Kauno apylinkės teismo nutarimas

2013-06-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-50-825/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-06-07
Bylos Nr.
II-50-825/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Pareiškėjas
J. O.
Nukentėjusysis
M. M.
Advokatai
Virginijus Kaminskas
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-50-825/2013
4-05-3-07641-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija 39.1; 39.2; 45.5

(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. birželio 7 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,

sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, pareiškėjui J. O., jo atstovui advokato padėjėjui Virginijui Kaminskui, institucijos, priėmusios nutarimą atstovei I. B., nukentėjusiajam M. M., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. O. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus skirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

J. O. prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko A. A. nutarimą Nr.20N-2175785-12 administracinio teisės pažeidimo byloje; administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, kurioje buvo priimtas nutarimas Nr.20N-2175785-12, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai tikslu pilnai, visapusiškai ir objektyviai ištirti autoavarijos aplinkybes atliekant būtinus ir skunde nurodytus tyrimo veiksmus.

J. O. skunde nurodė, kad 2012 m. gruodžio 4 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas priėmė nutarimą nubausti pareiškėją 70 litų bauda dėl to, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. 4 d. Nutarime nurodytos padaryto pažeidimo aplinkybės: „Vairuodamas dviratį suko į dešinę ir išvažiavo į priešpriešinį eismą. Susidūrė su automobiliu“. 2012 m. rugpjūčio 11 d., apie 17.50 val., dviračiu leidosi kalnu žemyn Pietario gatve link Ivinskio gatvės. Vyko savo, dešiniąja puse. Sankryža yra „T“ formos. Joje turėjo pasukti dešinėn. Dviratis buvo techniškai tvarkingas, visos jo sistemos, vairas, stabdžiai, šviesos prietaisai veikė ir buvo techniškai tvarkingi. Buvo šviesus paros metas, apsiniaukę, tačiau nelijo. Gatvės toje vietoje asfaltuotos, asfaltas buvo sausas. Važiavo saugiu greičiu. Prieš sukdamas dešinėn matė, kad Ivinskio gatvėje kairiojoje pusėje (žiūrint namo numerių didėjimo kryptimi) maždaug keletas metrų iki sankryžos stovi du automobiliai. Abu automobiliai stovėjo priekiais į sankryžą. Automobiliai stovėjo vienas šalia kito. Iš Pietario gatvės, važiuodamas savo dešiniąja puse, įvažiavo į Ivinskio gatvės dešiniąją pusę. Gatvė toje vietoje yra siaura, dviejų eismo juostų, po vieną į priešingas puses. Kai šalikelėje yra pastatyti automobiliai, eismas gali vykti tik viena juosta, šiuo atveju - dešiniąja eismo juosta. Nuo kalno važiuodamas pristabdė, po to, įvažiavęs į sankryžą nestabdė, leido dviračiui riedėti iš inercijos vykdamas savo puse. Maždaug 15 - 20 metrų atstumu nuo sankryžos, jau vykstant Ivinskio gatve savo puse, pamatė, kad jo judėjimo juosta vyksta automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas M. M.. Jis lenkė stovėjusius šalikelėje automobilius. Kokiu greičiu važiavo automobilis įvardinti negali, tačiau jis priartėjo prie dviračio pakankamai greitai. Pareiškėjas norėjo pasukti dešinėn, kad suspėtų kuo arčiau privažiuoti prie dešiniojo šaligatvio ir galimai saugiai prasilenkti su automobiliu, tačiau nespėjo. Prieš jį jo juosta važiavęs automobilis savo priekine dešiniąja buferio dalimi trenkėsi į dviračio priekinį ratą. Įvykus smūgiui, jis savo kūnu trenkėsi į automobilį ir mano, kad buvo trumpam praradęs sąmonę, ir atsigavo būdamas nugriuvęs ant kelių, veidu atsisukęs į automobilio „Opel Astra“ galinį kairįjį sparną ir kojomis link šaligatvio. Mano, kad susidūrimas įvyko 10 - 12 metrų atstumu nuo sankryžos. Atsikėlė ir nuėjęs atsisėdo ant šaligatvio. Tada iš automobilio išlipo vyras su keleive ir paklausė, ar jam viskas gerai. Atsakė, kad viskas gerai, nes skausmo nejautė. Kiek pamena, po autoavarijos sustojęs automobilis „Opel Astra“ buvo kairioje kelio pusėje prieš sankryžą. Automobilio vairuotojas jį palydėjo namo, jis parnešė namo ir dviratį prieš tai paėmęs jį iš avarijos vietos. Grįžus namo pajautė, kad skauda dešinįjį petį. Tada motina R. O. paskambino tėvui V. O.. Atvykęs tėvas suorganizavo, kad būtų iškviesta policija ir greitoji medicinos pagalba. Tėvas paskambino būnant namuose, kad jis ateitų į įvykio vietą ir kad būtų pristatytas dviratis. Brolis D. O. atnešė į įvykio vietą dviratį, o jis nuėjo į įvykio vietą ir vėliau įsėdo į atvykusį medikų automobilį. Kur buvo padėtas atneštas iš namų dviratis negali pasakyti, nes nematė. Medikai jį išgabeno į ligoninę, kur jam buvo nustatytas dešiniojo raktikaulio lūžis. Jo petys buvo sugipsuotas, gipsą nešiojo apie keturias savaites, paskui jis buvo pakeistas įtvaru.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba nurodė, kad su skundu nesutinka. Prašo atmesti.

J. O. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko savo reikalavimus išdėstytus skunde bei aplinkybes išdėstytas skunde. Važiavo nuo namų Pietario gatve, nuokalne. Nuokalnė stati, suko į dešinę. Pamatė du automobilius. Stovėjo vienas automobilis ir už jo kitas, ne šalia vienas kito. Pirmas automobilis nuo sankryžos stovėjo 5 metrų atstumu, už jo kitas. Įsuko ir iš priekio staiga atvažiavo automobilis, atsitrenkė. Prieš sankryžą reikėjo pristabdyti, kad saugiau būtų. Kiek galėjo, tiek pristabdė. Po įvykio, atgavęs sąmonę, atsisėdo ant šaligatvio. Priėjo vairuotojas su keleive, paklausė ar viskas gerai. Atsakė, kad gerai. Tada paklausė kur gyvena. Tada vairuotojas paėmė dviratį ir nunešė namo, palydėjo jį. Dviratį vėliau nunešė atgal į įvykio vietą ir paguldė ne į tą pačią vietą. Automobilis, su kuriuo susidūrė, dar stovėjo įvykio vietoje. Nematė, kur brolis paguldė dviratį.

Nukentėjusysis M. M. paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio 11 d., apie 5 - 6 valandą vakaro. Su šeima grįžinėjo namo, važiavo automobiliu Opel Astra. Važiavo Ivinskio gatve. Kartu važiavo žmona G. M., ji sėdėjo priekyje, sūnus 10 metų, dukra 4 metų amžiaus. Dešinėje pusėje pamatė stovinčius kelis automobilius. Važiavo pagrindiniu keliu, aplenkinėjo tuos automobilius. Sankryža komplikuota, jos nepamatysi, ten negalima greitai lėkti, stovi namai, jie savo tvora ir augalais riboja matomumą. Viską pamatai tik sankryžoje. Išėjo į lenkimą ir artėdamas link sankryžos ir grįždamas į savo juostą, pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį dviratininką iš Pietario gatvės, iš kairės pusės. Jis važiavo be saugos liemenės, šalmo. Galvojo jis spės išsisukti, spės užsukti. Nerodė ranka, kad ruošiasi daryti posūkį. Pamatė jo veidą, išgirdo smūgį ir visas priekinis stiklas suaižėjo. Išlipęs pamatė, kad jis atsimušė į kairį sparną, dviratis nuo inercijos apgadino priekį. Automobilio greitis buvo minimalus. Dviratininkas nukrito šalia vairuotojo durelių ir atsistojo. Išlipo. Pamatė dviratininką einantį atatupstą ir jis atsisėdo ant šaligatvio, sakė, kad labai atsiprašo. Rūpėjo jo sveikata. Žmona irgi išlipo iš automobilio. Paklausė kaip jaučiasi, kur gyvena. Jis sakė jaučiasi gerai, sakė, kad gyvena šalia, parodė namą, kuris matėsi. Kalnas yra status. Jis paėmė dviratį ir nuėjo link jo namų, pas jo tėvus. Namuose buvo jo mama ir sesuo. Pasakė mamai, kad nebartų vaiko, pasakė kas atsitiko. Pasakė, kad turi nuostolių, ji pasakė, kad skambintų vyrui, davė jo telefono numerį. Nuėjo į įvykio vietą. Laukė tėvo, jis atvažiavo už 5 - 10 minučių. Tėvas pradėjo rėkti ir iškvietė greitąją pagalbą, policiją. Savo automobilio nejudino, tik kai leido policijos pareigūnai.

Liudytojas R. L. paaiškino, kad įvykio metu susidūrimo nematė. Atsisukęs matė sulamdytą dviratį ant šaligatvio, jaunuolis sėdėjo ant šaligatvio, Ivinskio gatvėje, 1 - 1,5 meto atstumu nuo sankryžos. Mašina buvo dar pilnai neįvažiavusi į sankryžą. Dviratis gulėjo gatvės dalyje, tarp mašinos ir šaligatvio. Su žmona priėjo prie įvykio vietos. Mašinoje buvo šeima su mažais vaikais. Paklausė vairuotojo ar reikia pagalbos. Kai priėjo vairuotojas jau buvo išlipęs, jis buvo šalia mašinos. Jo žmona su vaikais buvo mašinoje. Buvo įmuštas priekinis stiklas ir sparnas sumuštas.

Liudytoja D. L. paaiškino, kad su vyru buvo prie ūkinio pastato, kuris yra šalia sankryžos. Išgirdo stiprų bumbtelėjimą, suprato, kad avarija. Atsisukusi pamatė dviratį. Buvo gal 20 metrų atstumu. Viduryje gatvės stovėjo automobilis, sidabrinės spalvos. Tuo metu jau nukentėjusį kėlė moteris. J. O. buvo prie mašinos priekinio kairio sparno. Jie atsisėdo ant šaligatvio ir girdėjo žodžius, kaip klausė ar viskas gerai. O. pergyveno, atsiprašinėjo, ko jis atsiprašinėjo negirdėjo, gal kad pateko į situaciją. Pamatė, kad jis sveikas ir nuėjo dirbti.

Liudytoja V. K. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), šalia įvykio vietos. Jaunuolis gyvena (duomenys neskelbtini), per vieną namą aukščiau. Ten status kalnas. Paties įvykio nematė. Stovėjo vienas tamsus automobilis ir po įvykio pamatė automobilį, kuris dalyvavo įvykyje. Kažkas iš namo pasakė, po įvykio, liepė tą automobilį patraukti. Pasitraukė tamsus automobilis, kuris stovėjo beveik sankryžoje. Liko šviesus automobilis, kuris dalyvavo įvykyje.

Liudytoja G. M. paaiškino, kad rugpjūčio 11 dieną važiuojant namo į juos atsitrenkė dviratininkas. Vairavo vyras. Važiavo Ivinskio gatve, aplenkė stovintį automobilį. Jis stovėjo ant šaligatvio ar šalia šaligatvio, grįžo į savo eismo juostą ir atsitrenkė. Dviratininkas važiavo Pietario gatve, nuo kalno. Jis važiavo greitai, viduriu gatvės. Atsitrenkė į vairuotojo pusės šoną, į priekinį sparną, greičiausiai priekiniu ratu. Matė, kad jis jau nesustabdys ir išgirdo bumbtelėjimą. Automobilis sustojo. Išlipo iš automobilio. Priėjo prie vaiko ir kažkaip abu atsidūrė ant šaligatvio, priešais automobilį. Klausė ar jam viskas gerai, abu atsisėdo. Jis tik sakė: ,,Labai atsiprašau, labai atsiprašau“. Sakė jam viskas gerai. Kai vaikas pasakė, kad jam viskas gerai, vyras jį palydėjo į namus.

Liudytoja R. O. paaiškino, kad rugpjūčio 11 dieną, po 17 valandos, sūnus ruošėsi dviračiu važiuoti pas draugą. Išvažiavo, praėjo kelios minutės ir išgirdo pro pravirą langą, kad sūnus kalbasi, ir nepažįstamas vyras klausia kur dviratį padėti. Sūnus pasakė, kad pastatytų prie laiptukų. Dar po kelių minučių atėjo į namus sūnus su vyriškiu (parodo į nukentėjusį). Sūnus buvo kaip nesavas. Nukentėjęs sakė, kad įvyko avarija, kad sūnus atsitrenkė, buvo labai didelis smūgis, garsas. Sūnus kartojo, kad jam viskas gerai, kad jam nieko neskauda. Vyriškis sakė, kad automobilis apdaužytas, kad gal policijos nekviečiam, reikia susitarti. Paskambino vyrui, pasakė kas atsitiko. Vyras pradėjo pykti, kodėl ne įvykio vietoje. Jie pasikalbėjo telefonu ir nukentėjęs išėjo atgal. Sūnus pradėjo skųstis, kad jam petį skauda. Buvo koja nubrozdinta ir patinęs raktikaulis. Su sūnumi grįžo į įvykio vietą, buvo vyras atvažiavęs, atvažiavo greitoji. Dviratis buvo likęs kieme. Sūnų įsisodino greitoji, suleido vaistus, uždėjo ant kaklo įtvarą. Policininkai klausė kur dviratis, liepė atnešti atgal. Pakvietė kitą sūnų ir jis atnešė dviratį. Kai atnešė dviratį, J. buvo greitojoje. Klausė kur padėti dviratį, pasakė, tai ten padėkite. J. aiškino, kad važiavo nuo kalno, dešine puse ir atsitrenkė į važiuojančią mašiną.

Liudytojas J. O. paaiškino, kad rugpjūčio 11 dieną, tarp 5 - 6 valandos, paskambino žmona ir pasakė, kad sūnus papuolė į avariją, kad reikia pinigų, vairuotojas parvedė sūnų namo. Žmona padavė ragelį nukentėjusiajam, pasakė, kad vaikas atsitrenkė į jo mašiną, kad reikia susitarti. Pasakė, kad tuoj atvažiuos. Atvažiavo į įvykio vietą. Stovėjo Opel Astra sidabrinės spalvos, už jo, pusiau ant šaligatvio, pusiau ant važiuojamos dalies raudonas automobilis, vaikščiojo žmonės. Sūnaus nebuvo, dviračio irgi įvykio vietoje nebuvo. Paklausė vairuotojo kaip buvo, jis paaiškino, kad važiavo, smūgis, pasimetė. Paklausė, kodėl patraukė dviratį. Sakė pasimetė, nežinojo ką daryti, nuvedė sūnų namo. Paskambino žmonai, paklausė kaip sūnus, pasakė, kad jam kažką skauda, kad greitoji neiškviesta. Policija ir greitoji atvažiavo kartu. Atėjo žmona su vaiku, nuėjo prie greitosios. Atvažiavęs pirmas policijos ekipažas liepė atnešti dviratį. Dviratį atnešė kitas sūnus. Paklausė policininkų kur padėti dviratį. Policininkas paklausė kur dviratis buvo, nežinojo, paklausė vairuotojo, jis sakė irgi nežino. Policija liepė padėti dviratį ant šaligatvio. Atvažiavo kitas ekipažas. Išvežė sūnų, atvažiavo operatyvinė grupė.

Liudytojas D. O. paaiškino, kad jis nunešė dviratį į įvykio vietą. Dviratis buvo padėtas prie laiptukų, paskambino ir liepė brolio dviratį atnešti į kalno apačią. Kalnas status. Dviratį nunešęs, tėvų paklausė kur padėti, tėvai paklausė policininkų, o policininkai pasakė padėti dešinėje šaligatvio pusėje, nulipant nuo kalno.

Liudytojas N. K. paaiškino, kad rugpjūčio 11 dieną gautas pranešimas, įformino įvykį. Dalyvavo įvykyje automobilis Opel ir dviratis. Atvykus į įvykio vietą, automobilis stovėjo kaip pažymėta schemoje, dviratis gulėjo kelkraštyje.

Liudytojas N. L. paaiškino, kad atvyko į įvykio vietą. Stovėjo automobilis šviesios spalvos. Įvykis buvo su dviračiu. Dviratį vėliau atvežė. Buvo vairuotojas, buvo jaunuolis, kuris vairavo dviratį. Automobilio kairės pusės priekinis stiklas, kairės pusės priekinis bamperis buvo apgadinti. Dviratį matė, bet negali pasakyti kokiame stovyje jis buvo.

Liudytojas Ž. S. paaiškino, kad atvykus įvykio vietoje buvo automobilis. Nepamena ar buvo dviratis. Medikai išsivežė jaunuolį, dviratininką.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Dėl paties įvykio ginčo nėra. Ginčas tik dėl asmenų kaltės.

2013 m. gegužės 15 Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko ekspertizę (b. l.99 – 105), ir padarė išvadas, kad automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) susidūrimas su dviratininku įvyko L. Ivinskio g. ir V. Pietario g. sankryžoje, prieš žibinto stiklo šukių išsibarstymo zoną. Šių transporto priemonių susidūrimo eiga, tikėtina, buvo tokia. Pradžioje dviratis priekiniu ratu susidūrė su automobilio „Opel Astra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekiniu bamperiu kairiojo žibinto vidinio krašto projekcijoje, dėl ko lūžo bamperio plastikinė apdaila, sudužo priekinis kairys žibintas, o dviračio rato, kuris deformavosi, padanga paliko juodos spalvos užnešimo pėdsakus ant bamperio priekinio paviršiaus. Toliau dviratis su dviratininku sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir dviratis rėmo vamzdžiu trenkėsi į automobilio „Opel“ priekinio kairiojo sparno šoninį paviršių, kuriame padarė lėkštą įlenkimą priekinėje dalyje aiškiai išreikštu įžambiu kraštu. Automobilio „Opel“ priekinį stiklą su epicentrais ties kairiu statramsčiu žemiau stiklo vidurinės dalies bei viršutiniame kampe sudaužė, tikėtina, dviratininkas, atsitrenkdamas kūno dešine puse. Po atsitrenkimo į stiklą dviratininkas, krisdamas ant asfalto dangos, nulaužė automobilio „Opel“ išorinį kairės pusės atgalinio vaizdo veidrodį. Dviratininko J. O. veiksmai,- sankryžoje su L. Ivinskio g. sukdamas į dešinę iš V. Pietario g., važiuojamosios dalies vidurio ar kairiau jo, ties šių gatvių važiuojamųjų dalių sankirtos viduriu susidūrė su jam iš dešinės važiavusio M. M. vairuojamu automobiliu „Opel“, kada dviratininkui J. O. sukant į dešinę nuo šios gatvės važiuojamosios dalies dešiniojo krašto šis eismo įvykis nebūtų įvykęs,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Dviratininkas J. O. prieš eismo įvykį privalėjo važiuoti V. Pietario g. važiuojamosios dalies dešiniuoju pakraščiu ir, pasirinkęs važiavimo greitį, iš tokios padėties sankryžoje su L. Ivinskio g. gatve sukti į dešinę. Automobilio „Opel“ vairuotojo M. M. veiksmai,- prieš sankryžą su V. Pietario g. apvažinėjo L. Ivinskio g. važiuojamosios dalies dešinėje pusėje dalinai ant šaligatvio stovėjusius automobilius, kada jam sankryžoje iš kairės nebuvo artėjančių transporto priemonių, kurioms būtų sudaroma kliūtis, - techniniu požiūriu buvo priimtini ir neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu. Automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. M. pamatęs jam ši kairės link automobilio judėjimo juostos artėjantį dviratininką, privalėjo savalaikiai efektyviai stabdyti automobilį. Tuo atveju, jai dviratininkas grėsmę eismo saugumui sukėlė, kada automobilis nuo susidūrimo vietos buvo nemažesniu kaip 6 m atstumu, tai vairuotojas M. M. turėjo techninę galimybę iki betraiško dviratininko priartėjimo sustabdyti automobilį. Tačiau vairuotojui ir sustabdžius automobilį, kada dviratininkas toliau tęsia judėjimą pasirinkta trajektorija link automobilio, jis būtų atsitrenkęs į automobilį ir eismo įvykis taipogi būtų įvykęs. V. Pietario g. važiuojamosios dalies nuokalnė, esanti prieš sankryžą su L. Ivinskio g., neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui, kadangi dviratininkas važiuodamas su techniškai tvarkinga dviračio stabdžių sistemą, esant sausai asfalto dangai, turėjo techninę galimybę pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad sankryžoje saugiai pasuktų į dešinę.

J. O., nukentėjusiojo M. M., liudytojų R. L., D. L., V. K., G. M., R. O., J. O., D. O., N. K., Ž. S. paaiškinimai bei visa bylos medžiaga buvo pateikta atliekant ekspertizę. Prieštaravimų tarp asmenų nėra. Teismas įvertinęs visų asmenų parodymus bei pateiktą ekspertizės išvadą, nustatė, kad J. O. 2012 m. rugpjūčio 11 d., apie 17 val. 50 min., vairavo dviratį „Phantom“ ir važiuodamas Kaune, V. Pietario gatve link L. Ivinskio gatvės, sukdamas į dešinę iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies skirto važiuoti ta kryptimi atitinkamo krašto, suko ne taip, kad įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodamas iš jos neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje, važiuodamas nuokalne nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į vietovės reljefą, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto nematomos kliūties, dėl ko susidūrė su L. Ivinskio g. važiavusiu automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apgadintos transporto priemonės.

J. O. pažeidė Kelių eismo taisyklių 111 punktą: „Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto“; 113 punktą: „Reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje“; 133 punktą: „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.“

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 straipsnio „Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“ ketvirtoji dalis numato, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų (dviratininkų) padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimties iki dviejų šimtų litų.

Skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Teismas sprendžia, kad byloje nėra pateikta pagrįstų įrodymų, kad J. O. skirta nuobauda yra per švelni ar per griežta. Nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 – 302 str., 302² str., 302⁴ str.

nutarė:

J. O. skundą atmesti.

Pateiktas medžiagas grąžinti pateikėjams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis