Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria A. B. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

8. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. apeliaciniame skunde iš esmės neginčija savo kaltės dėl ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, taip pat neginčija ir už šį pažeidimą jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 21 mėnesiui, tačiau nesutinka su jam paskirta 950 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – transporto priemonės, automobilio „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios sumos – 3 420 Eur, konfiskavimu, todėl apygardos teismas priimamoje nutartyje pasisakys tik šiais klausimais.

9. ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

10. Už A. B. padarytą administracinį nusižengimą – per metus laiko pakartotinį automobilio vairavimą, neturint teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta – atsakomybė numatyta ANK 424 straipsnio 5 dalyje, kurios sankcija numato tik vieną nuobaudos rūšį – baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. ANK 424 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

11. Pirmosios instancijos teismas, peržiūrėdamas skundžiamą Institucijos nutarimą dalyje dėl nuobaudos ir administracinių poveikio priemonių individualizavimo, atsižvelgė į tai, kad Institucija nustatė vieną A. B. administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, nustatė dar vieną A. B. administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte (administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų). Tačiau teismas įvertino ir tai, kad tokio pobūdžio administracinį nusižengimą A. B. padarė ne be pirmą kartą, be to, jis anksčiau net 65 kartus baustas administracine tvarka, daugiausiai už KET pažeidimus, duomenų, kad paskirtos nuobaudos būtų sumokėtos, nėra. Taip pat pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jau po skundžiamo nutarimo priėmimo A. B. padarė dar vieną, ypatingai šiurkštų nusižengimą – 2025 m. kovo 5 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Minėti pirmosios instancijos teismo įvertinti duomenys davė pagrindą išvadai, kad nusižengimas, už kurį A. B. nubaustas šioje administracinio nusižengimo byloje, nėra atsitiktinio pobūdžio. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir aukštesnysis teismas bei pritaria, kad paskirta šiek tiek didesnė už straipsnio sankcijoje numatytą baudos vidurkį piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu straipsnio sankcijoje numatytam artimam maksimaliam terminui bei vairuotos transporto priemonės vertės konfiskavimas, yra pagrįsta ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-387/2024).

12. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: 1) administracinis nusižengimas padarytas dėl sunkios materialinės padėties; 2) jam daugiau nei 65 metai; 3) prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išaiškinti; 4) jis gali dalyvauti įvairiose teisėtvarkos programose. Teigia, kad teismo paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai neproporcingos. Atsakydamas į šį skundo argumentą, aukštesnysis teismas pažymi, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti) numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo įvertinta Institucijos nutarime skiriant nuobaudą bei administracinio poveikio priemones, o ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte (administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų) numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo ir jo įvertinta skundžiamoje nutartyje sprendžiant Institucijos nutarimu paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalimis, baudos dydis bei administracinio poveikio priemonių rūšys parenkamos atsižvelgiant ne tik į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet ir į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į jo asmenybę. Šios nutarties 11 punkte aptarti duomenys rodo, kad A. B., piktybiškai ir sistemingai darantis nusižengimus, skiriamas baudas mokėti vengia, o ankstesnės nuobaudos jo elgesiui jokio teigiamo poveikio nepadarė. Todėl paskyrus švelnesnę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, nebūtų pasiekti administracinių nuobaudų tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

13. Apeliaciniame skunde A. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo pripažinti dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl labai sunkios materialinės padėties (ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes jis skubiai vežė vaistus mamai, o taksi yra per daug brangi susisiekimo priemonė. Nors iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog A. B. pajamos galimai nėra didelės, kadangi jis yra pensinio amžiaus, paties apelianto teigimu, jis gauna pensiją, moka jam paskirtas administracines nuobaudas, tačiau, įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį, šie faktai nėra pakankami pripažinti, kad administracinį nusižengimą A. B. padarė dėl labai sunkios materialinės padėties. Apeliaciniame skunde A. B. taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas galėjo pripažinti ir dar vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis gali dalyvauti įvairiose teisėtvarkos programose. Apygardos teismas pažymi, jog pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažinta tai, kad asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Tačiau pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Kadangi ANK 424 straipsnyje nėra numatyta galimybė skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemones, apelianto sutikimas dalyvauti programose (kokiose būtent programose apeliaciniame skunde nekonkretizuojama) šiuo atveju negali būti pripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagrįstai nenustatytos tiek Institucijos nutarimu, tiek apylinkės teismo skundžiama nutartimi.

14. Apeliaciniu skundu prašoma vietoje apeliantui paskirtos baudos, skirti viešuosius darbus. Apygardos teismas pažymi, jog ANK 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis šio kodekso 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama viešaisiais darbais, atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Pagal ANK 675 straipsnio 4 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdami baudą, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Asmens prašymas pakeisti baudą (jos dalį) viešaisiais darbais, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Kartu pažymėtina, kad ANK 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog viešieji darbai skiriami tik darbingiems ar iš dalies darbingiems asmenims, kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, ir gali būti neskiriami nėščioms moterims, kai tai gali pakenkti jų ar vaisiaus sveikatai, arba asmenims, auginantiems jaunesnį negu septynerių metų vaiką, atsižvelgiant į vaiko interesus, arba neįgaliesiems, kurie dėl sveikatos būklės negali atlikti šių darbų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie A. B. gaunamas pajamas (pensijos dydį), turtinę padėtį, taip pat duomenų apie tai, ar jis dėl sveikatos būklės gali atlikti viešuosius darbus (pats apeliantas nurodo, kad turi sveikatos problemų, dėl kurių negali atlikti tam tikrų darbų), nėra pagrindo apeliantui paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais.

15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu automobilio „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dydžiu, kuris buvo grindžiamas rinkos verte pagal VšĮ „Emprekis“ (3 420 Eur) duomenis, ir prašo vadovautis automobilio verte, nurodyta 2024 m. rugsėjo 25 d. A. B. ir A. K. sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje (2 700 Eur). Su šiuo apeliacinio skundo argumentu aukštesnysis teismas nesutinka. Bylos duomenimis, Institucija, nusprendusi, kad nagrinėjamoje byloje nėra ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą, vadovaudamasi ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nutarė iš jo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „TOYOTA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš Institucijos priimto nutarimo matyti, kad, nustatant konfiskuotino turto vertę, pagrįstai buvo remiamasi VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog vidutinė transporto priemonės vertė Lietuvoje yra 3 420 Eur su PVM. Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ne kartą pažymėjęs, kad konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o, kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-7-12-495/2020), kaip šiuo atveju ir buvo atlikta. Nors apeliantas ir pateikė duomenis apie pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią aptariamo automobilio kaina jo pardavimo dieną buvo nurodyta 2 700 Eur, tačiau tokia kaina yra sutarties šalių susitarimo dalykas ir VšĮ „Emprekis“ duomenų nepaneigia. Objektyvaus konkrečios transporto priemonės vertinimo ataskaitos apeliantas nepateikė. Nesant jokių kitų įrodymų, jog konfiskuotinos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė yra mažesnė nei tai nustatyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje, mažinti išieškotiną konfiskuotino turto vertę pagrindo nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo nustatytos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 3 420 Eur, išieškojimas atitinka proporcingumo principą, išlaiko teisingą pusiausvyrą tarp pažeidėjo teisių ir siekio kovoti su teisės pažeidimais, susijusiais su transporto priemonių vairavimu neturint teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta.

16. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju A. B. paskirta tiek administracinė nuobauda (bauda), tiek administracinio poveikio priemonė (turto konfiskavimas) individualizuotos tinkamai, yra ne per griežtos ir adekvačios padarytam administraciniam nusižengimui. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 2 d. nutartį nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.