- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-03
- Bylos Nr.
- 2-2115-728/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-06494-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
- Atsakovas
- I. M., G. K. M., R. M.
- Kategorijos
- 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą duodančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei D. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ieškinį atsakovams R. M., I. M., G. K. M. atsakovų iškeldinimo iš tarnybinių patalpų, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti I. M. ir jo šeimos narius iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau-VSD) Tarnybinių gyvenamųjų patalpų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad VSD 1998 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 11 I. M. skyrė 3 kambarių butą, J. K. g. 5-28, Vilniuje. Šio įsakymo pagrindu 1998 g. gegužės 12 d. buvo sudaryta tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 48 (toliau-Sutartis). Sutartyje įtvirtinta, kad jos galiojimo terminas yra I. M. tarnybos VSD laikotarpis. 2007 m. vasario 12 d. I. M. tarnybos santykiai su VSD nutrūko, tačiau atsakovas iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų neišsikėlė nepaisant VSD raginimų. 2008m. liepos 16 d. ieškovas su atsakovu sudarė susitarimą Nr. (K) 22-8, kurio pagrindu atsakovui buvo leista gyventi tarnybinėse gyvenamosiose patalpose iki kol atsakovas kartu su šeimos nariais persikels į kitą gyvenamąją patalpą, bet ne ilgiau kaip iki 2009 m. birželio 30 d. Šis prašymas buvo pratęstas iki 2010 m. rugsėjo 30 d, tačiau atsakovas iki nustatyto termino ne tik neišsikėlė iš patalpų, tačiau įvardino, kad neketina to padaryti ir ateityje, todėl buvo paprašytas atlaisvinti gyvenamąsias patalpas iki 2010 m. lapkričio 5 d., tačiau to nepadarė iki šiol (b.l. 1-3).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad turėdamas nepilnametę dukrą ir neturėdamas kitos gyvenamosios vietos, neišsikraustė iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Atsakovas ne kartą raštu kreipėsi į ieškovą dėl sutarties pratęsimo, nurodydamas, kad neturi finansinių galimybių susirasti kitą gyvenamąjį būstą. Ieškovas paskutinį atsakovo prašymą pratęsti iškeldinimo iš gyvenamų tarnybinių patalpų terminą nepatenkino, nors atsakovo anksčiau nurodytos aplinkybės nebuvo išnykusios(b.l. 26-28).
Atsakovė R. M. ir G.K. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Dublike ieškovas nurodo, kad tarnybinių patalpų nuomos termino pradžia yra sutarties sudarymo diena, o pabaiga – atsakovo darbo santykių su VSD pasibaigimo diena, tai patvirtina ir sutarties 1 p. Tai, kad sutartis su nuomininku buvo nutraukta liudija 2008 m. gegužės 29 d. pranešimas, taipogi 2008 m. liepos 8 d. atsakovo prašymas. Tarnybinių patalpų nuomos sutartis negali būti sudaroma su asmenimis, nedirbančiais VSD, buvo susitarta, kad atsakovas laikinai gyvens šiose patalpose tokiu būdu duodant protingą terminą susirasti kitas gyvenamąsias patalpas. Nuo 2010 m. rugsėjo ieškovas nepriėmė iš atsakovo jokių mokėjimų susijusių su tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis. Ieškovas pažymi, kad patiems tėvams kyla pareiga rūpintis nepilnamečių vaikų priežiūra, aprūpinti gyvenamuoju būstu(b.l. 45-48).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba išvadoje nurodo, kad nepilnametės tėvams suteikta visa informacija, kur galėtų kreiptis pagalbos iškeldinimo atveju(b.l. 79).
Teismo posėdyje ieškovas savo poziciją palaiko, prašo atsakovą iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, kadangi buto laukia kiti asmenys.
Teismo posėdyje atsakovas savo poziciją taipogi palaiko, teigia, kad žodžiu buvo sutarta, jog po darbo sutarties nutraukimo atsakovas galės gyventi ginčo bute.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba posėdžio metu nurodo, kad neturi teisės pagrįstai prieštarauti dėl iškeldinimo, nes tai yra tarnybinis butas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad butas adresu: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. J. K. 5-28, turto patikėjimo teise priklauso VSD. VSD 1998-05-12 įsakymu Nr. 12 pareigūnui I. M. buvo suteiktas minėtas butas. 1998 m. gegužės 12 d. tarp I. M. ir VSD buvo sudaryta Tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 48. Sutarties 1 punkte nustatyta, kad ieškovas (nuomotojas) suteikia atsakovui I. M. (nuomininkui) jo darbo laikotarpiu VSD 3 kambarių, 68,47 kv.m. bendrojo (naudingo) ploto tarnybines gyvenamąsias patalpas. Taigi sutartyje yra aiškiai ir konkrečiai nustatytas jos terminas. Byloje nustatyta, kad atleidus inspektorių iš tarnybos, atsakovams buvo leista laikinai išimties tvarka iki 2009 m. birželio 30 d. gyventi tarnybinėje gyvenamojoje patalpoje. Vėliau terminas buvo pratęstas iki 2010 m. lapkričio 5 d.
Atsakovai remiasi CK 6.614 straipsnyje esančia nuostata, kad fizinių asmenų nuomojamų komercinėmis sąlygomis gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta nuomininką raštu įspėjus prieš šešis mėnesius. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovai gyvena tarnybinėse gyvenamosiose patalpose, kurių teisinis statusas iš esmės skiriasi nuo komercinių patalpų. Tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimas, apskaita yra griežtai teisiškai reglamentuota (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas).
Sutarties sudarymo metu galiojusio CK 360 str. nustatė, kad tarnybinės gyvenamosios patalpos skiriamos apgyvendinti darbuotojams, kurie pagal savo darbo pobūdį privalo gyventi darbovietės pastate arba arti jo. Tuo atveju, kai tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje nenurodytas jos terminas, pagal CK 362 straipsnį gyvenamųjų patalpų nuomotojas gali reikalauti, kad darbuotojai, nutraukę su juo darbo santykius, išsikeltų iš šių patalpų su kartu gyvenančiais asmenimis. Neišsikėlę iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų piliečiai iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, išskyrus šio kodekso 363 straipsnyje numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Sutarties dalyke yra apibrėžtas konkretus tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos terminas. Sudarytos Sutarties 7 punkte nustatyta, kad nuomotojo reikalavimu, jeigu nuomininkas yra nutraukęs darbo santykius su VSD, sutartis gali būti nutraukta. Taigi tuo atveju, jei Sutartis būtų tapusi neterminuota, ieškovas būtų turėjęs atlikti neteisminę jos nutraukimo procedūrą, t.y. pareikalauti nutraukti Sutartį.
Pažymėtina, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Į bylą nėra pateiktas nei vienas VSD raštas, kuris galėtų patvirtinti atsakovo argumentus dėl leidimo neribotai gyventi tarnybinėse gyvenamosiose patalpose.
Teismas pažymi, kad ieškovas buvo geranoriškas ir stengėsi sudaryti kuo palankesnes sąlygas atsakovams išsikelti. Atkreipia dėmesį, kad raštu įspėjo atsakovus dėl išsikėlimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, suteiktų pagal Sutartį, vėliau išsikeldinimo terminas buvo pratęstas, duotas protingas išsikeldinimo terminas, tačiau jiems neišsikėlus, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo, tuo aiškiai išreikšdamas valią dėl sutartinių santykių pasibaigimo ir išsikėlimo iš suteiktų tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į byloje nustatytas šias faktines aplinkybes, į tai, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba atsakovui suteikė visą reikiamą informaciją kur galėtų kreiptis pagalbos atsakovas jo ir jo nepilnametės dukros iškeldinimo atveju, bei į tai, kad įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovo dukra jau bus sulaukusi pilnametystės, teismas plačiau nepasisako dėl nepilnametės teisių ir laiko, kad atsakovai piktnaudžiauja įgyta subjektine teise į tarnybines gyvenamąsias patalpas, konstatuoja, kad buvo laikytasi įstatymų nustatytos tvarkos dėl iškeldinimo ir, vadovaujantis CK 6.620 straipsniu, nusprendžia iškeldinti atsakovus iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų adresu: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. J. K. g. 5-28, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovų priteistina 135 Lt žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Iškeldinti R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) I. M., (duomenys neskelbtini) G. K. M., (duomenys neskelbtini) iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų adresu: Vilniaus m. sav. Vilniaus m. J. K. 5-28, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti iš atsakovų R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) I. M., (duomenys neskelbtini) solidariai 135 Lt žyminio mokesčio ieškovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui.
Priteisti iš atsakovų I. M. ir R. M. lygiomis dalimis 13,51Lt pašto išlaidų
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto pirmą apylinkės teismą.