- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-23
- Bylos Nr.
- 2S-271-372/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- D. A.
- Suinteresuotas asmuo
- E. A.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio R. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. patikslintą skundą antstoliui R. K., suinteresuotam asmeniui E. A., išvadą duodančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl antstolio priimtų turto areštų aktų panaikinimo vykdomojoje byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas D. A. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą terminą pateikti skundui dėl antstolio veiksmų; 2) nustatyti faktą, kad E. A. išieškojimo teisę pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-5156-772/2007 dėl išlaikymo nepilnametei dukrai T. A. įgijo nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio, t. y. nuo tada, kai su pareiškėju nebeveda bendro ūkio; 3) panaikinti antstolio 2011 m. rugsėjo 2 d. ir 2011 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktus. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d., jis, kaip skolininkas, gavo antstolio R. K. raginimą įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 98-782/11. Raginime nurodoma, kad išieškotoja E. A. 2011 m. rugpjūčio 23 d. pateikė vykdyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-5156-772/2007 dėl išlaikymo išieškojimo. Pažymėjo, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. gavo antstolio surašytą turto arešto aktą, kuriame nurodyta, kad areštuojama jam priklausanti ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto arešto mastas – 19 133 Lt. Teigia, kad antstolis areštuodamas ir nevertindamas jam priklausančios nekilnojamojo turto dalies pažeidė LR CPK 678 straipsnio l dalies 5 punktą bei 581 straipsnį. Tvirtino, kad 2011 m. rugsėjo 20 d. gavo antstolio pranešimą apie 2011 spalio 20 d. įvyksiančias varžytynes, kuriose bus parduodama jam priklausanti ½ buto dalis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka su reikalavimu dėl 19 133 Lt išieškojimo iš jam priklausančio nekilnojamojo turto dalies. Pareiškėjo teigimu, nors teisiškai santuoka tarp jo ir E. A. buvo nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimu, ir jis įsipareigojo skirti dukrai T. A. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Lt nuo 2007-10-01 iki T. A. pilnametystės, tačiau nuo 2008 m. sausio mėnesio jis su E. A. vėl pradėjo gyventi kartu, vesti bendrą ūkį ir nuolat teikė dukrai išlaikymą. Atkreipė dėmesį, kad 2008 m. liepos 22 d., turėdamas tikslą atlikti būsto remontą ir nupirkti balsus, iš kredito įstaigos paėmė 6700 Lt vartojamąją paskolą. Pareiškėjo manymu, faktą, kad buvo vedamas bendras ūkis, patvirtina ir tai, jog jis mokėjo komunalinius mokesčius už visą butą, ne tik už teismo priteistą buto dalį. Be to, nuo 2004 m. sausio 6 d. iki 2014 m. sausio 31 d. jis apdraudė dukrą gyvybės draudimu, kasmet sumokėdamas po 600 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 15 d. nutartimi pareiškėjo D. A. skundą tenkino iš dalies. Pripažino neteisėtais antstolio R. K. veiksmus, areštuojant skolininko D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus turto Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodant 19 133 Lt išlaikymo įsiskolinimo sumos turto arešto mastą išieškotojai E. A.. Panaikino antstolio 2011 m. rugsėjo 2 d. ir 2011 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktus vykdomojoje byloje Nr. 98-752/2011. Kitą skundo dalį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad suinteresuotas asmuo E. A. po santuokos nutraukimo momento automatiškai neįgijo teisės kreiptis į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Nurodė, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo iš esmės nurodė skirtingas pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui vykdymo aplinkybes ir teikė jas grindžiančius įrodymus. Teismo nuomone, bendro buvusių sutuoktinių ūkio vedimo ir abiejų tėvų veiksmais tinkamo vaiko T. A. išlaikymo aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai. Teismas nesirėmė ir kritiškai vertino nepilnamečio vaiko nuomonę, pateiktą Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens paaiškinimai teisme apie vykdomojo rašto 2007 m. negavimo ir D. A. geranoriško išlaikymo vaikui neteikimo aplinkybes yra prieštaringi, paneigti kitais byloje surinktais įrodymai ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas atkreipė dėmesį, kad E. A. iniciatyva vaikui tėvo pravesti 830,00 Lt nebuvo panaudoti vaiko išlaikymui ir jo poreikių tenkinimui, tačiau kartu su kitais vaiko turėtais pinigais buvo įdėti į terminuotą 2000,00 Lt banko indėlį 2008 m. gegužės mėnesį ir laikomi nepaimti iki 2011 m. gruodžio mėnesio. Teismas konstatavo, kad 2008 m. sausio – 2011 m. rugpjūčio mėnesiais D. A. veiksmais, iki E. A. kreipimosi į teismą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo, nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas tinkamas išlaikymas ir suinteresuotam asmeniui, gyvenant kartu su pareiškėju (vaiko tėvu) vienoje šeimoje ir vedant su juo bendrą ūkį bei dalijantis gautomis pajamomis ir išlaidomis, nebuvo materialinio poreikio ir faktinio pagrindo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto gavimo dėl priverstinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį, apeliantas antstolis R. K. prašo nutartį panaikinti ir klausimą perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis priimta pažeidžiant procesines teisės normas ir nepilnamečio vaiko interesus. Pažymima, kad teismo nutarties išvados neatitinka vykdomosios bylos duomenų ir įstatymo dėl priteisto išlaikymo mokėjimo nuostatų. Apeliantas mano, kad teismas, nagrinėdamas buvusių sutuoktinių gyvenimo aplinkybes bendrame bute, peržengė skundo ribas. Teigia, kad teismas nepagrįstai priėmė apelianto patikslintą skundą. Atkreipia dėmesį į tai, kad po skundžiamos nutarties priėmimo tapo visiškai neaiški pareiškėjo išlaikymo dukrai skolos suma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (išieškotoja) E. A. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas nevykdė 2007 m. spalio 29 d. teismo sprendimo ir išlaikymo dukrai neteikė. Teigiama, kad teismo išvada apie įsiskolinimo nebuvimą nepatvirtinta bylos duomenimis. Tvirtinama, kad teismas neturėjo priimti patikslinto pareiškėjo skundo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas D. A. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pabrėžia, kad sumokėdamas mokesčius už butą, vieną kartą atostogaudamas su dukra ir buvusia sutuoktine, paimdamas vartojamąją paskolą, jis tinkamai įvykdė savo pareigą teikti dukrai išlaikymą. Teigia, kad įstatymu nėra ribojama teismo teisė apklausti šeimos narius ir artimus giminaičius. Mano, kad buvo visiškai užtikrintos jo dukros teisės. Nurodo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog išlaikymas nepilnametei dukrai buvo teikiamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 29 d. sprendimu nutraukė D. A. (pareiškėjo) ir E. A. (suinteresuoto asmens) santuoką ir patvirtino šalių 2007 m. rugsėjo 20 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (2–4 v. b. l.). Iš minėto sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjas įsipareigojo skirti dukrai T. A. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300,00 Lt nuo 2007 m. spalio 1 d. iki T. A. pilnametystės. Sutarties šalys susitarė, kad E. A. tvarkys T. A. lėšas uzufrukto teise iki T. A. pilnametystės bei išlaikys dukrą pagal gaunamas pajamas iki dukros pilnametystės (sutarties 9 p., 3 v. b. l.).
CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Teismas pažymi, kad teismo procesiniu sprendimu nepilnamečiam vaikui nustatytas išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 str. 1 d.). Tai lemia CK įtvirtintas vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, teisinis statusas, vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (CK 3.185 str. 1 d.), pagal kurį nepilnametis yra nuosavybės teisinių santykių subjektas, tam tikro turto savininkas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos vaiko turtinės teisės mastas ir forma yra nustatyta privalomu ir vykdytinu teismo procesiniu sprendimu, jos dydis, forma yra privalomi ir vykdytini. Teismas atkreipia dėmesį į prioritetiškai ginamus ir saugomus nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.3 str. 1 d.).
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. spalio 29 d. sprendimu T. A. iš D. A. nustatytas 300 Lt kasmėnesinis išlaikymas yra jos (nepilnametės) nuosavybė, kurią E. A. įsipareigojo tvarkyti uzufrukto teisėmis ir pažymi, jog išlaikymą E. A. privalo tvarkyti išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str. 1 d., 3.203 str. 1 d.).
Atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog bendraturčių bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio buto išlaikymo išlaidos, paskolos sutarties, galbūt skirtos remontui šiame bute atlikti, paėmimas, dovanos vaiko gimtadienių proga, dukros draudimo, sudaryto iki santuokos nutraukimo, apmokėjimas, gali būti laikoma Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d. sprendimu nustatyto nepilnamečio vaiko išlaikymo forma ir mastas. Teismas pažymi, kad teismo sprendime nustatytas 300,00 Lt pareiškėjo privalomo teikti kasmėnesinio išlaikymo dydis yra tik šalių susitarimu nustatytas ir sprendimu patvirtintas pareiškėjo privalomai teiktinas išlaikymo dydis, užtikrinantis jo, kaip nepilnamečio vaiko tėvo, prisidėjimą prie būtinų vaiko poreikių tenkinimo. Papildomas prisidėjimas prie papildomų vaiko poreikių tenkinimo, taip pat nereguliarūs pavieniai maisto produktų atvežimai nepaneigia ir nepakeičia pareiškėjo pareigos – teikti dukrai teismo sprendime nurodyto dydžio ir formos išlaikymą.
Teismo vertinimu, išlaikymas negali būti naudojamas kitų asmenų, nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir suinteresuoto asmens, asmeniniams poreikiams tenkinti. Todėl visos piniginės sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojami būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo (nepilnamečio vaiko tėvai) liko gyventi 2007 m. spalio 29 d. teismo sprendimu jiems padalytame bute, nesuteikia pagrindo teigti, kad abu tėvai vykdė išlaikymo prievolę dukrai ir pareiškėjas ją vykdė tinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas nurodė, jog 6700,00 Lt paskola buvo skirta viso buto remontui, mokesčiai už buto komunalines paslaugas taip pat buvo mokami už visą butą (61–63 b. l.), t. y. ir už pareiškėjui dalines nuosavybės teise priklausančio buto dalį. Vaiko draudimo įmokos pradėtos mokėti 2004 m., t. y. dar iki 2007 m. spalio 29 d. teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka priėmimo (61–63 b. l.), ir šis mokėjimas, teismo vertinimu, nelaikytinas išlaikymo, skirtino užtikrinti būtiniausius vaiko poreikius, dalimi. Teismas, atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 18 d. į vaiko sąskaitą pervestų 530,00 Lt, 2008 m. sausio 21 d. – 150,00 Lt, 2008 m. vasario 15 d. – 150,00 Lt sumas, mokamų įmokų nereguliarumą ir kasos pajamų orderiuose nesant nurodytos atliktų įmokų paskirties, neturi teisinio pagrindo šias įmokas laikyti vaikui privalomo teikti išlaikymo dalimi (34–35, 97 b. l.). Šias teismo išvadas patvirtina 2011 m. rugsėjo 30 d., 2011 m. spalio 19 d., 2011 m. lapkričio 7 d., 2011 m. lapkričio 28 d. kvitai, pagrindžiantys prieš tai minėto laikotarpio tinkamo dydžio ir teismo sprendimu nustatytos formos pareiškėjo išlaikymo mokėjimo atlikimą. Prieš tai minėtuose kvituose, be kita ko, nurodyta mokėjimų paskirtis (76–77, 97–102 b. l.).
Pagal CK 3.201 straipsnio 1 dalį teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šios straipsnio 3 dalyje numatyta priteisto išlaikymo formos pakeitimo galimybė.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.), išlaikymas nebuvo pakeistas ar panaikintas kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, todėl nesant byloje įrodymų dėl prieš tai minėto kasmėnesinio išlaikymo dydžio ir formos skyrimo nepilnamečiam vaikui iki 2011 m. rugsėjo 30 d. (76–77, 101–102 b. l.), nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas savo pareigas – teikti dukrai T. A. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300,00 Lt nuo 2007 m. spalio 1 d. iki dukros pilnametystės, vykdė tinkamai. Be to, teismas konstatuoja, kad vaikui nustatyto išlaikymo forma gali būti keičiama tik vaiko interesais. Suinteresuotam asmeniui ir pačiam vaikui nurodžius, kad pareiškėjas savo pareigas teikti kasmėnesinį išlaikymą vykdė netinkamai (104–105, 114–115 b. l.), ir byloje nesant įrodymų, pagrindžiančių teismo sprendimu nustatyto dydžio ir formos išlaikymo teikimo vaikui, teismas neturėjo teisinio pagrindo paneigti pareiškėjo prigimtinės prievolės – pareigos, be kita ko, prisidėti prie savo vaiko išlaikymo.
Teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su skundžiamosios nutarties motyvais, kad pareiškėjui nevykdant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 29 d sprendimo ir neteikiant kasmėnesinio išlaikymo dukrai, uzufruktorė (suinteresuotas asmuo) turėjo pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo. Teismo vertinimu, dėl nepagrįsto kreipimosi į teismą delsimo nebuvo laiku ir tinkamai užtikrinti vaiko interesai ir teisė gauti iš pareiškėjo išlaikymą, kadangi išlaikymą tvarkantys asmenys (nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo) išlaikymui skirtas pinigų sumas turi tvarkyti remdamiesi apdairaus, rūpestingo ir atidaus žmogaus (bonus pater familias) elgesio standartu.
Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas savo skundą iš esmė grindė tuo, jog nuo 2008 m. sausio iki 2011 m. rugsėjo tinkamai teikė dukrai išlaikymą ir skunde nenurodė kitų aplinkybių, paneigiančių antstolio 2011 m. rugsėjo 2 d. ir 2011 m. rugsėjo 15 d. priimtų turto arešto aktų teisėtumą, teismas pareiškėjo skundą nagrinėja pagal jo ribas. Pareiškėjo teiginiai dėl nenustatytos jam priklausančio areštuoto turto dalies vertės yra atmestini, kadangi 2011 m. rugsėjo 15 d. akte nurodyta areštuoto turto 35 000,00 Lt vertė (40–41 v. b. l.), kuri iš esmės atitinka Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. rugsėjo 1 d. išraše nurodytą ½ dalies pareiškėjui dalinės nuosavybės teise priklausančio buto 73306,00 Lt vidutinę rinkos vertę (12 b. l.).
Teismas pažymi, kad vykdymo procese ne tik išieškotojui, bet skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą.
Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas (skolininkas) neprieštaravo antstolio atliktam ½ buto dalies įkainojimui (CPK 681 str. 1 d.), taip pat, vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog antstoliui kilo abejonių dėl turto vertės, todėl nėra pagrindo teigti, kad aktais areštuoto pareiškėjo turto vertė nustatyta netinkamai ar buvo pažeistos CPK 663 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad negalima pripažinti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo išspręsta teisingai.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarties dalį, kuria pripažinti neteisėtais antstolio R. K. veiksmai, areštuojant skolininko D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus turto Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodant 19 133 Lt išlaikymo įsiskolinimo sumos turto arešto mastą išieškotojai E. A., taip pat panaikinti antstolio 2011 m. rugsėjo 2 d. ir 2011 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktai vykdomojoje byloje Nr. 98-752/2011, ir pareiškėjo D. A. skundo dalį dėl prieš tai minėtų reikalavimų atmesti.
Kitą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.