Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-10-02 · Byla Nr. N-261-1788-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-02
Bylos Nr.
N-261-1788-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Stasys Gagys (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla N-261-1788/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Radviliškio rajono policijos komisariato vyr. policininkas vyresnysis patrulis 2008 m. balandžio 25 d. surašė A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. balandžio 25 d., apie 17:50 val. Radviliškyje, Gedimino g. ties 77 namu, vairuodamas automobilį MB ML 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, esant nustatytam 50 km/h greičiui, važiavo 83 km/h greičiu, leistiną greitį viršydamas 33 km/h. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 174 punkto reikalavimus.

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyrius 2008 m. gegužės 13 d. nutarimu A. M. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje padarymą, paskyrė 550 litų baudą.

II.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. su nutarimu nesutiko. Kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2008 m. gegužės 13 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Šalies argumentai

Skunde ir paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nutarime nurodyto teisės pažeidimo nepadarė. Jam policijos pareigūnas pasakė, kad jis viršijo leistiną greitį ir parodė greičio matavimo prietaiso Barjer 2 – 2M ekraną, kuriam švietė skaičiai 83, tačiau nebuvo nurodytas laikas, automobilio numeris. Jis su pažeidimu nesutiko ir kol buvo rašomas protokolas, apžiūrėjo greičio matavimo prietaisą ir pamatė, kad ant jo toje vietoje, kur turėtų būti gamyklinė informacinė lentelė, buvo užklijuotas lipdukas su užrašu „Nr. 09039“ ir „1996“, nebuvo metrologinės patikros lipduko. Taip pat, jam paprašius policijos pareigūnai pateikė ne metrologinės patikros liudijimo originalą, o kopijuotą dokumentą. Po protokolo surašymo, jis nuvežė keleivius į Pakruojį ir grįždamas užsuko į Radviliškio policijos komisariatą, kur parašė pareiškimą dėl neteisėtų policijos darbuotojų veiksmų. Į komisariatą buvo iškviestas jį stabdęs policijos darbuotojų ekipažas, kuris pateikė greičio matavimo prietaisą, tačiau tai buvo kitas greičio matavimo prietaisas, todėl jis mano, kad jo automobilio greitį policijos darbuotojai fiksavo kitu greičio matavimo prietaisu. Jo automobilio fiksuojamam greičiui įtakos galėjo turėti tai, kad toje vietoje, kur buvo fiksuojamas greitis, buvo elektros energijos perdavimo linijos, policijos pareigūnai turėjo mobilius telefonus ir radijo stotį, o tai, kaip matyti iš instrukcijos, įtakoja greičio matuoklio parodymus.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka, nes pagal administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad greitis buvo matuojamas metrologiškai patikrintu greičio matavimo prietaisu. Dirbęs policijos ekipažas turėjo greičio matavimo prietaiso metrologinės patikros pažymos kopiją. Galimos greičio matavimo prietaiso paklaidos yra 3 km/h ir į jas įeina visi išorės veiksniai, tame tarpe ir elektromagnetinio spinduliavimo įtaka.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas nurodė, jog su pateiktu skundu nesutinka, nes automobilio greitis buvo fiksuojamas Radviliškio rajono PK esančiu greičio matavimo prietaisu Barjer 2 – 2M, kuris yra metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Daugiau tokios rūšies greičio matavimo prietaisų Radviliškio rajono PK nėra ir nėra buvę, tai yra vienintelis toks greičio matavimo prietaisas esantis komisariate. Greitį matavo su šiuo greičio matavimo prietaiso veikimo principais supažindinti ir su juo dirbti apmokyti pareigūnai. Tai, kad greitis buvo matuojamas netoli elektros perdavimo linijų, esminės įtakos jo parodymams negalėjo turėti, nes greičio matuoklis greitį užfiksavo, vadinasi jis veikė, o pagal Generalinio policijos komisaro raštą maksimali galima šio greičio matuoklio paklaida yra 3 km/h ir į ją įskaičiuota ir galima išorės veiksnių įtaka.

III.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 8 d. nutarimu A. M. skundą patenkino iš dalies – panaikino A. M. 2008 m. gegužės 13 d. Šiaulių m. VPK VP Eismo priežiūros skyriaus nutarimu pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį paskirtą nuobaudą – 550 litų administracinę baudą. Padarytą pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį ir už padarytą pažeidimą A. M. paskyrė 200 (dviejų šimtų) litų administracinę baudą. Prašymą dėl paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu apklausiant liudytojais policijos pareigūnus A. S. (b.l.34 – 35) bei E. S. (b.l.35) jie nurodė, jog fiksuodami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio greitį, dirbo Radviliškio rajono PK priklausančiu ir jiems tarnybos reikmėms išduotu greičio matavimo prietaisu Barjer 2 – 2M, tą patį greičio matavimo prietaisą jie pateikė ir Radviliškio rajono PK budinčioje dalyje, kai buvo iškviesti budinčiojo, jokio kito tokios markės greičio matavimo prietaiso nėra. Netikėti šiais liudytojų parodymais teismas pagrindo neturėjo, tuo labiau, kad jie patvirtinami ir byloje esančiai rašytiniais įrodymais – surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole (toliau tekste – ir ATP) (b.l.11) yra nurodyta, jog greitis yra fiksuotas greičio matavimo prietaisu Barjer 2 – 2M Nr. 09039, t. y. greičio matavimo prietaisu, kuris buvo pateiktas apžiūrai į teismo posėdį. Taip pat iš rašytinio įrodymo – patikros sertifikato kopijos (b.l. 18) – matyti, jog būtent šiam greičio matuokliui yra atlikta metrologinė patikra ir jis priklauso Lietuvos policijos logistikos centrui bei Radviliškio rajono PK. Iš Radviliškio rajono PK pateikto rašto (b.l. 39) matyti, kad Radviliškio rajono PK yra tik vienas greičio matavimo prietaisas Barjer 2 – 2M Nr. 09039, gautas 1997 m. sausio mėn. Netiesiogiai, jog daugiau tokių greičio matavimo prietaisų Radviliškio rajono PK nėra ir nėra buvę, patvirtina ir Lietuvos Metrologijos inspekcijos Šiaulių apskrities sektoriaus 2006 m. kovo 15 d. patikrinimo akto dėl metrologijos įstatymo laikymosi kopija (b.l. 40-41) iš kurios matyti, jog patikrinimo metu Radviliškio rajono PK rastas vienas metrologiškai patikrintas greičio matavimo prietaisas Barjer 2 – 2M Nr. 09039. Šių įrodymų pagrindu teismas konstatavo, jog nėra pagrindo manyti, jog greitis pažeidimo vietoje buvo fiksuojamas kitu greičio matavimo prietaisu, nes toks greičio matuoklis Radviliškio rajono PK yra vienas, niekada anksčiau kitų tokių prietaisų šiame komisariate nėra buvę, jie yra ribotos civilinės apyvartos daiktai ir juos laisvai įsigyti bei jais disponuoti pašaliniai asmenys galimybės neturi, todėl galimybė, jog greitį policijos pareigūnai fiksavo, kaip nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jiems priklausančiu greičio matuokliu, yra neįmanoma.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, ko neneigė nei teismo apklausti liudytojai A. S. ir E. S., jog pažeidimo fiksavimo vietoje buvo pateikta metrologinės patikros sertifikato kopija. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir nuobaudą paskyrusios institucijų atstovai nurodė, kad tokia tvarka yra nustatyta todėl, kad metrologinės patikros sertifikato originalas yra vienas ir jį atidavus budinčiam policijos ekipažui, jis labai susidėvėtų, o jis išduodamas metams, taip pat yra galimybė dėl nenumatytų aplinkybių patruliavimo metu šį dokumentą prarasti. Teismo nuomone, ta aplinkybė, jog pažeidimo fiksavimo vietoje administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo pateiktas ne metrologinės patikros sertifikato originalas, o kopija, nelaikytina pažeidimu, nes tokia tvarka yra nustatyta ir Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos 7.3.2.punktu numatančiu, kad naudodami matavimo prietaisus, patruliai turi turėti jų metrologinių patikrų liudijimų originalus arba policijos įstaigoje patvirtintas kopijas ir pateikti jas teisės pažeidėjams, jeigu jie to prašo. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo pateikta dokumento kopija, todėl nustatytai tvarka nebuvo nusižengta ir dėl to paskirtos administracinės nuobaudos naikinti pagrindo nėra.

Teismas konstatavo, jog pagal byloje esantį nepilną greičio matuoklio Barjer 2 – 2M instrukcijos (toliau tekste – ir Instrukcija) vertimą (b.l. 42-46) matyti, kad šis greičio matuoklis gali turėti 3km/h maksimalią paklaidą - pagrindinė jo matavimo paklaida yra 1km/h (Instrukcijos 3.2.p.), papildoma 1km/h paklaida atsižvelgiant į darbinės aplinkos oro temperatūrą (Instrukcijos 3.3.p.), papildoma 1 km/h paklaida atsižvelgiant į darbinės maitinimo įtampos intervalus. Pagal byloje esančio Policijos generalinio komisaro 2004 m. gegužės 26 d. raštą Nr. S5-3295 rašto kopiją (b.l. 19) matyti, kad suminė prietaiso Barjer paklaida turėtų būti +- 3 km/h.

Analizuojant Instrukciją matyti, kad jos 7.3 punkte numatyta, kad naudojant greičio matuoklį, reikia žinoti, kad dėl jame panaudoto radiolokacinio veikimo principo, jį gali veikti šios kilmės trikdžiai – veikiančios radijo stotys, radijo ryšio priėmimo linijos, radijo lokatoriai ir kiti aukštus dažnius spinduliuojantys įtaisai; - įvairūs elektros ir magnetinio laiko šaltiniai, pvz., aukštos įtampos linijos, atmosferos išlydžiai ir pan. Taigi, Instrukcija numato išorės veiksnius, kurie gali veikti greičio matuoklį, tačiau pačioje Instrukcijoje nėra jokios nuorodos į tai, kad dėl šių išorės veiksnių galėtų atsirasti greičio matuoklio parodymų papildomos paklaidos, todėl teismas padarė išvadą, kad nežiūrint galimų išorės veiksnių, greičio matuokliui veikiant, t. y. fiksuojant transporto priemonės greitį, maksimali galima greičio matuoklio paklaida yra +- 3 km/h. Kadangi tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek jo automobilio greitį fiksavę pareigūnai nurodė, jog greičio matuoklio ekrane degė skaičius „83“, tai akivaizdu, jog greičio matuoklis veikė ir greitį fiksavo, todėl abejoti jo parodymais, teismo nuomone, nėra pagrindo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat nurodė, jog greičio matuoklio informaciniame ekrane nebuvo nurodytas greičio fiksavimo laikas ir jo automobilio numeris, tačiau teismas pagal Instrukciją nustatė, kad pagal savo technines galimybes šis greičio matuoklis gali fiksuoti ir rodyti tik transporto priemonės greitį bei nuo greičio fiksavimo momento praėjusį laiką. Pagal Instrukcijos 11.1.4 punktą (b.l. 45) matyti, kad jeigu bus nustatytas greičio viršijimas, tablo bus fiksuojamas tikrasis objekto judėjimo greitis ir suskambės garsinis signalas, reiškiantis, kad objektas viršijo nustatytą greičio ribą, įsijungs laiko skaitiklis nuo greičio viršijimo momento. Tablo esantiems parodymams panaikinti reikia paspausti mygtuką O. Priešingu atveju tablo parodymai savaime dings po 4+-0,5 min. Taigi, naudotas greičio matuoklis fiksuoja tik nuo greičio viršijimo momento praėjusį laiką, šios funkcijos atjungimo galimybės Instrukcija nenumato, todėl akivaizdu, jog jeigu greičio matuoklis rodė užfiksuotą greitį, tai turėjo būti rodomas ir nuo fiksavimo momento praėjęs laikas ir bet kokiu atveju šis laikas negalėjo būti didesnis nei 4,5 min., nes priešingu atveju visi parodymai būtų automatiškai išsitrynę iš matuoklio tablo.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais policijos darbuotojai A. S. ir E. S., kuris betarpiškai fiksavo automobilio greitį, nurodė, jog greičio fiksavimo metu kelyje buvo du automobiliai – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis, kuris lenkė kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį bei lenkiamas automobilis. Susipažinus su Instrukcija matyti, kad 11.1.3 punkte (b.l.45) yra numatyta, jog „kai judantis objektas pateks į greičio matuoklio veikimo zoną, jo tablo pasirodys objekto judėjimo greitis, o jei į tą zoną pateks kitas objektas, kurio greitis 5 km/h arba daugiau, tai greičio matuoklis automatiškai pradės matuoti greitesnio objekto greitį“. Atsižvelgiant į pacituotą nuostatą, teismas konstatavo, jog nėra abejonės, jog greičio matuokliu buvo užfiksuotas būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio važiavimo greitis, nes jis lenkė lėčiau važiuojantį automobilį ir akivaizdu, jog jo vairuoto automobilio greitis mažiausiai 5 km/h viršijo lenkiamo automobilio greitį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens administracinis teisės pažeidimas buvo kvalifikuotas ir nuobauda jam paskirta pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį, konstatavus, jog leistiną greitį jis viršijo 33km/h ir vairavo automobilį gyvenvietėje 83km/h, esant leistinam 50km/h greičiui. Instrukcijos 3.2. – 3.4 punktai numato maksimalią +- 3 km/h greičio matuoklio paklaidą, kuri turėtų būti skaičiuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir kadangi nei kvalifikuojant padarytą teisės pažeidimą, nei skiriant administracinę nuobaudą ši galima paklaida nebuvo išskaičiuota, tai ją išskaičiavęs, teismas konstatuoja, jog nustatyto greičio viršijimas tuo pagrindu turėtų būti sumažintas iki 30km/h ir todėl keistųsi padaryto teisės pažeidimo kvalifikavimas, nes ATPK 124 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už „nustatyto greičio viršijimą daugiau nei 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą“. Nagrinėjamu atveju, išskaičiavus galimą greičio matuoklio paklaidą, greitis buvo viršytas 30 km/h, todėl teismas padaryto teisės pažeidimo kvalifikaciją pakeitė iš ATPK 124 straipsnio 4 dalie į 124 straipsnio 3 dalį ir šio straipsnio dalies sankcijos ribose paskyrė naują administracinę nuobaudą.

Teismas konstatavo, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), nes, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio informacinio lapo (b.l. 11), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2008m. pradžioje yra baustas pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį ir nors jis paaiškino, jog yra nubaustas nepagrįstai ir šios nuobaudos neskundė tik dėl nedidelės baudos, tačiau tai, teismo nuomone, sprendžiant atsakomybę sunkinančios aplinkybės pagrįstumą įtakos neturi, nes ši administracinė nuobauda nustatyta tvarka apskųsta nebuvo, nutarimas yra įsiteisėjęs ir jo teisėtumo bei pagrįstumo klausimo šioje byloje teismas nesprendžia. Pagal ATPK 30 ² straipsnį, esant sankcijoje numatytai baudai nuo 100 iki 300 litų, teismas paskyrė sankcijoje numatytos administracinės baudos vidurkis, t. y. 200 litų administracinę baudą.

IV.

Apeliaciniu skundu A. M. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. nutarimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nagrinėdamas administracinę bylą apsiribojo tik A. S. ir E. S. parodymais. Teismas nepatikrino skunde nurodytų motyvų dėl policijos patrulių A. S. ir E. S. galimo naudojimo be metrologinės patikros greičio matavimo prietaiso „Barjer“ modelio.

2. Teismas neišreikalavimo iš Radviliškio rajono PK VP VTS VT Eismo priežiūros poskyrio jokio nuosavybės teise įrodančio dokumento originalo dėl greičio matavimo prietaisų panaudoto įvykio 2008 m. gegužės 13 d. metu ir po jo, nors apeliantas prašė teismo išreikalauti iš Radviliškio rajono policijos komisariato: nuosavybę įrodančius dokumentus; techninį pasą, kuriame matytųsi gamyklinis numeris (Nr. 09039); inventorizacinius aprašus metų pabaigoje, pradedant nuo 1997 iki 2007 metų (nes yra saugomi 10 metų); sertifikatą, kuriame matytųsi, kad prietaisas yra sertifikuotas ES; elektromagnetinio suderinamumo sertifikatą; metrologinės patikros sertifikatą.

3. Radviliškio rajono PK VP VTS VT Eismo priežiūros poskyrio atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Radviliškio rajono policijos komisariate šiuo metu yra keturi veikiantys „Barjer“ modelio greičio matavimo prietaisai (b.l. 91), nors administracinėje byloje Radviliškio rajono policijos komisariato rašte 2008 m. birželio 10 d. Nr. 81-S-8547 (b.l. 39) nurodoma, kad „Barjer“ modelio greičio matavimo prietaisai minėtame komisariate yra penki.

4. Teismas netyrė galimybės, kad galbūt penktasis prietaisas galėjo būti panaudotas nelegaliai 2008 m. balandžio 25 d. įvykio metu, nes greičio matavimo prietaisų „Barjer 2M“ ir „Barjer 2-2M“ išorė yra panaši (b.l. 91).

5. Greičio matavimo naudojimo instrukcijos (b.l. 42-46) 7,3 punkte (b.l. 44) yra nurodyta, kad „Naudojant greičio matuoklį, reikia žinoti, kad dėl jame panaudoto radiolokacinio veikimo principo jį gali veikti šios kilmės trukdžiai: veikiančios radijo stotys, radijo ryšio priėmimo linijos, radijo lokatoriai ir kiti aukštus dažnius spinduliuojantys įtaisai (mobiliojo ryšio telefonai gali būti priklausomi prie jų); įvairūs elektros ir magnetinio lauko šaltiniai, pvz., aukštos įtampos linijos, atmosferos išlydžiai ir pan.

6. Liudytojai A. S. ir E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio 2008 m. balandžio 25 d. metu turėjo mobiliojo ryšio telefonus ir veikiančią tarnybinę radijo stotį (b.l. 95). Alberto mAtaičio automobilio greitis buvo matuotas vietovėje, kurioje yra ypač daug trukdžių nurodytų naudojimosi instrukcijoje (b.l. 42-46). Todėl įvertinti tai, ar trukdžiai buvo greičio matavimo prietaisui „Barjer 2-2M“ ir kiek jie galėjo įtakoti jo parodymams, reikia specialių žinių. Teismas privalėjo vadovaujantis ABTĮ 61 straipsnio 1 dalimi arba ABTĮ 62 straipsnio 1 dalimi kreiptis ir iškviesti į teismo posėdį specialistą arba ekspertą. A. M. prašė teismo iškviesti ekspertą, tačiau teismas prašymą atmetė.

7. Teismas netinkamai išnagrinėjo administracinę bylą, nes pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą pagrista visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

8. Teismas, atmesdamas A. M. prašymus, ignoravo ABTĮ 81 straipsnio nuostatas, parodydamas šališkumą.

9. Panaudotas greičio matuoklis „Barjer 2 - 2M“ nėra sertifikuotas Europos Sąjungoje, taip pat neturi elektromagnetinio suderinamumo sertifikato.

Atsiliepimas

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros skyrius su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas, nagrinėdamas bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos KET padarymo aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

A. M. nesutinka su Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2008 m. gegužės 13 d. nutarimu, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 4 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda - 550 Lt bauda. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. liepos 8 d. nutarimu A. M. skundą patenkino iš dalies.

Nesutikdamas su Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. nutarimu, skundą grindžia tuo, kad teismas neteisingai vertino įrodymus ir dėl to priėmė nepagrįstą nutarimą.

A. M. prašė pirmosios instancijos teismo įvertinti greičio matavimo prietaiso„Barjer 2-2M“ naudojimo teisėtumą.

Pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė ir įvertino A. M. nurodytus argumentus, galėjusius turėti užfiksuoto greičio matavimo tikslumui, bei paties greičio matavimo prietaiso naudojimo teisėtumui. Ši aplinkybė yra reikšminga nustatant asmens kaltę dėl padaryto pažeidimo. Tokia praktika yra nustatyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjant panašias bylas, todėl A. M. apeliacinio skundo argumentai iš dalies yra pagrįsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N16-261-2007 konstatavo, jog ATPK 256 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad „įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareigūnų, turinčių teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat ir nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą organo (pareigūno) pareiga rinkti įrodymus, reikalingus faktinėms bylos aplinkybėms išaiškinti. Pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu transporto priemonės greitį, taigi ir asmens kaltę dėl nustatyto greičio viršijimo, laikytini greičio matavimo prietaiso parodymai. Tad šiuo atveju iškyla įrodinėjimo priemonių leistinumo problema. Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatavo, kad apelianto vairuojamo automobilio greitis buvo fiksuotas panaudojant techninę greičio matavimo priemonę, kuri buvo panaudota, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. neturint reikalingo leidimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė negali būti įrodinėjama ir grindžiama neleistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis, kurie iš esmės buvo grindžiami įrodymais, gautais neteisėtai panaudojant įrodinėjimo priemonę – radijo ryšio stotį ,,Berkut R“, negali būti laikomi teisėtais.“

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytoje byloje nustatė, kad greičio matavimo metu nebuvo išduotas Ryšių reguliavimo tarnybos leidimas naudoti radijo ryšio stotį „Berkut R“.

Šioje byloje būtina tirti ar Ryšių reguliavimo tarnybos leidimas yra būtinas greičio matavimo prietaisui „Barjer 2-2M“, ar jis buvo gautas. Taip pat šioje byloje būtinos specialios žinios siekiant nustatyti kokią įtaką paklaidai gali turėti elektros linijos, esančios greičio matavimo vietoje. Todėl šiai aplinkybei išsiaiškinti būtina kviesti ekspertą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų aplinkybių, todėl priimtas nutarimas vertinamas kaip neteisėtas ir tai yra pagrindas jį panaikinti. Įvertinus, kad byloje būtina rinkti papildomus įrodymus, bylą grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

A. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį ir perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisStasys GagysRičardas Piličiauskas