Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. B., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atostovei advokatei J. Ž., vertėjui G. R., išnagrinėjusi S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. 2015 m. vasario 9 d., apie 10.40 val. Vilniuje, Papilėnų g., vairavo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,03 prom. girtumas, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos dokumento bei civilinės atsakomybės draudimo. Šiais savo veiksmais S. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje bei 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B. paaiškino savo kaltės dėl inkriminuojamų pažeidimų nepripažįstantis. Savo kaltę įžvelgia tik tame, kad, būdamas neblaivus, atsisėdo į automobilį, tačiau juo niekur nevažiavo. 2015-02-08 baigęs darbo pamainą susiskambino su savo geru pažįstamu H. Z. ir susitarė susitikti, nuėjo pas pastarąjį į svečius (į namus, esančius Papilėnų gatvėje). Abu išgėrė, pasikalbėjo. Tuomet jis (S. B.) paskambino savo žmonai, pasakė esantis svečiuose. Pastaroji po kiek laiko atvažiavo j parsivežti, užėjo į vidų, su H. Z. žmona išgėrė taurę šampano. Kažkur po vidurnakčio abu su žmona išėjo į namus. Kitą dieną (2015-02-09) jo žmona kartu su G. Z. sutuoktine apie 7 val. kažkur išėjo. Likęs vienas paskambino H. Z. ir, paėmęs šunį, vėl nuėjo pas jį į svečius, kur abudu toliau vartojo alkoholį. Po kiek laiko jis susiruošė eiti namo. Išėjus į kiemą, jam pasidarė silpna, bloga. Tai, matyt, atsitiko dėl girtumo. Pamatęs priešais namą stovintį automobilį, jis su savimi turėtu automobilio raktu, kurį nešiojasi nuolat, atsirakino jį ir, įsodinęs šunį, atsisėdo į jį pats. Ramiai sėdėjo automobilyje, užsirūkė. Raktelius padėjo kairėje pusėje, ant panelės. Yra tikras, kad jų į degimo spynelę nebuvo įdėjęs ir variklio tikrai neįjungė. Po kurio laiko (daugmaž už 15 min.) priėjo vyriškis, kažką pradėjo sakyti lietuviškai. Suprato, kad pastarasis aiškino, jog negalima neblaiviam važiuoti, po to pasakė iškvietęs policiją, paėmė automobilio raktelius. Jis (S. B.) nesijaudindamas sėdėjo automobilyje, niekur važiuoti neketino, bendravo su šunimi ir laukė pareigūnų. Taip pat nurodė, jog jam išėjus į lauką, automobilis stovėjo netvarkingai, beveik ant šaligatvio. Naktį eidamas namo to nematė (buvo tamsu), o žmona nieko nesakė, jog taip pastatė automobilį. Pabrėžė niekur automobiliu nevažiavęs ir neketinęs to daryti, jis tik sėdėjo jame, kas yra didžiausia jo kaltė. Su savimi jokių automobilio dokumentų neturėjo, nes juo nevažiavo. Liudytojui T. V. pateikus nuotraukas, tarp jų ir tą, iš kurios matyti, kad rakteliai yra įdėti į užvedimo spynelę, S. B. ankstesnę poziciją pakeitė ir nurodė, kad to galėjo neatsiminti dėl girtumo (b. l. 35-43).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas I. M. parodė, jog darbo metu gavo iškvietimą į Papilėnų gatvę, nurodant, jog liudytojas sulaikė, kaip įtariama, neblaivų asmenį. Atvykus automobilis buvo neužvestas, stovėjo ant šaligatvio, įvažiavęs į krūmus. Už vairo sėdėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B., automobilio viduje dar buvo ir šuo. Automobilio raktus, regis, turėjo liudytojas (kalba apie T. V.) Su vairuotoju galimybės susikalbėti beveik nebuvo, nes pastarasis buvo stipriai neblaivus. I. M. nurodė pats vairavimo fakto nematęs, tą nurodė ir patvirtino įvykio vietoje buvęs liudytojas (šiuo metu tiksliai nebeatsimena, kokias konkrečiai aplinkybes nurodė minėtas asmuo). Daugiau jokių asmenų nebuvo. Vėliau atėjo vairuotojo draugas, gyvenantis šalimais, kuriam ir buvo atiduoti automobilio raktai (b. l. 35-43).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas T. V. parodė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažįstantis, įvykio dieną matė pirmą kartą, tikslo apkalbėti neturi. 2015-0-09, ryte, eidamas į darbą kieme pamatė avariją padariusį automobilį. Tai, kad buvo eismo įvykis, sprendė iš to, kad automobilis „Renault Espace“ buvo įvažiavęs į krūmus (gyvatvorę), stovėjo ant šaligatvio. Iš karto pagalvojo, kad tokį įvykį sukelti galėjo tik neblaivus asmuo, kadangi būnant blaiviam taip įvažiuoti būtų sudėtinga, reikėjo užvažiuoti ant šaligatvio bortelio. Priėjęs pamatė automobilio viduje sėdintį akivaizdžiai neblaivų vairuotoją. Automobilio variklis buvo išjungtas, rakteliai įdėti į užvedimo spynelę (kaip užfiksuota jo pateiktoje nuotraukoje Nr. 2). Įsitikinęs, jog vairuotojas neblaivus, paskambino policijai. Jam bekalbant telefonu, vairuotojas, matyt, suprato, kad jis kviečia pareigūnus, įjungė variklį, pradėjo dairytis atgal, iš ko jis (liudytojas T. V.) suprato, kad pastarasis ketina važiuoti. Iš pradžių jis norėjo jį nufilmuoti nuvažiuojantį, tuomet pagalvojo, jog pribėgęs užtrauks rankinį stabdį, tačiau galiausiai nusprendė prieiti ir ištraukti raktelius, kadangi taip bus saugiausia ir asmuo tikrai niekur negalės važiuoti. Priėjęs taip ir padarė. Vairuotojas buvo ramus, nesipriešino. Pastarasis dėl stipraus girtumo galimai net nebūtų sugebėjęs pasipriešinti. Belaukiant atvykstant policijos pareigūnų, jis padarė dar keletą nuotraukų, vienu metu vairuotojas ketino išlipti, tačiau jis jam pirštu parodė to nedaryti ir vairuotojas iškart pakluso bei ramiai sėdėjo automobilyje. Atvykusiems pareigūnams papasakojo visas aplinkybes bei perdavė raktelius. Apklausiamas liudytojas pabrėžė, kad tą rytą išėjus į lauką automobilis iš karto patraukė dėmesį, kadangi, kaip minėjo, buvo įvažiavęs į gyvatvorę, stovėjo ant šaligatvio, užtvėręs praėjimą. To nepastebėti nebuvo galima. Vakare namo sugrįžo apie 22 val. ir, jei automobilis būtų stovėjęs, taip kaip nurodė, tikrai tą būtų pastebėjęs. Galiausiai kaimynai būtų iškvietę policiją, nes buvo matyti, kad automobilis yra įvažiavęs į gyvatvorę. Jis pats tiesiogiai nematė, kad vairuotojas automobiliu važiavo, tačiau dėl nurodytų aplinkybių buvo aišku, kad būtent jis įvažiavo į krūmus, jis automobilyje buvo vienas (viduje kartu buvo tik šuo), rakteliai buvo spynelėje, be to, jam bekalbant su policijos pareigūnais, užkūrė variklį ir ketino važiuoti. Praėjus keletui dienų po įvykio jam paskambino moteris, prisistačiusi kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žmona. Ji prašė, kad jis atsisakytų savo paaiškinime nuodytos aplinkybės, jog automobilis buvo užvestas, kadangi priešingu atveju bus atimtos teisės, vyras praras darbą, sakė esanti invalidė. Ji prašė, jos žodžiais maldavo, susitikti. Jis nenorėjo, sakė, kad viską išspręs teismas. Po to analogiškų skambučių buvo dar keletas, vėl buvo prašoma susitikti, pokalbiai trukdavo po 15 min. Galiausiai jis sutiko. Susitiko su S. B. ir jo žmona. Tuomet analogiškus prašymus išsakė S. B., t. y. prašė sakyti, kad variklis nebuvo užvestas, minėjo vairuotoju dirbantis 25 metus, visa Pilaitė pažįsta jo šeimą, anksčiau važinėjo 72 maršruto autobusu, niekada girtas nevairavo ir nevairuos, praras teises ir darbą ir pan. Abu aiškino, kad automobilį pastatė moteris. Anot pastarosios, tai ji padarė avariją, kažkokiu būdu vyras ryte atsirado automobilyje, kuriame norėjo jos palaukti (jis nelabai gilinosi į tuos paaiškinimus). Jam sakė, kad negi jis geriau pasijus, kad vyriškis praras teises ir darbą. Jis su jokiais prašymais nesutiko, tiek paaiškinime, tiek teismui nurodė tokias aplinkybes, kokios iš tikrųjų buvo ir kokias matė (b. l. 35-43).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. B. parodė 2014-02-08 automobiliu „Renault Espace“ atvažiavusi parsivežti vyro, kuris buvo pas draugą H. Z.. Automobilį pastatė prie pastarojo namų (Papilėnų g. 14). Automobilį pastatė kreivai, todėl nusprendė jį išlyginti. Norėjo pavažiuoti atbuline eiga, tačiau vietoje atbulinės pavaros paspaudė greičio pedalą, po ko automobilis šoko į priekį. Automobilis užvažiavo ant šaligatvio ir liko stovėti neleistinoje vietoje (kaip užfiksuota nuotraukoje Nr. 4). Ji retai vairuoja, išsigando. Nuėjo pas vyrą, šiek tiek pasėdėjo kartu su visais, išgėrė šampano taurę ir po to naktį su vyru pėsčiomis grįžo namo. Vyrui nieko nesakė, kad automobilis taip pastatytas, bijojo, jam paaiškino, kad eis pėsčiomis, kad šis, būdamas neblaivus, jai nenurodinėtų, kaip vairuoti. Kitą rytą apie 7 val. išvažiavo nuvežti anūkus į darželį. Galvojo, jog greit sugrįš ir kartu su vyru nueis paimti automobilio, negalvojo, kad šis atsikels ir vėl nuvažiuos pas H. Z., be to, pamiršo, kad pastarasis turi antrus automobilio raktus. Po įvykio du kartus skambino liudytojui T. V., norėjo sužinoti, kaip viskas iš tiesų vyko (ar jos vyras bandė važiuoti, ar buvo užvestas variklis), nes šis sakė nieko neprisimenantis, sakė, kad nuėjo į automobilį pailsėti, parūkyti. Kartą bevaikščiodama su vyru susitiko liudytoją ir kalbėjo su juo. Ji jokių prašymų šiam neturėjo, neprašė, kad jis sakytų, jog variklis nebuvo užvestas, gal tik užsiminė, kad, jei galima, jis to neminėtų, bet nieko už tai nesiūlė, norėjo, kad jis tik tiksliai viską atsimintų. Vyras nieko neklausinėjo ir neprašė, jis paprasčiausiai buvo šalia, jis net nesupranta lietuviškai (b. l. 35-43).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas H. Z. parodė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįstantis daug metų (nuo 1980 m.), yra seni draugai. Liudytojo teigimu, S. B. iš jo namų išėjo pakankamai girtas. Jie alkoholį vartojo iš vakaro, o ryte (2015-02-09) abudu dar išgėrė apie 800 ml degtinės. Po to draugas nusprendė eiti namo, atsisveikino ir išėjo. Nuo to momento, kai pastarasis išėjo iš buto, iki, kol per balkoną pamatė atvykusius policijos pareigūnus, jis S. B. nematė ir jo nestebėjo. Nemano, kad jis galėjo vairuoti, buvo per daug neblaivus. Liudytojo įsitikinimu, draugas išėjęs į lauką užsirūkė, po ko dar labiau apsvaigo. S. B. apskritai daug rūko, būdamas jo namuose, taip pat ne kartą ėjo į balkoną parūkyti. 2015-02-08 vakare buvo atvažiavusi S. B. žmona, norėdama jį parsivežti namo, tačiau išgėrė šampano ir jie abudu išėjo pėsčiomis. Automobilį prie jo namų paliko S. B. žmona. Jis pats į lauką nei iš vakaro, nei ryte nebuvo išėjęs. Iš jo buto balkono S. B. automobilis buvo matomas. Po įvykio S. B. jam pasakojo, kad tik norėjo atsisėsti į automobilį parūkyti (b. l. 35-43).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio patrulio I. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2015-02-09, apie 11.10 val., partuliuojant buvo gautas pranešimas, kad Papilėnų gatvėje sulaikytas girtas vairuotojas. Atvykus minėtu adresu, pareigūnai rado automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už kurio vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus pilietis. Į pareigūnus kreipėsi T. V., kuris paaiškino, kad eidamas Papilėnų gatve ties 14 namu pamatė anksčiau minėtą automobilį, kurio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus ir bandė važiuoti, jis paėmė nuo vairuotojo raktus. Nuo S. B. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. S. B. negalėjo pateikti automobilio registracijos dokumentų (b. l. 7). Liudytojo T. V. 2015-02-09 paaiškinime užfiksuota, jog 2015-02-09, apie 10.40 val., eidamas Papilėnų gatve pamatė, kaip automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į krūmus (gyvatvorę) bando iš ten išvažiuoti. Priėjęs arčiau pamatė, kad vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Siekdamas išvengti didesnių pasekmių, T. V. ištraukė raktelius iš spynelės ir iš karto informavo policijos pareigūnus. Atvykus pareigūnams, mašinos raktelius perdavė jiems, vairuotojas tuo tarpu buvo automobilyje ir nieko nedarė (b. l. 8). Alkotesterio kvito duomenimis S. B. 2015-02-09, 11.29 val., buvo nustatytas 3,09 promilių girtumo laipsnis (b. l. 10).

Liudytojo T. V. teismui pateiktose fotonuotraukose užfiksuota automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis įvykio vietoje, už vairo sėdintis S. B., taip pat matyti, jog automobilio rakteliai yra įdėti į užvedimo spynelę (b. l. 30-34).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B. savo kaltės ir nepripažįsta, tačiau teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodomus daro išvadą, kad pilnai pasitvirtino jam pareikštas kaltinimas padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B. tikino automobiliu niekur nevažiavęs, o paprasčiausiai tik sėdėjęs jame. Anot pastarojo, jam išėjus iš draugo namų ir ketinant eiti į savo namus, pasidarė bloga, silpna (greičiausiai dėl girtumo). Kieme pamatęs stovintį žmonos automobilį, turėtu raktu atsirakino jį, atsisėdo, raktus padėjo kairėje pusėje ant panelės, užsirūkė ir ramiai sėdėjo. Niekur nevažiavo ir neketino važiuoti (b. l. 36-37). Teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertina kaip pastarojo gynybinę versiją, kuria jis siekia išvengti administracinės atsakomybės arba bent jau sušvelninti ją. Teismo posėdyje, gynybos prašymu buvo apklausta liudytoja V. B., kuri teigė, jog būtent ji 2015-02-08 automobiliu „Renault Espace“ atvažiavo iki H. Z. namų, statydama šį automobilį vietoj atbulinės pavaros nuspaudė greičio pedalą, dėl ko automobilis užvažiavo ant šaligatvio ir liko stovėti taip, kaip liudytojo pateiktoje nuotraukoje Nr. 4. Apie tokį nesėkmingą automobilio pastatymą niekam nepasakojo ir, užuot, parsivežusi vyrą namo, ko ir važiavo tą vakarą pas (duomenys neskelbtini), ji išgėrė taurę šampano bei grįžo su vyru namo pėsčiomis (b. l. 40-41). Teismas kritiškai vertina tokius liudytojos parodymus. Akivaizdu, kad pastaroji, būdama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutuoktinė, yra suinteresuota duoti palankius parodymus, siekdama savo vyrui išvengti gresiančios atsakomybės. Liudytojos V. B. parodymai yra objektyviai neįtikinami, tam tikrų aplinkybių teisme logiškai paaiškinti nesugebėjo netgi ji pati. Ir priešingais laikytini liudytojo T. V., kurio objektyvumu teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti, parodymai. Pastarasis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažinojo ir jokio tikslo jį apkalbėti neturėjo, apklausiamas buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Konstatuodamas S. B. kaltę dėl vairavimo, būnant neblaiviam, teismas kaip tik ir remiasi liudytojo T. V. parodymais. Tai, kad pastarasis neturėjo jokio tikslo apkalbėti ir nurodė tik objektyviai buvusias aplinkybes, rodo, jog T. V. neneigė tiesiogiai nematęs S. B. vairavimo fakto, t. y. nurodė, kad prie jo akių automobilis nejudėjo. Nepaisant to, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo automobilį vairavo ir tą darė, būdamas sunkaus neblaivumo laipsnyje. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo aiškiai neleistinoje vietoje, užtvėręs praėjimą, užvažiavęs ant šaligatvio ir įvažiavęs į gyvatvorę, kas matyti iš liudytojo teismui pateiktų nuotraukų (b. l. 30-34), ko neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Liudytojas T. V. nurodė, jog išėjęs į kiemą dėl tokių aplinkybių išsyk atkreipė į automobilį dėmesį, ko nepastebėti iš esmės net ir nebuvo galima, bei padarė sau išvadą, kad automobilis faktiškai padarė eismo įvykį, nes buvo įvažiavęs į kieme augančią gyvatvorę. Teismas, įvertinęs automobilio stovėjimo padėtį (b. l. 30-34), kaip neįtikinamus atmeta liudytojos V. B. parodymus neva tai ji tokioje padėtyje automobilį paliko įvykio išvakarėse. Nelogiška ir neįtikinama, kad automobilis taip galėjo būti pastatytas dėl sumaišytos atbulinės pavaros bei greičio pedalų, juo labiau, tokioje padėtyje ramiai paliktas iki nežinia kurio laiko. Nors liudytoja teigė, jog automobiliu 2015-02-08 atvažiavo namo parsivežti vyro, tačiau vėliau su pastaruoju išėjo namo pėsčiomis, nei jam, nei kitiems taip nieko ir nepaaiškinusi, kodėl namo nevažiuoja automobiliu, dar gi, prieš tai išgėrusi šampano taurę, nors, kaip minėta, buvo pasakiusi, jog atvyko automobiliu parsivežti vyrą namo. Dar neįtikinamiau, kad ji, matydama, jog automobilis stovi aiškiai neleistinoje vietoje, maža to, įvažiavęs į gyvatvorę, niekam apie tai nepasako, o ramiai su vyru (beje, pastarajam taip pat nekyla jokių klausimų, kur automobilis ir kodėl jie nevažiuoja) nueina namo, kitą rytą išvažiuoja pas anūkus, nesiimdama jokių priemonių automobiliui tinkamai pastatyti. Be to, taip ir neaišku, kodėl, nepaisant, jos teigimu, nesėkmingo automobilio pastatymo, negalėjo pati įjungti atbulinės eigos pavarą ir pavažiuoti juo atgal, kam iš esmės nereikėjo jokių ypatingų įgūdžių. Nors liudytoja V. B. tikino neva įvykio vakarą apie taip pastatytą automobilį vyrui nieko nesakė, nes buvo išsigandusi, bijojo, ką šis pasakys, tačiau tos pačios apklausos metu vėliau teigė, jog automobilį iš H. Z. kiemo ketino pasiimti kitą dieną, tą padarydama nueinant kartu vyru, iš ko taip ir neaišku, kokiu pagrindu buvo susiformavusi jos baimė ir noras nuslėpti automobilio pastatymo aplinkybes nuo sutuoktinio, jei kitą dieną kaip tik su juo ketino tą automobilį parsivažiuoti namo. Be to, neįtikinama, kad tokioje padėtyje pastatytas automobilis būtų likęs niekieno nepastebėtas, įvertinant tai, kad transporto priemonė, užtvėrusi praėjimą ir įvažiavusi į gyvatvorę, stovėjo daugiabučio namo kieme. Taip stovintį automobilį neabejotinai būtų pamatęs ir pats S. B., kitą rytą eidamas pas H. Z. į svečius, be to, vadovaujantis liudytojo H. Z. parodymais, automobilio pastatymo vieta buvo gerai matoma ir iš jo (H. Z.) buto balkono, į kurį ne kartą ėjo parūkyti S. B., todėl nematyti taip stovinčios transporto priemonės iš esmės buvo neįmanoma. Pažymėtina, jog iš liudytojo T. V. parodymų matyti, kad pastarasis 2015-02-08, apie 22 val., grįždamas namo, jokio ant šaligatvio stovinčio automobilio nematė, nors į tokį vaizdą tikrai būtų atkreipęs dėmesį. Taigi išdėstytų aplinkybių pagrindu kaip nepasitvirtinusi atmetama V. B. iškelta versija apie tai, kad automobilį užfiksuotoje padėtyje pastatė ir paliko ji.

Teismas, vadovaudamasis nuosekliais, aiškiais ir išsamiais liudytojo T. V. parodymais, daro išvadą, kad ne kas kitas, o būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę – automobilį „Renault Espace“. Nepaisant to, kad liudytojas tiesiogiai to momento, kaip automobilis judėjo ir nematė, tačiau teismui nekyla abejonių, kad jį vairavo S. B.. Nenustatyta, kad 2015-02-09 prie automobilio vairo būtų sėdęs kitas asmuo, to nenurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B.. Būtent pastarasis, išėjęs iš H. Z. namų, sėdo į automobilį ir juo važiavo, tačiau, kaip matyti, nesėkmingai, t. y. užšoko ant šaligatvio ir, įvažiavęs į gyvatvorę, sustojo. Anksčiau nurodytais motyvais pasisakyta, jog nėra jokio pagrindo tikėti, kad tokioje padėtyje automobilis stovėjo dar nuo įvykio išvakarių. Apklausiamas liudytojas T. V. parodė, jog išėjęs į kiemą išsyk pastebėjo automobilį „Renault Espace“ ir iš jo stovėjimo padėties sprendė esant jį padariusį avariją. Priėjęs prie automobilio, pamatė jame sėdintį akivaizdžiai neblaivų vairuotoją. Atkreiptinas dėmesys, kad priešingai nei iš pradžių teismui kategoriškai tvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B., automobilio rakteliai buvo įdėti į užvedimo spynelę, kas aiškiai matyti liudytojo teismui pateiktoje nuotraukoje Nr. 2 (b. l. 31). Negalima nepastebėti to, kad tol, kol teismo posėdyje nebuvo apklaustas liudytojas T. V. ir nepateiktos pastarojo užfiksuotos nuotraukos, tarp jų ir ta su spynelėje užfiksuotais rakteliais, S. B. kategoriškai tvirtino, kad raktelius padėjo ant panelės, jų į užvedimo spynelę tikrai nekišo, tikino dėl tokios aplinkybės esantis pilnai įsitikinęs (b. l. 39). Vėliau, pamatęs liudytojo pateiktas nuotraukas, aiškiai paneigiančias jo parodymus, teigė dėl didelio girtumo galintis kai kurių įvykio aplinkybių ir neatsiminti, kas aiškiai rodo, jog pastarojo parodymai yra neobjektyvūs ir neatspindintys tikrųjų įvykio aplinkybių. Toliau apklausiamas T. V. parodė, kad jam bekalbant su policijos pareigūnais, už vairo sėdėjęs S. B. užvedė automobilio variklį, pradėjo dairytis atgal, iš ko jis suprato ketinant pastarąjį važiuoti, dėl ko pribėgo ir ištraukė iš spynelės raktelius. Taigi aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma pilnai leidžia daryti išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas S. B., būdamas neblaivus ir neturėdamas su savimi reikiamų dokumentų, vairavo automobilį. Tokiai išvadai neturi jokios reikšmės ta aplinkybė, kad automobiliu nuvažiuotas atstumas buvo nedidelis. Negalima nepastebėti to, kad, kaip parodė liudytojas T. V., vėliau pastarasis sulaukė daugkartinių raginimų atsisakyti paaiškinime nurodytos aplinkybės, jog automobilis buvo užvestas. To skambindama ne kartą prašė tiek S. B. žmona, tiek susitikus tokį prašymą išsakė ir pats S. B., bijant, kad nebūtų atimtos vairuotojo teisės. Teismo posėdyje liudytoja V. B. taip ir nesugebėjo logiškai paaiškinti, kokiu tikslu skambino T. V., juolab, pakartotinai, nerišliai pasakojo nieko šio neprašusi, gal tik užsiminusi, kad jis neminėtų apie užvestą variklį, kas visų aplinkybių kontekste tik patvirtina pastangas išvengti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gresiančios atsakomybės.

Taigi dėl išdėstytų aplinkybių teismas konstatuoja, jog S. B., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 3,03 prom. girtumas (po paklaidos), nepateikdamas vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo bei vairuotojų privalomos civilinės atsakomybės draudimo, vairavo automobilį. Tokie pastarojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį bei 124¹ straipsnio 8 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama S. B. asmenybė (vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 29), neturi galiojančių administracinių nuobaudų). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus S. B. baudas, artimas ATPK 126 straipsnio 4 dalies bei 124¹ straipsnio 8 dalies sankcijose numatytam baudų vidurkiui su specialios teisės atėmimu, nustatant vidurkį atitinkantį terminą.

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti S. B. švelnesnę administracinę nuobaudą nei numato įstatymas. Pažymėtina, jog darydamas pažeidimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisiėmė galimas neigiamas pasekmes dėl įstatymo numatytos sankcijos taikymo. Asmuo, vairuodamas transporto priemonę girtumo būklėje, yra pavojingas visuomenei ir turi prisiimti tokio elgesio pasekmes. Administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo už padarytą teisės pažeidimą, tiek prevencinių tikslų, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams, todėl viešasis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi viršenybę už asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesus išvengti nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Be to, tam tikri asmeniniai nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kuri nelaikytina ypatinga, išimtine aplinkybe. S. B., kurio darbas yra tiesiogiai susijęs su teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu, juo labiau, turėjo būti atsakingas, įvertinti, kad sėsdamas už vairo neblaivus, gali prarasti ne tik teisę vairuoti, bet ir turimą darbą, tačiau elgėsi priešingai ir, būdamas sunkaus girtumo stovyje, vairavo automobilį. Teismui buvo pateikta pastarojo žmonos V. B. dalinį darbingumą patvirtinanti pažyma (b. l. 28), tačiau toks dokumentas niekaip nepaneigia paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo. Pastebėtina, kad S. B. praradus teisę vairuoti, šeima neliks be transporto priemonę vairuojančios asmens, kadangi pati V. B. turi teisę vairuoti ir vairuoja (tą patvirtino pati). Teismo įsitikinimu, pažeidėjui paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta siekiant nubausti bei auklėti nubaustą asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų, o šia nuobauda taikyti apribojimai bei jų trukmė nelaikytini akivaizdžiai neproporcingais siekiamiems tikslams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27 straipsniu, 33 straipsniu, 126 straipsnio 4 dalimi, 124¹ straipsnio 8 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam septynių (7 Eur) eurų dydžio baudą.

S. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam septynių šimtų (700 Eur) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems (2) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, S. B. pagal Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – septynių šimtų (700 Eur) eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems (2) metams 6 mėnesiams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, organas (pareigūnas), priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.