Utenos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti nepilnametį D. I. E. iš jo tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys J. E., E. E., L. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašo išduoti leidimą paimti nepilnametį D. I. E., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų J. E., gyv. Veteranų g. 20 - 5, Visagino m., ir E. E., gyv. Statybininkų g. 2 - 17, Visagino m.

2. Suinteresuotiems asmenims, nepilnamečio D. I. E. tėvams J. E. ir E. E. bei D. I. E. senelei L. V., su kuria laikinai apgyvendintas vaikas, buvo pranešta apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, suinteresuoti asmenys E. E., L. V. iki teismo posėdžio nuomonės dėl prašymo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas išduoti teismo leidimą paimti vaiką tenkintinas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) (1 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių (2 punktas); tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (3 punktas). CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, paėmusi vaiką CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per tris darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą; prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis).

5. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai, VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos (42 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje įtvirtinta bylų dėl teismo leidimų išdavimo tvarka. Pagal CPK 582 straipsnio 1 dalį byla dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymai teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 582 straipsnio 2 dalis). Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 4 dalis).

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas Visagino socialinių paslaugų centro 2018 m. lapkričio 23 d. raštas Nr. Sr-1352 „Dėl J. E. šeimos“, ir 2018 m. lapkričio 30 d. raštas Nr. Sr-1420 „Dėl informacijos papildymo apie J. E. šeimą“, kuriuose išdėstyta esama situacija J. E. šeimoje: J. E. turi mažametį sūnų D. I. E., gim. (duomenys neskelbtini), kurį auginti padeda J. E. motina L. V., vaikas gyvena pas močiutę, kuri rūpinasi vaiko sveikata, išlaikymu, bendrauja su mokytojais, apsilankymų J. E. šeimoje metu vaiko nematė. J. E. nesirūpina vaiko auklėjimu, ugdymu, pasidomi tik paskatinta socialinio darbuotojo, vengia bendravimo su socialiniais darbuotojais, atsisako pasirašyti planus dėl numatytų priemonių vykdymo, negali tinkamai pasirūpinti saugiomis buities sąlygomis vaikui. Tėvas E. E. taip pat nesirūpina vaiko auklėjimu.

8. 2018 m. lapkričio 29 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu nepilnametis D. I. E. buvo laikinai apgyvendintas pas jo senelę L. V., gyv. (duomenys neskelbtini).

9. 2018 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas atliko Grėsmės vaikui lygio vertinimą, kurio metu nustatytas antras grėsmės lygis. Nustatyta, kad vaikas faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), o ne su mama J. E., su kurią po santuokos nutraukimo buvo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Buvo bendrauta su vaiku, kuris paaiškino, kad jau daugiau nei 3 metus gyvena su senele, kuri juo rūpinasi, tarp jų yra geri santykiai, su tėvais negyvena ir nenori gyventi, nes jie juo nesidomi, nesirūpina, mamą paskutinį kartą matė prieš 4 mėnesius, tėvą vasarą, tėvas paskutinį kartą jį lankė prieš metus, bet kokiomis sąlygomis nemato galimybės gyventi su tėvais, su jais negyventų, su broliais ir seserimi ryšys nutrūkęs. Atliekant grėsmės vaikui lygio vertinimą buvo bendrauta su E. E., su J. E. pabendrauti nepavyko, niekas neatidarė durų. Kadangi šiuo metu nepilnamečio motina J. E. nesirūpina savo sūnumi, su specialistais nebendrauja ir nebendradarbiauja, nepilnamečio tėvas E. E. vaiku nesidomi, neprisideda prie jo išlaikymo bei tinkamos globos, tarp jo ir sūnaus Davido nutrūkęs ryšys, kitų įstatyminių atstovų nepilnametis D. I. E. neturi, vaikas išreiškė norą būti paimtas iš atstovų pagal įstatymą, šeima patiria socialinių problemų, buvo nustatytas antras grėsmės vaikui lygis. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad šiuo metu renkami dokumentai dėl D. I. E. rūpybos nustatymo L. V. šeimoje.

10. Grėsmės vaikui lygio vertinimo anketoje nurodyti veiksniai pagal Grėsmės vaikui lygių nustatymo anketoje pateiktus kriterijus yra priskirtini aukštos rizikos veiksniams. Tai reiškia, kad, nustatęs nurodytus aukštos rizikos veiksnius, antrą grėsmės vaikui lygį, pareiškėjas pagrįstai D. I. E. nustatė antrąjį grėsmės lygį ir laikinai paėmė vaiką iš jo tėvų, nes motina J. E. šiuo metu juo nesirūpina, jos paaiškinimais, dėl jos būklės, problemų ir neturi galimybės rūpintis sūnumi D. I. E., kuris šiuo metu negyvena namuose (gyvena pas savo močiutę L. V.). Sūnumi D. I. E. nesirūpina ir juo nesidomi jo tėvas E. E.. D. I. E. teisės ir geriausi interesai nėra pažeisti, nes jis apgyvendintas saugioje aplinkoje – pas jos močiutę L. V. ir nepilnamečio vaiko gyvenimo, mokymosi, sveikatos apsaugos ir kitos sąlygos bus visiškai užtikrintos.

11. Atliekant Grėsmės vaikui lygio vertinimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai bendravo su nepilnamečiu D. I. E., buvo išklausyta vaiko nuomonė dėl gyvenimo su tėvais, dėl to, su kuo jis norėtų gyventi, nepilnametis D. I. E. išreiškė norą gyventi su močiute L. V., kuri juo rūpinasi ir prižiūri.

12. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad grėsmės vaikui lygio nustatymo metu susidariusios aplinkybės leidžia spręsti apie kilusį realų pavojų vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, kadangi vaiku turi būti rūpinamasi, jis prižiūrimas, išlaikomas, sudaromos jam sąlygos visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.155 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaiko šeimoje to nebuvo daroma, faktiškai nepilnamečiu D. I. E. jau trejus ir rūpinosi jo senelė L. V., su kuria, kaip paaiškino vaikas, jis gyveno iki 2018 m. lapkričio 29 d. Vaiko laikino apgyvendinimo akto surašymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką D. I. E., gim. (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų J. E. ir E. E. (VTAPĮ 42 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 582 straipsnis).

13. Pareiškėja prašo neleisti įvaikinti jos sūnaus. Paaiškintina, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą (tėvų) leidžia nustatyti vaikui laikiną globą (rūpybą), kaip numatyta CK 3.254 straipsnyje, tačiau nutartis leisti paimti nepilnametį vaiką nereiškia, kad vaikas be tėvų sutikimo gali būti įvaikinamas, taip pat kad ribojamas vaiko bendravimas su tėvais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą patenkinti.

Leisti paimti nepilnametį vaiką D. I. E., gimusį (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų J. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir E. E., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutarties kopijas išsiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos L. V..

Nutartis per 7 d. nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus. Nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo.