Šiaulių apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė R. P. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama antstolio S. D. 2016 m. gegužės 24 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu ir perkelti ieškovei R. P. pirkėjos D. P. teises ir pareigas dėl ½ dalies žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo už 515 Eur, priteisiant tą sumą iš ieškovės R. P. atsakovei D. P. bei solidariai iš atsakovų priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės R. P. ir atsakovo R. P. santuoka bei padalintas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo bendrosios nuosavybės teise lygiomis dalimis atiteko ieškovei ir atsakovui. Po santuokos nutraukimo ieškovė išvyko gyventi į užsienį, todėl jos žemės sklypo dalimi naudojosi ieškovės motina L. P. ir dukra E. D., o atsakovo dalimi greta gyvenanti kaimynė D. P.. Atsakovas sakė, kad leido jai naudotis. 2021 m. rugsėjo 11 d. kažkurie kaimynai įtarė, kad D. P. ne tik leido naudotis, bet jai perleido nuosavybės teises. 2021 m. rugsėjo 14 d. grįžusi į Lietuvą, kreipėsi į advokatą, tuomet paaiškėjo, jog 2016 m. gegužės 24 d. antstolis S. D. pardavė minėtą žemės sklypo dalį skolininko (R. P.) pasiūlytai pirkėjai D. P. už 515 Eur. Pateikus antstoliui S. D. paklausimą kokiu pagrindu be bendrasavininkės, t. y. R. P. sutikimo ir tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje, buvo parduota R. P. priklausanti minėto žemės sklypo dalis, gautas atsakymas, tačiau nieko konkretaus nenurodyta, tik tai, jog R. P. turėjo teisę pasiūlyti savo pirkėją parduodamam turtui. Kadangi šiuo atveju ieškovė yra parduoto žemės sklypo bendraturtė, todėl ji turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypo dalį. Pirminiame ieškinyje nurodė, kad ieškovė nebuvo vykdymo proceso dalyvis ir neturėjo galimybės skųsti antstolio veiksmų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, todėl gindama savo interesus, turi teisę skųsti antstolio turto pardavimo aktus dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimų. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad nors ieškovė ir buvo vykdymo proceso dalyvė – išieškotoja, tačiau ji daug metų gyvena ne Lietuvoje, todėl realiai neturėjo galimybės domėtis ir dalyvauti vykdymo procese. Nurodo, kad iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolis visiškai neinformavo R. P. apie ketinimą parduoti skolininkui R. P. priklausantį ½ dalį žemės sklypo. Pažymėjo, kad šiuo atveju nekilnojamojo turto dalies pardavimo varžytynių skelbta nebuvo, todėl privalėjo pirmiausia pasiūlyti pirkti turto dalį bendrasavininkui. Kadangi sužinojo apie pažeistą jos teisę tik 2021 m. rugsėjo 11 d., o 2021 m. spalio 5 d. sužinojo apie antstolio priimtą aktą. Ieškinio senaties terminų nepraleido.

3. Atsakovė D. P. nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad ginčo žemės sklypo dalies pirkėjo teisės ir pareigos perkeltos ieškovei R. P. negali būti CPK 4.79 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu. Atsakovė 2016 m. gegužės 24 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu įsigijo žemės sklypo dalį, bei tą pačią dieną kreipėsi į Valstybės įmonę registrų centrą dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Turtas buvo parduotas remiantis vykdymo proceso normomis, o būtent CPK 704 straipsniu, todėl ginčo žemės sklypo dalies pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas ieškovei negalimas. Taip pat nurodoma, jog tiek iškovė, tiek jos motina žinojo, kad atsakovei priklauso žemės sklypas, nes jos net prašė parduoti tą dalį. Todėl mano, jog ieškovė praleido trijų mėnesių terminą reikalavimui pareikšti. Be to, nurodė, kad vykdomojoje byloje, kur buvo parduota R. P. priklausanti žemės sklypo dalis D. P., ieškovė R. P. buvo išieškotoja, todėl ji žinojo apie vykdymo procesą ir galėjo aktyviai veikti ir naudotis savo teisėmis. Nėra jokių duomenų, kad ieškovė norėjo įsigyti ginčo žemės sklypo dalį, kad to būtų prašiusi buvusio savininko, be to, pardavus ginčo žemės sklypo dalį, išieškotos lėšos buvo pervestos būtent ieškovei. Taigi ji žinojo apie priimtą antstolio aktą ir žemės pardavimą žymiai anksčiau nei nurodo, todėl yra praleidusi ieškinio senaties terminus.