Kauno apygardos teismo nutartis

2008-05-27 · Civilinė byla Nr. 2S-754-378/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-27
Bylos Nr.
2S-754-378/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gražina Davidonienė (pirm.), Jolita Cirulienė, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
R. Š.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-754-378/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Drąsutis Stralkus
Procesinio sprendimo kategorija 110.1, 121.14, 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,

kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Ramūno Mitkaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė R. Š. Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį (b.l.2-5) atsakovui K. Š. , trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo bei santuokinio turto padalijimo.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams sūnui T. Š. , gim. 1993-06-22, ir dukrai G. Š. , gim. 1996-02-14, po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; įpareigoti atsakovą netrukdyti jai naudotis pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , esančiu (duomenys neskelbtini) , Kaune. Ieškovė prašymą priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams grindė tuo, kad atsakovas neteikia savo vaikams išlaikymo nuo 2007-11-23. Ieškovė prašymą įpareigoti atsakovą netrukdyti jai naudotis gyvenamuoju namu grindė tuo, kad atsakovas jos į gyvenamąjį namą neįsileidžia, pakeitė durų spynas, name yra šalių bendri apyvokos daiktai.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 3 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą mokėti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol bus išnagrinėta c.b. Nr.2-07168-52/2008; įpareigojo atsakovą iki kol bus išnagrinėta c.b. Nr. 2-07168-52/2008 netrukdyti ieškovei naudotis gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiu (duomenys neskelbtini) , Kaune.

Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2007-11-23 išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikia, jais nesirūpina, nedalyvauja jų auklėjime, todėl, vadovaudamasis CK 3.196 str. 2 d. bei siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, sprendė, jog yra pagrindas įpareigoti atsakovą mokėti laikiną išlaikymą iki kol bus išnagrinėta c.b. Nr. 2-07168-52/2008. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė jokių duomenų apie vaikų poreikius, išlaidas, susijusias su vaikų priežiūra bei auklėjimu, atsakovo turimas pajamas, nepateikė, taip pat nepateikė jokių įrodymų apie tai, kodėl nurodytą laikino išlaikymo sumą tikslinga priteisti tik iš tėvo, nors pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus tenka abiem tėvams, priteistino laikino išlaikymo dydį sumažino iki 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui.

Nustatęs, kad gyvenamasis namas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune, sutuoktinių yra įgytas po santuokos sudarymo, todėl laikytinas jų bendrąją jungtine nuosavybe, teismas pripažino, jog šiuo gyvenamuoju namu iki bus nutraukta santuoka bei padalintas bendras santuokinis turtas, turi teisę nevaržomai naudotis abu sutuoktiniai, todėl įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis gyvenamuoju namu iki kol bus išnagrinėta c.b. Nr.2-07168-52/2008.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė R. Š. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams padidinti iki 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui iki bus išnagrinėta c.b. Nr.2-07168-52/2008.

Skunde nurodoma, jog, teismas, nustatydamas laikino išlaikymo dydį, nepagrįstai nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų apie vaiko poreikius bei atsakovo turimas pajamas. LAT praktikoje yra įtvirtinta nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. (LAT 2006-05-22 nutartis c.b. Nr.3K-3-345/2006; LAT 2004-04-26 nutartis c.b. Nr.3K-3-259/2004). Todėl vien ta aplinkybė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie papildomas vaiko išlaikymo išlaidas, neturėjo nulemti vaikams nustatomo išlaikymo dydžio. Ieškovės nuomone, jos prašoma priteisti laikino išlaikymo suma skirtina vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimui, nekalbant apie kitas būtinas vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti išlaidas, kuriomis turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis LAT nutarimu „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje" 10 punktu tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas). Ieškovė tokius duomenis pateikė, iš šių duomenų matyti, kad atsakovas pajėgus teikti ieškovės prašomą išlaikymą, todėl teismo motyvai, kad ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, nepagrįsti. Ieškovės nuomone, nutarties motyvai, kad ieškovė prašė priteisti išlaikymą tik iš vieno atsakovo, taip pat nepagrįsti. Nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, todėl ji ir taip prisideda prie jų išlaikymo. Atsižvelgdama į tai, kad vienam vaikui skirtina išlaikymo suma mėnesiui yra 1 000 Lt, ieškovė, vadovaudamasi CK 3.192 str. įtvirtintu išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai principu, pagrįstai prašė priteisti iš atsakovo po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas K. Š. pirmosios instancijos teismo nutartį prašo palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, jog skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai nepriteisė laikino išlaikymo periodinėmis išmokomis po 500 Lt, tokiu būdu nukrypdamas nuo LAT praktikos, nepagrįsti. Nors LAT 2006-05-22 nutartyje c.b. Nr.3K-3-3452/2006 yra įtvirtinta nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią algą, tačiau CK 3.192 str. 1 d. nustato, kad tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, todėl išlaikyti vaikus turi tiek ieškovė, tiek atsakovas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos yra didesnės už atsakovo (atsakovo gaunamos pajamos yra apie 701,14 Lt, b.l.70). Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį, kiek atsakovui žinoma, yra 2 300 Lt į rankas, nors ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą, pažymos apie savo darbo užmokestį nepateikė. Todėl teismas, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas bei vadovaudamasis CK 3.192 str. 3 d., laikiną išlaikymą priteisė proporcingai šalių gaunamoms pajamoms. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, kad vaikų išlaikymui negali būti priteista didesnė suma negu jis uždirba. Atsakovo nuomone, skundo argumentai, kad laikinas išlaikymas turi būti priteistas atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, nepagrįstas, kadangi turtas, registruotas atsakovo vardu, yra įgytas santuokoje, dėl šio turto vyksta teisminis ginčas, todėl šio turto realizuoti ir mokėti ieškovės pageidaujamą laikino išlaikymo sumą kiekvienam vaikui po 500 Lt atsakovas negali. Atsakovas taip pat nurodo, kad jis vienas vykdo kreditinius įsipareigojimus už bendras santuokines prievoles su ieškove bei turi sveikatos problemų (b.l.71).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CK 3.65 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

CK 3.192 str. 3 d. nustato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovo gaunamos pajamos yra apie 701,14 Lt per mėnesį (b.l.70). Atsakovo teigimu, ieškovės gaunamos pajamos yra kur kas didesnės už atsakovo – apie 2 300 Lt, atskaičius mokesčius, tačiau, prašydama priteisti išlaikymą, pažymos apie savo darbo užmokestį ieškovė teismui nepateikė. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovei nepateikus įrodymų apie savo gaunamas pajamas, jos prašymas negali būti pilnai patenkintas, kadangi priešingu atveju galima situacija, kuomet atsakovui, galimai gaunančiam kur kas mažesnes pajamas, tektų didesnė šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo našta. Kartu būtų galimai pažeidžiamas CK 3.192 str. 3 d. įtvirtintas proporcingumo principas, reiškiantis, jog abu tėvai išlaikymą vaikams privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad patenkinus ieškovės prašymą ir padidinus iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui, bendra priteista išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma viršytų atsakovo pajamas, tokia situacija sąlygotų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pažeidimą (CK 1.5 str.). Kolegija kaip nepagrįstą atmeta atskirojo skundo argumentą, kad iš ieškovės pateiktų dokumentų apie atsakovui priklausantį turtą matyti, kad atsakovas yra pajėgus teikti ieškovės prašomą išlaikymą, kadangi ieškovės nurodytas nekilnojamas turtas (išskyrus atsakovui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, ir 67/100 dalis pastato-prekybos paviljono, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune (b.l.13-26), bei ieškovei priklausantį žemės sklypą, esantį Žemaitkiemio k, Kauno r. (b.l.27-28)) yra įgytas santuokoje, dėl šio turto vyksta teisminis ginčas, todėl realizuoti šio turto atsakovas negali.

CPK 178 str. įtvirtina pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovė jokių duomenų apie vaikų poreikius, išlaidas, susijusias su vaikų priežiūra bei auklėjimu, kurie pagrįstų jos reikalaujamą 500 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nei pirmosios instancijos teisme, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei apeliacinės instancijos teisme, prašydama panaikinti skundžiamą nutartį, nepateikė. Be to, pasisakydama dėl ieškovės atskirajame skunde minimų LAT nutarčių (LAT 2006-05-22 nutartis c.b. Nr.3K-3-345/2006 bei LAT 2004-04-26 nutartis c.b. Nr.3K-3-259/2004) teisėjų kolegija pažymi, jog šiose nutartyse LAT pasisakė, jog tėvams nesutariant, mokėtino išlaikymo formą ir reikiamą dydį apskaičiuoja teismas atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, nusakančias vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes (LAT 2006-05-22 nutartis c.b. Nr.3K-3-345/2006); jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (LAT 2004-04-26 nutartis c.b. Nr.3K-3-259/2004). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad c.b. Nr.3K-3-259/2004 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių: LAT byloje vaikams buvo priteistas 250 Lt dydžio kas mėnesį mokamas išlaikymas (šioje byloje ieškovė prašo priteisti 500 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui), be to, LAT byloje atsakovo (tėvo) darbo užmokestis per mėnesį, atskaičius mokesčius, buvo 1 938,72 Lt, atsakovo pajamos viršijo ieškovės pajamas (šioje byloje atsakovo pajamos - 701,14 Lt per mėnesį, duomenų apie ieškovės pajamas byloje nėra).

Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl išlaikymo dydžio taip pat neteikia pagrindo pripažinti, kad, nustatant vaikams šiuo metu reikalingo išlaikymo dydį, nukrypta nuo proporcingumo principo, todėl, vadovaudamasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečių vaikų būtiniems poreikiams ir atsakovo gaunamoms pajamoms bei jo turtinei padėčiai, todėl keisti pirmosios instancijos nutarties nėra jokio pagrindo.

Dėl išdėstytų motyvų atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, atsižvelgiant į tai, jog prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kintant vaiko poreikiams, taip pat keičiantis ir jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, kai teismo nustatytas išlaikymo dydis nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų, suinteresuoti asmenys gali kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (šiuo atveju – vienos laikinosios apsaugos priemonės, kuria nepilnamečiams vaikams buvo priteistas laikinas išlaikymas, pakeitimo kita (CPK 146 str.)).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Gražina DavidonienėKolegijos teisėjai Jolita CirulienėRamūnas Mitkus