis ūkininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. 2018 m. rugsėjo 18d., apie 16 val. 50 min., adresu (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini), 2 kilometre vairavo automobilį Volkswagen Passat, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės, mažiausia koncentracija 2,47 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis G. M. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 18 d., po pietų, apie 16 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) kaime parvežęs malkas suvežti padėjusius asmenys namo, su vienu iš jų išgėrė 0,35l talpos butelį 40 laipsniu degtinės. Kai viską išgėrė, sėdo į automobilį ir važiavo link namų, bet sustabdė policijos pareigūnai. Kaltinamasis nurodė, kad jautėsi šiek tiek apsvaigęs, bet galvojo, jog gali vairuoti automobilį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš 2018 m. rugsėjo20 d. specialisto išvados Nr. T-A 9489/2018(01) matyti, kad G. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,47 % (promilės) etilo alkoholio (b. l. 36).

Taip pat nusikalstama veika įrodyta ir policijos pareigūnų sustabdžiusių transporto priemonę tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. apie 16 val. 50 min., kelyje (duomenys neskelbtini), 2 kilometre, sustabdė automobilį Volkswagen Passat, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. M.. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, todėl alkotesteriu buvo nustatytas 2,14 promilės girtumas. G. M. automobilį vairavo, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, vairuotam automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra, automobilis neapdraustas transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b. 1. 5).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta atitinka kaltinime nurodytą vietą, kurioje kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus (b. l. 8–16). Šis apžiūros protokolas taip pat sutampa su pareigūno ir paties kaltinamojo nurodyta vieta ir nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad G. M. suvokė, jog yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -– LR BK) 281 straipsnio 7 dalį, nes atitinka visus šios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu buvo gautas laiduotojos J. K. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybėn. (b.l.79)

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, nagrinėjamų aplinkybių kontekste nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atleidimui pagal laidavimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis jau ne pirmą kartą vairuoja transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, jis jau baustas šių metų sausio 10 d. administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnį 5 dalį. Taip pat jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių laikotarpiui. Nepaisant šių aplinkybių, jis vis tiek vairavo transporto priemonę ir tai darė būdamas neblaivus. Šių aplinkybių visetas neleidžia teismui daryti išvados, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir jų nepažeidinės ateityje. Dėl to kaltinamojo prašymas atleisti jį pagal laidavimą atmestinas.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Taip pat parenkant bausmės rūšį turi būti įvertintinas ir alkoholio koncentracija kraujyje, nes kuo ji didesnė tuo nusikaltimas pavojingesnis dėl galimų kilti neigiamų pasekmių. Nepriklausomai nuo to, kad šiuo atveju ir buvo išvengta skaudžių pasekmių, tai nekeičia situacijos vertinimo griežtesnės bausmės rūšies parinkimo kontekste. Parenkant bausmės rūšį akcentuotina ir tai, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka už vairavimą būnant neblaiviam nepraėjus net vieneriems metams. Be to, vairavo automobilį be specialiosios teisės. Dėl to kaltinamajam G. M. skirtina bausmės rūšis areštas.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Arešto kaip bausmės rūšies minimalus dydis yra penkiolika parų, o maksimalus 90 parų (LR BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 52 parų arešto bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs veiką ir gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat teismas skirdamas bausmės dydį įvertina, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra pavojinga, viena iš lengvesnių nusikalstamų veikų, kuri susijusi su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu (LR BK 54 straipsnio 1 ir 8 punktai). Dėl to kaltinamajam skiriama mažesnė bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė – 30 parų arešto.

Kaltinamasis G. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu iki 20 parų arešto.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis laikinajame sulaikyme išbuvo vieną dieną nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 55; 60), ji įskaitytina į bausmę vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (LR BK 66 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė su transporto priemone Volkswagen Passat, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuri atitinka LR BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto definiciją, todėl ji konfiskuotina kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis.

Nepaisant to, kad G. M. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalis specialiosios teisės vairuoti atėmimas teisė vairuoti transporto priemonę 12 mėnesiu. Pažeidimo data 2018 sausio 10 d.)) transporto priemonės, tačiau vien tik faktas, kad kaltininkas neturėjo teisės variuoti tos rūšies transporto priemonės, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl LR BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, G. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui (LR BK 68 straipsnis).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (LR BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Taikyti LR BK 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 parų arešto bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki 2018 m. rugsėjo 19 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsniu paskirti G. M. baudžiamojo poveikio priemonę uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams.

G. M. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Konfiskuoti G. M. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.