- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-26
- Bylos Nr.
- e2YT-20865-800/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11976-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybines įmonei “Turto bankas”
- Advokatai
- Audronė Žemeckė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybines įmonei “Turto bankas” dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo sutuoktinė I. V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo, R. M., motina I. V. M.. Nepraleisdamas įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti, kreipėsi į Kauno miesto 11-ojo notarų biuro notarę I. J. dėl palikimo atsiradusio po I. V. M. mirties, priėmimo. Kreipusis į notarę paaiškėjo, jog mama nėra kreipusis dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio, jo tėvo A. M. mirties (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui A. M., jo vardu viešajame nekilnojamo turto registre įregistruoto turto nebuvo. Nekilnojamojo turto registre, turtas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo registruotas mamos I. V. M. vardu. Mirus A. M. jo palikimą sudarė ½ dalis buto. 2000-04-11 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 52/10887 taip pat buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę, tačiau nuosavybės teisės atkūrimo procedūra nėra užbaigta. Palikimą po vyro mirties, I. V. M., priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti. Bute gyveno ir toliau naudojosi tėvui A. M., priklausiusias jo asmeniniais daiktais - įvairiais stalo įrankiais, servizais, knygomis, šeimos nuotraukomis ir kitais daiktais buvusiais jų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Mama I. V. M. mokėjo su buto išlaikymu susijusius mokesčius, gerino jo būklę ir kitaip juo rūpinosi. CK 5.51 straipsnis numato, kad vienas iš palikimo priėmimo būdų yra įpėdinio pradėjimas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Motina I. V. M., po savo sutuoktinio A. M. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdama faktiškai ir nepertraukiamai jį valdyti.
Teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė tėvas, A. M., o (duomenys neskelbtini) mirė mama I. V. M. Brolis V. M. yra miręs. Mirus tėvui, mamos sveikata buvo labai bloga, todėl ji nesirūpino paveldėjimo reikalais. Butas buvo registruotas jos vardu, o ji jame gyveno ir mokėjo visus privalomus mokesčius. I. V. M. ir palikėjas A. M. santuokoje susilaukė dviejų vaikų: jo R. M. ir V. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini). V. M. mirė nesusilaukęs vaikų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, t. y. santuokos liudijimo, A. M. ir I. V. M. buvo sutuoktiniai (e. b. l. 12). Iš mirties liudijimo, pateikto byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvas A. M. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11), o pareiškėjo mama I. V. M. mirė (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9). Kauno miesto 11 – ojo notarų biuro 2018-04-16 liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas R. M., po motinos mirties kreipėsi dėl palikimo priėmimo (e. b. l. 10). Iš į bylą pateiktų VĮ Registro centro duomenų apie nekilnojamąjį turtą, nustatyta, kad A. M. vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo, o pareiškėjo mamos I. V. M. vardu, mirties dienai buvo registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13-14). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad butas įgytas pareiškėjo tėvams esant santuokoje t. y. 1996 metais. Pareiškėjas taip pat pateikė Kauno apskrities sprendimą, iš kurio matyti, kad jo tėvui A. M. yra atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 15-16).
Byloje pateiktas notarų biuro raštas patvirtina, kad po A. M. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta (e. b. l. 43). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 44).
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjo pareiškime nurodyto prašymo tenkinimui, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjo pareikštas prašymas nepažeidžia paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių civilinio kodekso normų (e. b. l. 50-51).
Pagal kasacinio teismo praktiką, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių, nustatyta, jog pareiškėjo mama priėmė palikimą po vyro A. M. mirties, aktyviais veiksmais – gyvendama šeimai priklausiusiame bute, mokėdama tenkančius mokesčius ir pan., tokiu būdu išreikšdama valią priimti vyro palikimą.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta jog pareiškėjo motina turėjo teisę paveldėti sutuoktinio turtą pagal įstatymą, kaip pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnis, CK 5.13 straipsnis).
Kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėjas neturi galimybių, kadangi per įstatymų nustatytą terminą pareiškėjo mama nespėjo pateikti reikiamų dokumentų reikalingų palikimo priėmimui.
Darytina išvada, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukurs teisines pasekmes pareiškėjui, todėl pareiškimas tenkintinas (civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo sutuoktinė I. V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.