- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- e2S-344-565/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- M. G.
- Ieškovas
- S. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės S. G. patikslintą ieškinį atsakovui M. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendro sutuoktinų turto padalijimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui M. G. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui T. G. 310 Eur laikiną išlaikymą per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia išlaikymo sūnui, o šiuo metu ieškovės gaunamų pajamų neužtenka tam, kad būtų visiškai patenkinti ieškovės ir sūnaus būtinieji poreikiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą – priteisė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 310 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys santuokoje susilaukė sūnaus, kuris šiuo metu yra nepilnametis. Nutrūkus šalių bendram gyvenimui, sūnus liko gyventi su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas materialiai sūnaus neišlaiko. Ieškovės gaunamų pajamų šiuo metu neužtenka tam, kad būtų visiškai patenkinti ieškovės ir vaiko būtinieji poreikiai.
5. Pirmojoje instancijoje teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra tikslių duomenų apie atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, apie šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, įvertinęs, kad minimalus darbo užmokestis yra 924 Eur (neatskaičius mokesčių), o vaikui mokama apie 96,25 Eur išmoka, priteisė iš atsakovo 310 Eur laikiną išlaikymą sūnui kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. spalio 28 d.) iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį ir ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. ieškovė ieškinyje tik suformulavo reikalavimą dėl laikino išlaikymo priteisimo, tačiau jo nepagrindė, nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir neteikė įrodymų dėl laikino išlaikymo reikalingumo;
Šalies argumentai
6.2. ieškovė ieškinyje nurodė klaidingas faktines aplinkybes. Iširus šalių šeimai, šalys taikiai susitarė, kad vaikas gyvens pas abu tėvus kas antrą savaitę. Tai reiškia, kad šalys tarpusavio susitarimu faktiškai sudarė nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką pagal 50:50 bendravimo modelį. Taigi kiekviena iš šalių nepilnametį sūnų materialiai išlaiko lygiomis dalimis. Šalys taip pat lygiomis dalimis moka už sūnaus prailgintą grupę, kuri kainuoja 50 Eur per mėnesį, bei lankomas futbolo treniruotes (60 Eur);
6.3. atsakovui dvi savaites per mėnesį faktiškai išlaikant sūnų savo lėšomis, teikti kas mėnesį dar 310 Eur išlaikymą neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Be to, atsakovas nepajėgus finansiškai teikti 310 Eur išlaikymą dėl turimų finansinių įsipareigojimų. Ieškovei išsikėlus gyventi atskirai, jau daugiau kaip metus ir keturis mėnesius atsakovas vienas savo lėšomis moka banko kreditų įmokas (už būsto kreditą – 411 Eur; už automobilio paskolą – 291 Eur).
7. Ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. pakankamas pagrindas priteisti sūnui laikiną išlaikymą yra vien tik ta aplinkybė, kad atsakovas išlaikymo sūnui neteikia, nors jį privalo teikti. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų;
7.2. nėra pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad taikant 50:50 laiko bendravimo su sūnumi modelį, kiekviena iš šalių sūnų išlaiko faktiškai lygiomis dalimis. Šalių sūnus gyvena su ieškove. Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ja. Todėl išlaikymas sūnui turėtų būti priteistas būtent iš atsakovo, net jeigu ir būtų taikoma ar nustatyta bendravimo su vaiku tvarka 50:50 laiko modeliu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis – kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo, būrelių apmokėjimas, gydymo išlaidos), todėl šiuo atveju teismai preziumuoja, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Todėl išlaikymas nepilnamečiui vaikui, net ir nustačius bendravimo tvarką 50:50 bendravimo modeliu, privalo būti priteisiamas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019);
Atsiliepimas
7.3. atsakovas nepagrindė savo teiginių, jog jis negali teikti nustatyto laikino išlaikymo, t. y. nepridėjo įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti realią atsakovo turtinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.
10. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 1) 2024 m. lapkričio 21 d. pažymą dėl vaiko paėmimo iš prailgintos dienos grupės; 2) atsiskaitymo už prailgintos dienos grupę už 2024 m. lapkričio mėn. kvitą bei el. laišką; 3) banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d. apie įmokas už būsto kreditą, įmokas už automobilį bei paskolos draudimą.
11. 2024 m. gruodžio 3 d. atsakovas pateikė papildomus naujus įrodymus: 1) tarp šalių vykusio susirašinėjimo kopiją; 2) banko sąskaitos išrašą apie atliktą skolos išieškojimą; 3) banko sąskaitos išrašą apie atliktus pavedimus tarp šalių; 4) 2024 m. lapkričio 26 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą kopiją; 5) 2024 m. lapkričio 27 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas kopiją; 6) 2024 m. lapkričio 27 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo kopiją.
12. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – banko sąskaitos išrašus su informacija apie atliktus mokėjimus, susijusius su vaiko poreikių tenkinimu.
13. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešęs atsakovui, taigi, atsakovas objektyviai neturėjo galimybės pareikšti savo pozicijos byloje ir pateikti savo poziciją pagrindžiančius įrodymus. Susipažinęs su į bylą pateiktais naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu, jų pridėjimas bylos nagrinėjimo neužvilkins. todėl atsakovo pateikti nauji įrodymai priimami.
15. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, atsiliepdama į atskirojo skundo argumentus, teikia savo paaiškinimus, kuriuos grindžia rašytiniais įrodymais, šie taip pat priimami (CPK 314 straipsnis).
16. Bylos duomenimis, Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo.
17. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą sūnui po 310 Eur per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
18. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas šalių sūnus gyvena su ieškove, atsakovas sūnaus neišlaiko, kad byloje nėra išsamios informacijos apie atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį bei tikslių duomenų apie šalių sūnaus poreikius, įvertinęs, jog minimalus darbo užmokestis siekia 924 Eur (neatskaičius mokesčių), o sūnui yra skiriama 96,25 Eur išmoka, nusprendė tenkinti ieškovės prašymą ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą sūnui po 310 Eur kas mėnesį bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
19. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad sūnus yra prižiūrimas pagal 50:50 laiko bendravimo modelį, todėl abi šalys sūnų faktiškai išlaiko lygiomis dalimis. Dėl šios priežasties nėra pagrindo iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą sūnui. Atsakovas taip pat teigia, kad jis neturi finansinių galimybių teikti priteisto dydžio išlaikymą.
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. Viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vienas iš šios priemonės tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
21. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Nepilnamečiams vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas.
22. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės ieškinį, įvertino procesinio klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo metu byloje buvusius duomenis ir, taikydamas teismų praktikoje nustatytą minimalios mėnesinės algos orientacinį kriterijų, nutarė, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas priteisti laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui po 310 Eur kas mėnesį.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl išlaikymo priteisimo iš esmės. Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir, sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos tik išnagrinėjus bylą.
24. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiamas laikino išlaikymo šalių sūnui priteisimo klausimas, nėra pagrindo teigti, kad apskųsta nutartis buvo priimta nesiaiškinus ir neįvertinus visų, atsakovo vertinimu, svarbių aplinkybių.
25. Atsakovas nurodė, kad šalys sūnų prižiūri pagal 50:50 laiko bendravimo modelį, todėl abi šalys sūnų praktiškai išlaiko lygiomis dalimis, taigi, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo laikino išlaikymo.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019 77, 78 punktai).
27. Taigi, net jei šalys būtų susitarę dėl bendravimo su sūnumi tvarkos pagal 50:50 laiko bendravimo modelį, ši aplinkybė būtų svarbi vertinant priteistino laikino išlaikymo dydį, bet nebūtų pagrindas nepriteisti iš atsakovo išlaikymo.
28. Ieškovė nurodė, kad sūnus gyvena su ieškove, šalys geranoriškai susitaria dėl bendravimo su sūnumi, ką patvirtina ir į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas.
29. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė banko sąskaitos išrašą apie atliktus pavedimus tarp šalių, kvito apie prailgintos dienos grupės apmokėjimą kopiją, siekdamas įrodyti, jog tenkina sūnaus poreikius, tačiau įrodymų, jog nuolatos teikia pastovų išlaikymą sūnui, atitinkantį sūnaus poreikius, nepateikė.
30. Įvertinus prie atskirojo skundo pateiktus rašytinius įrodymus, galima daryti išvadą, jog atsakovas tik epizodiškai prisideda prie sūnaus išlaikymo, tačiau atsakovas nepateikė banko sąskaitų išrašų, kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovas nuolatos ir nepertraukiamai rūpinasi kasdieniais nepilnamečio sūnaus poreikiais. Pažymėtina, kad nagrinėjamos kategorijos byloje prioritetas teikiamas vaikų interesams, šiuo atveju – gauti tinkamo dydžio stabilų išlaikymą, tenkinantį vaiko poreikius.
31. Kaip jau minėta, laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiam vaikui yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai. Taigi šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi.
32. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kad vaikams, kaip ir kiekvienam žmogui, nuolat ir reguliariai reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, lavinimas, pramogos, poilsis ir pan. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi teismų praktikoje pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
33. Atsakovas teigdamas, kad jis neturi finansinių galimybių teikti sūnui laikiną išlaikymą, teikė rašytinius įrodymus apie jo turimus piniginius įsipareigojimus, tačiau į bylą duomenų apie gaunamą darbo užmokestį ir (ar) kitas pajamas nepateikė.
34. Pažymėtina, kad byloje paaiškėjus naujoms aplinkybėms, šalys turi teisę teikti prašymus jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.
35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, apskųsta nutartis paliekama nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.