- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-02-26
- Bylos Nr.
- e1-348-1095/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50113-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė-Klimaitė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Mindaugo Ražausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2024 m. gruodžio 25 d. apie 00.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą V. K., t. y. gulinčiam lovoje abiem kumščiais ir kojos keliu sudavė ne mažiau aštuonių smūgių į galvą ir nugarą, taip padarė poodines kraujosruvas veide, kairiame žaste, nugaroje ir tokiu būdu nukentėjusiajam V. K. nežymiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste. Šis būstas nuosavybės teise priklauso tėvams B.K. ir V. K.. Šiame būste gyvena vienas. Panašiai prieš savaitę laiko iš Anglijos atostogoms parvyko tėtis V. K.. 2024 m. gruodžio 24 d. kartu su tėčiu (duomenys neskelbtini) buvo namuose, šventė Kūčias. Pašalinių asmenų namuose nebuvo. Vartojo alkoholį – vyną. Jis buvo išėjęs pas kaimynus, vartojo alkoholį. Apie 24 val. grįžo į namus. Dėl girtumo ne visas įvykio aplinkybes pamena išsamiai. Namuose buvo tėtis V. K., kitų pašalinių asmenų nebuvo. Tarp jo ir V. K. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko nepamena. Galėjo būti po vidunakčio, jis apimtas pykčio, kambaryje, V. K. gulinčiam lovoje, abiem kumščiais sudavė ne mažiau šešių smūgių į galvą ir dešiniu keliu sudavė ne mažiau penkių smūgių į nugarą. Ar po suduotų smūgių ką nors sakė jam tėtis, nepamena. Po to jis pavalgė ir nuėjo miegoti. 2024 m. gruodžio 25 d. apie 13 val., jis grįžęs iš parduotuvės bute rado policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė ir pristatė į areštinę. Šiuo metu su tėvu visai nebendrauja po to, kai tėvas išskrido atgal į Angliją, iš karto po įvykio bandė su tėvu susisiekti ir atsiprašyti. Nežino ar tėvas jam atleido. Iš tėvų buto yra iškeldintas, ten neina.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2024 m. gruodžio 20 d., apie 9 val. grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), iš Jungtinės Karalystės švęsti švenčių su sūnumi A. K.. Nuo jam atvykstant iki 2024 m. gruodžio 24 d. sūnus buvo ne konfliktiškas ir viskas buvo gerai. 2024 m. gruodžio 24 d., apie 14 val. sūnus išgėrė vyno, tačiau nebuvo konfliktiškas. Tuomet sūnus gėrė alų, kurį nupirko. Jis su sūnumi alkoholio nevartojo. Tuomet A. K. išėjo pas draugą, kuris gyvena 3 aukšte, ir grįžo atgal į namus. Sūnus buvo išėjęs taip kokius 3 kartus. Po to, kai jis grįžo iš draugo, šis jam pradėjo sakyti ,,aš tau už vaikystę atkeršysiu, kaip tu mane vaikystėje mušei“ ir taip pat pasakė „aš tave užmušiu, kad tu negyventum, aš geriau atsisėsiu“. Po tų žodžių A. K. jam trenkė abiejų rankų kumščiais į galvos sritį 2 kartus, tuomet jis pasakė: „čia mano butas“, o šis jam atsakė ,,čia mano butas“ ir tuomet trenkė dar 4 kartus į galvos sritį. Sūnus jam pasakė „atsistok, aš tave pritrenksiu“, tačiau jis gulėjo lovoje ir šis griebė jam už kairės rankos ir traukė iš lovos, jis nesikėlė. Kai jis neatsikėlė ir toliau gulėjo lovoje nusisukęs nuo sūnaus, A. K. priėjo prie jo ir dešinės kojos kelio pradėjo jam trankyti į nugaros sritį ne mažiau 5 kartus taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Tuomet sūnus pradėjo jį gąsdinti kumščiais, jis su juo nebesivėlė į konfliktą ir nuėjo į tualetą. Pabuvęs tualete jis grįžo į lovą ir gulėjo. Tuomet A. K. pradėjo klausytis garsiai muzikos. Jis liepė muziką pritildyti, šis pritildė. Tuomet sūnus pradėjo į jį mėtyti maistą, jis A. K. nieko nesakė, kadangi norėjo išvengti konflikto. Tuomet sūnus nuėjo miegoti. Jis 2024 m. gruodžio 25 d., apie 07 val. išėjo iš namų pavaikščioti ir tuomet paskambino bendruoju pagalbos telefonu.
Nukentėjusysis V. K. papildomos apklausos metu parodė, kad iš viso jam gulinčiam lovoje jis į galvos sritį sudavė 6 smūgius kumščiais, pataikydamas į veidą, prie ausies, į galvą, tada suėmė už kairės rankos ir traukė iš lovos, bet jis nesikėlė, toliau gulėjo lovoje nusisukęs nuo A. K., tada A. K. iš dešinės kojos kelio pradėjo jam trankyti į nugaros sritį, sudavė 4 smūgius į nugarą, gali būti, kad vieną smūgį kumščiuodamas pataikė į kairės rankos žastą, nes ten atsirado kraujosruva. Jam skaudėjo. Po įvykio buvo kraujosruvos veide, rankos žaste, nugaroje. Jis kreipėsi pas medicinos ekspertus kur jį apžiūrėjo, toliau nesigydė, sužalojimai nedideli. Jis elgėsi ramiai, su sūnumi nesileido į konfliktą visiškai, nes matė, kad A. K. neblaivus, labai agresyvus ir piktas, visai nenorėjo su sūnumi konfliktuoti, nes bijojo. Tikrai buvo blaivus tą naktį. O sūnus A. K. elgėsi visiškai neadekvačiai, buvo labai piktas, nes prieš tai jokio konflikto tarp jų net nebuvo. Gal taip suveikė alkoholis, jis net nežino. Civilinio ieškinio byloje nereikš. A. K. bandė jo atsiprašyti, susisiekė su juo telefonu, bet jis negali sūnui atleisti už tai ką jam padarė. Gal kada ateityje ir atleis.
Iš 2024 m. gruodžio 25 d. V. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2024 m. gruodžio 25 d., apie 00.16 val. jam būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), sūnus A. K. jam gulint lovoje priėjo prie jo ir su abejais rankos kumščiais ne mažiau 6 kartus trenkė į galvos sritį, sugriebęs jam už kairės rankos tempė iš lovos, taip pat iš dešinės kojos kelio trenkė ne mažiau 5 kartus į nugaros sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.
Iš 2024 m. gruodžio 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų ar įrankių nerasta.
Iš 2025 m. vasario 20 d. pareigūnų nešiojamos vaizdo kameros vaizdo įrašu ir jo apžiūros protokolo matyti kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, juos pasitinka nukentėjusysis V. K., kuris nurodo, kad vakar (2024 m. gruodžio 24 d.) apie 1 val. nakties miegodamas sūnus pradėjo mušti jį už nieką. Iš karto neskambino policijai, kadangi atvykęs iš Anglijos, nežino policijos numerio. Pareigūnams nuėjus į butą, sulaukia, kol grįžta A. K., kurį sulaiko.
Iš 2025 m. vasario 20 d. bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad V. K. pokalbio metu nurodė, jog vakar (2024 m. gruodžio 24 d.) naktį sūnus prigėrė alkoholio, jį sumušė ir nori, kad sūnus būtų iškeldintas.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. K. padaryta poodinės kraujosruvos veide, kairiame žaste, nugaroje paveikus kietais bukais daiktais, 8 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Iš 2024 m. gruodžio 25 d. alkotesterių tikrinimo istorijos matyti, kad A. K. 2024 m. gruodžio 25 d. 14.19 val. nustatytas 0,76 promilės girtumas.
Iš 2024 m. gruodžio 25 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyręs asmuo – V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ant kurio matomos kraujosruvos veido ir rankos srityse.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų (kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymai, apžiūrų protokolai, specialisto išvada, tarnybinis pranešimas ir kt.) leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo A. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta, nes kaltinamasis 2024 m. gruodžio 25 d. apie 00.15 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur tuo metu gyveno, tyčia naudojo fizinį smurtą prieš tėvą V. K.. Nustatyta, kad A. K. tyčia abiem kumščiais ir kojos keliu sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius į galvą ir nugarą, taip padarydamas nukentėjusiajam V. K. poodines kraujosruvas veide, kairiame žaste, nugaroje, t. y. nežymiai sutrikdė jo sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Dėl to pagal sukeltas pasekmes ir nukentėjusįjį su A. K. siejantį ryši (jie tėvas ir sūnus) kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos agresyviam jo elgesiui bei nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Civilinis ieškinys nepareikštas. Nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų apskundęs prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.
Skirdamas bausmę A. K. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas smurtinio pobūdžio tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, pasireiškęs smurtiniais veiksmais prieš tėvą), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, pasekmes (nežymiai sutrikdyta kito asmens sveikata), kaltinamojo asmenybę (laikomas neteistu, nes teistumas išnykęs, šiuo metu vykdo individualią veiklą, baustas administracine tvarka), į vieną jo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skiriant 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 10 mėnesių laisvės apribojimo (be intensyvios priežiūros) (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamajam skirtini tokie įpareigojimai: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamasis A. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. gruodžio 25 d. 13.55 val. iki 2024 m. gruodžio 27 d. 13.34 val., t. y. 2 paras. Šis laikas įskaitomas į kaltinamajam A. K. paskirtą laisvės apribojimo bausmę, laikant, kad jis atlikęs 6 laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nes asmuo artimoje aplinkoje padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant jį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant A. K. galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant jį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmę įskaityti A. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 25 d. 13.55 val. iki 2024 m. gruodžio 27 d. 13.34 val. – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 6 (šešioms) laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsnio 2 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.