Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl įpareigojimo pašalinti savavališkų statybų padarinius pagal ieškovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos ieškinį ,atsakovas A. E. , tretieji asmenys: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Sartų regioninio parko direkcija, M. A. E. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo A. M. E. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam yra pranešta tinkamai (b.l.146) ir iš jo negautas prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo .

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atsakovo pastatytas statinys yra Sartų regioninio parko Sartų hidrografiniame draustinyje, vandens telkinio apsaugos juostoje.LR Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalis numato, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Be to,valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimos schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose (minėto įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 buvo patvirtintos specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių 136.7 punkte yra nustatyta, kad visose regioninio parko teritorijose draudžiama vykdyti bet kokius statybos darbus be nustatytąja tvarka parengto projekto, kuris be kitų institucijų turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija. Statybos darbai gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Be to hidrografiniuose draustiniuose draudžiama statyti vasarnamius ir kitus statinius bei įrenginius, nesusijusius su draustinio paskirtimi ir nesuderinus šių darbų su Aplinkos ministerija ( 142.2; 159.4 p. ; 159.5 p. ). Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintas draudimas gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą) taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Minėto įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose - paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose - su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnę kaip 4 metrų asmeninio naudojimo pirtį be rūsio.

Nuo 2006 m. spalio 31 d. įsigaliojo Statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 35 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. X-857, priimtas 2006 m. spalio 17 d.ir CK 4.103 straipsnio nauja redakcija. 2006 m. spalio 17 d. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Byloje nustatyta, kad paskutinis savavališkų statybų aktas atsakovui surašytas 2007-10-16 (b.l.8-9), t.y. jau galiojant naujoms Statybos įstatymo 28 straipsnio ir CK 4.103 straipsnio (Žin., 2006, Nr. 116-4403) redakcijoms. Todėl remiantis Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsniu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje taikytinos savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, įsigaliojusios nuo 2006 m. spalio 31 d. Nagrinėjamu atveju pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą, konstatavo savavališkos statybos faktą dėl to, kad atsakovas pastatė pirtį (duomenys neskelbtini) neturėdamas įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu neginčijo, kad pirčiai pastatyti reikalingas leidimas, padarė projektą, tačiau kuris iki šiol nėra suderintas.

Nuo 2006 m. spalio 31 d. įsigaliojusiuose CK 4.103 ir Statybos įstatymo 28 straipsniuose, kurie taikytini nagrinėjamoje byloje, nebeliko galimybės įteisinti savavališką statybą. CK 4.103 straipsnyje nustatytos neteisėtos statybos civilinės teisinės pasekmės: jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti. Teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.) arba įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 d. Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad išnagrinėjusi savavališkos statybos aktą apskrities viršininko administracija turi teisę priimti sprendimą, įpareigojantį per nustatytą terminą statytoją savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę. Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį statytojui (užsakovui) per nustatytą terminą neįvykdžius šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto reikalavimo, apskrities viršininko administracija teikia teismui prašymą (pareiškimą) dėl įpareigojimų vykdymo.

Šios įstatymų nuostatos suponuoja, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t.y. neteisėta ir jos įteisinti negalima, todėl padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu.

Statybos įstatymas ir CK 4.103 straipsnis buvo pakeisti siekiant užkirsti kelią savavališkoms statyboms bei kitiems pažeidimams, užtikrinti statybos proceso ir statinių kokybės kontrolę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad statinio projektas, leidimas statybai reikalingi tiek viešajam interesui, tiek privačių asmenų teisėms nuo galimų pažeidimų apsaugoti. Teisės aktai nustato atitinkamus reikalavimus statiniui ir statybos procesui. Tokių reikalavimų įvykdymas užtikrina, kad statant statinį bus užtikrinama statinio kokybė, nepažeidžiami teisėti asmenų interesai. Tokių reikalavimų įvykdymo kontrolė vykdoma išduodant statybos leidimą. Savavališka statyba, kuomet statinys statomas neturint statinio projekto ir statybos leidimo neužtikrina minėtų reikalavimų įvykdymo ir taip yra pažeidžiamas tiek viešasis interesas, tiek privačių asmenų teisės bei interesai.

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas privalėjo pasirūpinti reikiamais dokumentais statinio statybai pradėti. Ginčo statinys savavališka statyba pripažintas 2006 m. rugsėjo 29 d. , vėliau 2007 m. spalio 16 d. aktais, dėl šios aplinkybės atsakovas buvo įspėtas.Ieškovo sprendimas dėl įpareigojimo atsakovui nugriauti statinį priimtas 2007 m. spalio 16 d., taigi atsakovas turėjo pakankamai laiko tinkamai įforminti statybų dokumentus. Posėdžio metu jis nurodė, kad kreipėsi ir pateikė statinio projektą, paruoštą 2000 m. suderinti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, tačiau atsakymo negavo, nors ir neturi įrodymų (b.l.140). Iš Sartų regioninio parko direkcijos 2004-10-25 atsakymo Nr.1.22-144 Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriui matyti, kad jie tik 2004 m. iš departamento gavo A. E. priklausančios pirties techninio projekto fragmentus ir aiškinamąjį raštą ir nurodė, kad projektui nepritaria, nurodydami priežastis, t.y., kad pirtis leidžiama statyti ne didesnes kaip 25 kv.m. bendro ploto su priklausiniais ir ne aukštesnes kaip 4 metrai, o suprojektuota pirtis ya 30 kv.m. ploto su terasa ir 6 m. aukščio bei projekte stogo dangos spalva negali būti vyšninės spalvos (b.l.34).Atsakovui neatlikus pirties statybos įteisinimo veiksmų, buvo taikyta visiškai pagrįstai vienintelė likusi savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonė – įpareigojimas statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti (CK 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Teisiniu požiūriu negali būti toleruojama tokia situacija, kad daugiau nei 10 metų egzistuotų nelegali statyba ir negalima būtų jos pašalinti. Teisėtumo principas reikalauja nedelsiant šalinti teisės pažeidimus, o teisinių santykių subjektams yra draudžiama piktnaudžiauti savo teisėmis, todėl neteisėtos statybos padariniai turi būti pašalinti per teismo nustatytą protingą terminą. Kadangi atsakovas A. E. Sartų regioninio parko Sartų hidrografinio draustinio pakrantės apsaugos juostoje be statybos leidimo pastatęs 5x6 m., 30 kv.m. dydžio medinę pirtį pažeidė aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimus, jis įpareigotinas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius-nugriauti jam priklausančią medinę pirtį, esančią (duomenys neskelbtini).

Ieškovo atstovė paprašė teismo ne tik patenkinti jų ieškinį, bet ir atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo leisti ieškovui nugriauti savavališkai pastatytą pirtį ir išieškoti turėtas pirties nugriovimo išlaidas iš atsakovo.Pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.Kadangi teismo sprendimu atsakovas yra įpareigojamas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos likviduoti savavališkos statybos padarinius-t.y.nugriauti jam priklausančią medinę pirtį, esančią (duomenys neskelbtini), todėl jam neįvykdžius teismo sprendimo ,ieškovas Panevėžio apskrities viršininko administracija turi teisę atlikti šiuos veiksmus ir išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.Teismo sprendimas , įpareigojantis atsakovą atlikti jame nurodytus veiksmus būtų vykdomas pagal CPK 763,771 straipsnius.

Dėl ieškinio senaties termino.

Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.Atsakovo prašymu apklausti liudytojai J. G. , A. N. ir V. E. paliudijo, kad pirtis (duomenys neskelbtini) buvo pradėta statyti atsakovo 1997 metais ir baigta iki metų pabaigos (b.l.141).Atsakovas nurodė, kad 1998 m. pavasarį aplinkos apsaugos darbuotoja su Sartų regioninio parko direktoriumi jį įspėjo, kad pateiktų leidimą rekonstruoti pirtį ir nurodė, kad tai jis padarytų iki rudens.1998 m. spalio mėn. Panevėžio departamento Rokiškio agentūra už tai, kad atsakovas stato pirtį (duomenys neskelbtini) Sartų regioniniame parke, ežero apsauginėje juostoje pagal ATPK 51/2 straipsnį nubaudė 150 litų bauda (b.l.115).1998-05-04 Rokiškio rajono aplinkos apsaugos agentūros inspektorė D. B. informavo Rokiškio rajono statybos vyr. inspektorių A. V. apie tai, kad Sartų regioniniame parke, B. kaime, ežero apsauginėje juostoje statoma pirtis be projekto ir leidimo, plotas 30 kv.m., statinio savininkas A. E. (b.l.116) , ką patvirtino ir liudytojas A. V. ,todėl ieškiniui pareikšti senaties terminas pasibaigė dar 1999 metais.

Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Teismas laiko, kad atsakovo pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną. Jeigu asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl tokių veiksmų prasideda tą kiekvieną dieną, kai toks pažeidimas nepašalinamas. Nors atsakovas buvo įpareigotas iš pradžių pateikti suderintą dokumentaciją ir leidimą statybai , oficialioms valstybės institucijoms pripažinus pažeidimo faktą, jis nesiėmė veiksmų pažeidimui pašalinti. Dėl to atsakovo argumentai, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo, kai pastatas buvo pastatytas ir 1998-05-04 LR Aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio rajono aplinkos apsaugos agentūros raštu Nr.80 (b.l.116) Rokiškio rajono statybos vyr. inspektorius A. V. buvo informuotas apie statomą pirtį, pripažintini nepagrįstais. Šiuo atveju konstatuojamas atsakovo pažeidimo tęstinis pobūdis, senaties termino pradžiai nustatyti taikytina CK 1.127 straipsnio 5 dalies norma, t.y. jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia tokio pažeidimo) ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taip pat atsižvelgtina, kad pirtis buvo pastatyta valstybinėje žemėje,nes M. A. E. nuosavybės teisės į žemės sklypą,kuriame buvo pastatyta pirtis,buvo atkurtos tik 2002 m.(b.l.65) , o 1994-05-31 Rokiškio rajono valdybos sprendimu (b.l.50), M. A. E. buvo atstatytos nuosavybės teisės tik į gyvenamąjį namą ir klėtį, esančius (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro išrašo 11 punkto matyti, kad pastato 7I1m (pagal kadastrinių duomenų bylą-pirtis, b.l.71-83) kadastriniai matavimai atlikti, tačiau teisiniai dokumentai neatlikti (b.l.63).Atsakovą 1998 m. spalio mėnesį nubaudus už tai,kad jis stato pirtį, kurios bendras plotas 30 kv.m. be projekto ir leidimo , vėliau institucijos, kuri įpareigota surašyti savavališkos statybos aktus,2006 ir 2007 m. juos surašius, skyrus baudą, nurodžius konkretų reikalavimą ir nei vieno iš minėtų dokumentų atsakovui neskundus, sumokėjus paskirtąsias baudas, jis neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, nenutraukė tokio pažeidimo, jo veiksmai tik patvirtino pažeidimą bei nutraukė ieškinio senaties termino eigą, todėl jo pažeidimas yra tęstinis ir atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas.

Priteistina iš atsakovo 118 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str.1d.2p.,96 str.) ir 90,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str.1d.3p., 92,96str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo Panevėžio apskrities viršininko administracijos ieškinį patenkinti.

Įpareigoti atsakovą A. E. , a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti jam priklausančią medinę pirtį, esančią (duomenys neskelbtini).

Atsakovui A. E. neįvykdžius šio teismo sprendimo,ieškovas Panevėžio apskrities viršininko administracija turi teisę atlikti šiuos veiksmus (t.y.nugriauti atsakovui priklausančią savavališkai pastatytą medinę pirtį, es. (duomenys neskelbtini) ir išieškoti iš atsakovo reikiamas pirties nugriovimo išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. E. , a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) du šimtus aštuonis Lt 10 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybei priteistą sumą sumokėti į Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Rokiškio rajono surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , AB bankas”Hansabankas”, kodas 73000, įmokos kodas 5660.Dokumentą, įrodantį apie bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą valstybei, ieškovas turi pristatyti į Rokiškio rajono apylinkės teismo raštinę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per šį rajono apylinkės teismą.