Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1022-123/2008

2008 m. spalio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. Š. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2306-733/2007 pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. M., D. K., D. M., G. M., Šilutės rajono 2-asis notarų biuras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2007-11-20 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. O. M. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ir faktiškai valdo jos dukra V. G. (b. l. 51?52). Pareiškėjas G. Š. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo šioje civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 7 punkte numatytu pagrindu (b. l. 54?56). Pirmosios instancijos teismas 2008-08-06 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, motyvuodamas tuo, jog nėra pareiškėjo nurodyto pagrindo procesui atnaujinti (b. l. 115?116).

Apeliantas teigia, kad nors jis ir nėra įpėdinis, tačiau priimtas teismo sprendimas pažeidė jo turtinius interesus, nes V. G. įgijo teisę, kaip įpėdinė pagal įstatymą, ginčyti varžytynių aktą, pagal kurį jis įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teigia, kad jei būtų įtrauktas į bylos nagrinėjimą, tai būtų prieštaravęs juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, nes po V. O. M. mirties V. G. jokio turto nepradėjo valdyti ir palikimo nepriėmė. Teisėjų kolegija su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius bei taikomos tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais įstatymo numatytais būdais. Pabrėžtina, kad proceso atnaujinimo institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant į proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą. Proceso atnaujinimo uždavinys – ne tiesiogiai patikrinti žemesnės instancijos teismo veiksmus, o atsakyti į du klausimus: yra ar ne įstatyme nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, o jeigu jie yra, tai ar jie turėjo kokią nors įtaką byloje priimtam sprendimui ir pačiam teismo procesui. Pareiškėjas savo prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 str. 1 d. 7 p. nustatytu pagrindu – kad teismas sprendime nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija sutinka, kad apeliantas nebuvo įtrauktas į civilinės bylos Nr. 2-2306-733/2006 nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, tačiau pažymi, kad tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, nepakanka nustatyti, jog iš tikrųjų konkretus asmuo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d.). Įsiteisėjusio teismo sprendimo įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų teisinių santykių turinį.

Bylos duomenimis, pareiškėja V. G. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo motinos V. O. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą ir faktiškai jį valdo. Sprendimas pareiškėjai buvo reikalingas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pažymėtina, kad palikimo priėmimo faktas teismo tvarka nustatomas (CK 5.51 str.), kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir nesikreipė į teismą dėl turto aprašo sudarymo, bet faktiškai savo atliktais veiksmais jį priėmė (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Taigi teismas nagrinėjo bylą dėl viso mirusios V. O. M. palikimo priėmimo fakto nustatymo ir todėl šioje byloje privalėjo dalyvauti tik įpėdiniai, kurie turėjo teisę po V. O. M. mirties priimti palikimą. Kaip matyti iš sprendimo, teismas nustatė, kad po V. O. M. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ir faktiškai valdo įpėdinė pagal įstatymą – jos dukra V. G. (b. l. 51?52). Pareiškėjui G. Š. nesant įpėdiniu nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.5 str.), teismas neturėjo pareigos įtraukti jį į bylos nagrinėjimą, nes buvo sprendžiami klausimai, susiję su paveldėjimu bei palikimo priėmimu. Šie klausimai neliečia bei nepažeidžia pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų. Atsižvelgiant į materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, darytina išvada, kad apelianto interesas dalyvauti byloje nėra pagrįstas. Pažymėtina, kad teismas civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nesprendė, kam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas po V. O. M. mirties įsigijo paveldimą turtą ? butą, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, tai neturėjo jokios įtakos teismui sprendžiant klausimus, susijusius su paveldėjimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo įtraukimas į bylos nagrinėjimą neturėjo jokios įtakos teismo sprendime nurodomų materialinės teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas savo, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko, teises galės ginti civilinėje byloje Nr. 2-526-285/2008 pagal V. G. ieškinį atsakovams antstoliui K. Košiui ir G. Š. dėl 2005-03-17 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto panaikinimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas CPK 366 str. 1 d. 7 p. neegzistuoja, todėl pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą šiuo pagrindu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, nepadarė pažeidimų, todėl teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį keisti arba naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.) ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.