Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 14.4.7; 55.1.3.

2017 m. vasario 22d.

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės(kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir DalytėsZlatkuvienės,

dalyvaujant pareiškėjo Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio atstovams K. B. ir M. R.,

atsakovės Biržų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos atstovui S. S.,

trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio skundą dėl administracinio akto panaikinimo atsakovei Biržų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Biržų rajono savivaldybės administracijai, UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas yra kilęs medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams atlyginimo teisinių santykių srityje. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas(toliau- Medžioklės įstatymas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika(toliau – Metodika, ginčui aktuali 2013-10-01 redakcija). Be to, atsakovo Biržų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos, vykdančios viešąjį administravimą medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nustatymo srityje, veiklai taikomas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas(toliau - Viešojo administravimo įstatymas).

Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudos bei nuomos pagrindais naudojasi 22,59 ha žemės plotu, patenkančiu į Biržų raj. sav. Pučiakalnėsk.v., Rigmantiškių, Ruobežių kaimų ir Dauguviečių viensėdžio ribas, priklausančiu nuosavybės teise R.M. ir A. M. bei S. B.(b.l. 85-86, 89-90, 94-98). Tarp bylos proceso dalyvių ginčo dėl aplinkybės, kad nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamas žemės sklypas patenka į pareiškėjo medžioklės plotus, nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius R.M. Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūnui pateiktu prašymu, kuriame įrašyta 2014m. spalio 15d. prašymo data, pranešė, kad bendrovės naudojamuose laukuose, tarp kurių nurodytas ir aukščiau paminėtas 22,59 ha žemės sklypas, kurio kontrolinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas, ir ginčo laukas), laukiniai žvėrys suniokojo kukurūzų pasėlius ir prašė įvertinti padarytus nuostolius(b.l.56). Seniūnas prašymą pristatė Biržų rajono savivaldybės administracijai(b.l.55-57). Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyme yra nurodyta 2014m. spalio 15d. data, tačiau iš Biržų rajono savivaldybės administracijos Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūno G. K. rašto Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriui ir šio rašto gavimo Biržų rajono savivaldybės administracijoje registracijos datos matyti, kad prašymas seniūnijoje buvo gautas ir Biržų rajono savivaldybės administracijai perduotas 2014m. spalio 14d. Todėl teismas sprendžia, kad dokumentų datų skirtumas atsirado dėl rašymo apsirikimo. Pranešimo pateikimo metu Biržų rajono savivaldybėje medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir nuostolių nustatymo klausimus spręsti buvo kompetetinga Biržų rajono rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013m.spalio 22d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams nuostolių skaičiavimo komisija (b.l.44). Komisija 2014m. spalio 22d. nuvyko į medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos vietą. 2014m. spalio 22d. buvo surašytas apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.59). Komisija apžiūros aktu nustatė, kad pareiškėjo medžioklės plotuose esančiame 22,59 ha bendro ploto UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamame žemės sklype kukurūzų pasėlis pažeistas 2,18 ha plote, pasėlio pakenkimo intensyvumui esant 28,8 proc., tai sudaro 0,63 ha pasėlių ploto. Komisija įvertino, bendrą kukurūzų pasėlių būklę ir nustatė, kad pasėlis neužmirkęs, nepiktžolėtas, lauke yra sėdynės medžiotojų budėjimui. Aktą pasirašė apžiūroje dalyvavę Komisijos nariai, medžioklės plotų naudotojo - pareiškėjo atstovas, tuometinis medžiotojų būrelio pirmininkas V. Š., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius R. M. Pasirašę asmenys jokių pastabų nepateikė. 2014m. lapkričio 11d. Komisijos pirmininkas raštu pareikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti derliaus netekimu padarytos žalos apskaičiavimui būtinus duomenis apie bendrovės 2014 metų vidutinį kukurūzų(grūdams)derlingumą cnt/ha ir pranešė, kad Komisija atidėjo žalos piniginės išraiškos apskaičiavimą, kol bus gauti minėti duomenys(b.l.63). 2016m. balandžio 18d. raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ Komisijai pateikė 2014 metų kukurūzų pasėlio, auginamo grūdams, vidutinio derlingumo duomenis(b.l.64.). 2016m. balandžio 22d. Komisija priėmė Sprendimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pačiame Sprendime įrašyta, jog jis priimtas 2016m. balandžio 20d., tačiau iš atsakovo atstovo paaiškinimų, bylos rašytinių įrodymų: Sprendimo teksto, kuriame nurodyta, kad Komisijos posėdis vyksta 2016m. balandžio 22d.(9-10 b.l.), iš Biržų rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams dokumentų(prašymų, komisijos protokolų, žalos apskaičiavimo ir kt.)registro(MG) duomenų(b.l. 65-66) nustatyta, kad Komisijos posėdis vyko ir Sprendimas buvo priimtas būtent 2016m. balandžio 22d. Todėl teismas sprendžia, kad nurodant Sprendimo priėmimo datą buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida. Taigi, Sprendime nurodyta, kad Komisija 2016m. balandžio 22d. posėdyje įvertino 2014m. spalio 22d. apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus faktinius duomenis: tai yra tai, jog Komisija apžiūrėjo, išmatavo 22,59 ha kukurūzų auginamų grūdams lauką, esantį Dauguviečių vs. Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje, Biržų r.sav., priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei nustatė, jog medžiojamieji gyvūnai pažeidė pasėlius 2,18 ha plote, kur pasėliai buvo sunaikinti 28,8 proc., kas sudarė 0,63ha plotą bei kad pasėlių plotas buvo neužmirkęs, kenkėjų nenustatyta. Taip pat Sprendime nurodyta, kad naudoti repelentai, tačiau teismo posėdyje Komisijos pirmininkas paaiškino, kad repelentų naudojimas įrašytas per klaidą, nes tokie duomenys nebuvo nustatinėjami. Taip pat Komisija atsižvelgė į tai, kad apžiūros aktą pasirašė suinteresuoti asmenys: medžioklės plotų naudotojo Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio pirmininkas V. Š. ir žemės sklypo, kurio pasėliams medžiojamieji gyvūnai padarė žalą, naudotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. M., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016m. balandžio 18d. pranešime nurodytus duomenis apie šio žemės ūkio veiklos subjekto 2014 metų vidutinį grūdams augintų kukurūzų derlingumą, Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos einamųjų metų spalio 2-osios savaitės suvestinės ataskaitos GS-1 duomenis apie vidutinę kukurūzų(grūdams) kainą už toną. Sprendime nurodytas žalos atlyginimo skaičiavimo mechanizmas, kurį Komisija pagrindė Metodikos nuostatomis. Taip pat Sprendime nurodyta, kad Sprendimas priimtas, vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis. Sprendimu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laukinių gyvūnų padaryta žala sudaro 1192,51Eur. Sprendimą priėmė Komisija, kuri buvo sudaryta Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015m. liepos 7d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir veikė pagal tuo pačiu įsakymu patvirtintus Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisijos nuostatus, kurie buvo pakeisti 2016 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. A-133 (toliau – Nuostatai).

Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nurodo, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlyginama Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka. Tokią tvarką nustatančios teisės normos yra išdėstytos Medžioklės įstatymo 17-19 straipsniuose. Medžiojamųjų gyvūnų žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ar naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo padarytos žalos apskaičiavimo tvarką detaliai reglamentuoja Metodika.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Medžioklės įstatymo 18 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą, kuriame turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, o sprendimo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Tokio turinio aktas atitinka Medžioklės įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, kadangi leidžia tiek žalos atlyginimą turintiems mokėti, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantiems asmenims, tiek ir teismui, galimai nagrinėsiančiam ginčą dėl žalos atlyginimo, aiškiai suvokti žalos atsiradimo aplinkybes, teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (2009m.balandžio 16d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1014/2010). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Viešojo administravimo įstatyme nėra nurodyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas administracinis sprendimas ir jo pagrindimas, t. y. nėra įsakmiai reikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente (2009m. balandžio 6d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-426/2009; 2011m. kovo 21d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-651/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011m. birželio 27d. sprendime, išplėstinės teisėjų kolegijos priimtame administracinėje byloje Nr. A-556-336-2011, išaiškino, kad individualaus administracinio akto turinio trūkumai savaime nesudaro pagrindo pripažinti jį visiškai nemotyvuotu. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, turinčio turinio trūkumų individualaus administracinio akto atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams vertinimas atliktinas asmens, kuriam jis buvo skirtas ir turinčio teisę žinoti bei suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, požiūriu, įvertinant pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, nulėmusias minėto sprendimo priėmimą. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, būtina nustatyti, ar teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos trūkumai yra esminiai bei sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Atsižvelgiant į aptartą, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Komisijos Sprendimas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo yra pagrįstas taip pat ir apžiūros akto, kuris yra sudėtinė motyvuojamoji nurodyto individualaus administracinio akto dalis, duomenimis.

Byloje pareiškėjas ginčija Sprendimo teisėtumą, nurodydamas, kad žalos padarymo vietos apžiūra buvo atlikta pavėluotai, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą ginčo kukurūzų lauke pareiškėjui pranešė 2014m. rugpjūčio 19d., taip pat Sprendimo neteisėtumą sieja ir su apžiūros vietoje atlikimo tvarkos bei apžiūros akto surašymo pažeidimais, nes: apie seniūno gautą pranešimą dėl žalos padarymo pareiškėjui buvo pranešta tik 2014m. spalio 17d.; apžiūroje dalyvavo A. G., kuris nėra Komisijos narys; apžiūros akte nėra įrašyti medžiotojų būrelio nariai, dalyvavę apžiūroje; apžiūros aktas nebuvo surašytas vietoje, taip pat nesutinka su aktu nustatytomis aplinkybėmis, nes Komisijai nustatant pakenktą plotą buvo įtrauktas ne tik laukinių gyvūnų suniokotų pasėlių plotas, bet ir dėl nepriežiūros sunykusio pasėlio plotai; Komisija nesilaikė Metodikos 7.1 ir 7.2 punktų reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad 2014m. rugpjūčio 19d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė pareiškėjui, jog yra pastebėta laukinių žvėrių daroma žala ginčo žemės sklype ir buvo prašoma imtis Medžioklės įstatyme numatytų priemonių. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pranešimas pareiškėjui buvo pateiktas prevenciniu tikslu. Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje iš esmės patvirtino šį teiginį, nurodydama, kad po pranešimo gavimo medžiotojų būrelio pirmininkas ir grupelė medžiotojų apžiūrėjo ginčo žemės sklypą, tačiau didelių pažeidimų nerado. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad apžiūros aktu nustatyti kukurūzų pasėlio pakenkimai buvo padaryti rugpjūčio mėnesį ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždelsė pranešti apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas dėl žalos kukurūzų pasėliams padarymo Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje buvo gautas 2014m. spalio 14d., o pareiškėjui apie jį buvo pranešta 2014m. spalio 17d. Tačiau teismas sprendžia, kad dėl to pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, kadangi pareiškėjas informaciją apie jo medžiojamuose plotuose laukinių gyvūnų padarytą žalą gavo ir jam nebuvo sutrukdyta dalyvauti žalos padarymo vietos apžiūroje, kuri įvyko 2014m. spalio 22d.

Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Metodikos 6.1 ir 7 punktus, Komisija, nagrinėdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą, privalėjo nustatyti, ar kukurūzų pasėliams žalą juos suniokojant padarė medžiojamieji kanopiniai žvėrys; koks pasėlių plotas pakenktas ir koks šio pakenkimo intensyvumas; kokia yra žala pinigine išraiška. Metodikos 2 punktas nustato, kad Komisija, vertindama medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašo Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą. Komisijos 2014m. spalio 22d. organizuotoje vietos apžiūroje dalyvavo 5 Komisijos nariai, tarp jų – ir Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūnas G. K., taip pat dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius ir Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio pirmininkas V. Š. Iš pareiškėjo paaiškinimų, kurių atsakovas neginčija, nustatyta, kad be V. Š. apžiūroje dalyvavo keli medžiotojų būrelio nariai: M. R. ir V. K., tačiau jie apžiūros akte kaip dalyvavę asmenys nenurodyti. Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos nuostolių skaičiavimo komisijos darbą reguliuojančių normų nėra įtvirtinta. Metodikos 1 priede pateiktoje apžiūros akto formoje yra nurodyta, kad Komisija vietoje medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą apžiūri dalyvaujant medžioklės plotų naudotojo atstovui. Pagal Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio įstatų 18, 19, 36, 38 punktus, būtent Nemunėlio medžiotojų būrelio pirmininkas, kuriuo atliekamos apžiūros metu metu buvo V. Š., kaip vienasmenis valdymo organas, veikia šio būrelio vardu santykiuose su kitais asmenimis arba organizacijomis, o Nuostatų 13 punktas tokios teisės atskiriems medžiotojų būrelio nariams nesuteikia. Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad be medžiotojų būrelio vadovo, kiti apžiūroje dalyvavę medžiotojų būrelio nariai Komisijai nepateikė jų įgalinimus patvirtinančių dokumentų, todėl jie nebuvo įrašyti į apžiūros aktą. Tačiau byloje nenustatyta, kad atvykusiems medžiotojų būrelio nariams buvo trukdoma ar neleidžiama dalyvauti apžiūrint ginčo kukurūzų lauką. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad vietos apžiūroje Nemunėlio medžiotojų būrelis buvo tinkamai atstovaujamas jo pirmininko, todėl kitų būrelio narių, Komisijai nepateikusių savo įgalinimų atstovauti būrelį, neįrašymas į apžiūros aktą, nesudaro pagrindo šį aktą laikyti neteisėtu. Taip pat pareiškėjas mano, kad apžiūra atlikta neteisėtai, nes joje dalyvavo A. G., kuris atliko pažeistų kukurūzų plotų matavimus. Iš atsakovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad A. G. Komisijai talkininkavo kaip asmuo, kuris geba naudotis matavimams atlikti reikalingu įtaisu - Biržų rajono savivaldybės administracijai priklausančiu Timble GPS prietaisu. Teisės aktai Komisijai nenustato draudimų pasitelkti į pagalbą asmenis, turinčius techninių žinių tam, kad būtų tinkamai pasinaudota techninėmis matavimo priemonėmis. Pareiškėjas neginčija, kad A. G. padėjo Komisijai atlikti savo funkcijas tik techniniu požiūriu – tai yra padėjo matavimams panaudoti Timble GPS prietaisą. Teismo vertinimu dėl šios aplinkybės apžiūros dalyvių teisės nebuvo apribotos ar pažeistos, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pati apžiūra, apžiūros aktas yra neteisėti.

Jau minėta, kad pareiškėjas viena iš Sprendimo neteisėtumą pagrindžiančių aplinkybių nurodė tai, kad apžiūros aktas buvo surašytas ne vietoje. Iš atsakovo atstovo paaiškinimų, kurių kiti proceso dalyviai neginčijo, nustatyta, kad 2014 m. spalio 22d. apžiūrint kukurūzų pasėlius faktiniai duomenys: plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas, medžiojamųjų gyvūnų, pasėlio pakenkimo intensyvumas buvo nustatyti vietoje, o pats aktas buvo surašytas ir Komisijos narių pasirašytas jau grįžus į Biržų rajono savivaldybės administracijos patalpas. Byloje nustatyta kad pasirašyti aktą Nemunėlio medžiotojų būrelio pirmininkas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius buvo pakviesti vienu metu bei aktą pasirašė ir dėl jo pastabų nereiškė. Akto kopijos jiems buvo įteiktos kartu su šio akto priedu: Komisijos narės S.J. apžiūros metu surinktų duomenų pagrindu atliktais pažeistų plotų ir pažeidimų intensyvumo matematiniais apskaičiavimais(b.l.61). Nustačius, kad parengtas apžiūros aktas buvo įteiktas medžiotojų būrelio pirmininkui V. Š. ir jis aktą pasirašė be pastabų, aplinkybė, jog vietoje nustatytų duomenų įrašymas į nustatytą akto formą techniškai buvo atliktas jau grįžus iš apžiūrosvietos, teismo vertinamas kaip neesminis procedūrinis pažeidimas, nesuvaržęs pareiškėjo teisių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros akto surašymo procedūroje.

Pareiškėjo atstovė pripažino, kad ginčo kukurūzų lauke medžiojamieji gyvūnai(šernai) padarė žalą, tačiau mano, kad pats pažeidimo plotas buvo mažesnis, Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė išsakė papildomą argumentą ir dėl matavimui naudoto prietaiso metrologinės patikros nebuvimo. Nei Medžioklės įstatyme, nei Metodikoje nėra sureguliuota, kokiomis matavimo priemonėmis gali naudotis Komisija, nustatydama medžiojamųjų gyvūnų pakenktų pasėlių plotus bei nėra įtvirtinti reikalavimai, kuriuos matavimo priemonės turi atitikti, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nesivadovauti Komisijos, kurios darbe apžiūrint vietoje padarytą žalą dalyvavo ir pareiškėjo atstovas, atliktais matavimais ir nustatytais duomenimis. Komisija apžiūros akte nustatė, kad 22,59 ha ploto kukurūzų lauke medžiojamųjų gyvūnų padarytas pasėlio pažeidimas yra 2,18 ha plote, kuriame sunaikinta 28,8 proc. pasėlių, kas sudaro 0,63 ha plotą. Iš bylos duomenų: 2014m. spalio 22d. matavimų lauke medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti(apžiūros akto priedo)matematinių skaičiavimų, teismo posėdyje pateiktų rašytinių paaiškinimų(skaičiavimo pagrindimo), iš Timble GPS prietaiso, kuriuo 2014m. spalio 22d. buvo matuojamas kukurūzų laukas, atspausdintų duomenų(b.l.61, 87-88, 91): tai yra juose užfiksuotų pakenktų laukelių plotų, pažeidimų intensyvumo rodiklių, daroma išvada, kad jie atitinka duomenis, nurodytus apžiūros akte bei kad vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatytas pagal Metodikos 7.2 punkte nurodytą formulę.Be to, pareiškėjas teigė, kad apžiūros akte į pažeistus plotus buvo įtraukti dėl agrotechninių reikalavimų nesilaikymo sunykę pasėliai. Tačiau Komisija nustatė, kad ginčo lauke kukurūzų pasėliai yra neužmirkę ir nepiktžolėti. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad duomenys apie pakenktus laukelius, jų ir pažeidimo plotus bei intensyvumo rodiklius, pasėlių būklę yra kitokie, negu užfiksuoti apžiūros akte. Pareiškėjas, susipažinęs su jam įteiktu apžiūros aktu ir nesutikdamas su jame nurodytais duomenimis, turėjo teisę teikti pastabas iš karto. Be to, pareiškėjas turėjo pakankamai laiko atskiru dokumentu pateikti motyvuotas ir tinkamai duomenimis pagrįstas pastabas dėl apžiūros akto. Nagrinėjant bylą, duomenų apie tai, kad pareiškėjas teikė pastabas ar reiškė prieštaravimus dėl apžiūros akto duomenų, nenustatyta. Be to, galimybė pateikti pareiškėjo teiginius patvirtinančius įrodymus pareiškėjui buvo sudaryta ir nagrinėjant bylą teisme. Byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo teismui abejoti Komisijos nustatytais ir apžiūros akte užfiksuotais duomenimis dėl geros bendros pasėlių būklės, todėl teismas sprendžia, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje nustatytų aplinkybių, šalinančių pareiškėjo atsakomybę dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos, nenustatyta. Byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad pasėlių plotas ir pasėlių pakenkimo intensyvumas buvo apskaičiuotas, laikantis Metodikos 7 punkto reikalavimų. Apžiūroje dalyvavęs Komisijos pirmininkas S. S. teismo posėdyje patvirtino, kad Nemunėlio medžiotojų būrelio pirmininkas V. Š. visiškai sutiko su apžiūros akte nustatytais duomenimis ir tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius R. M. teigė, kad jo paties savarankiškai užsakyti tyrimai, atlikti apžiūrint kukurūzų lauką iš lėktuvo, atskleidė, jog medžiojamųjų gyvūnų pakenkti kukurūzų plotai yra žymiai didesni, tačiau nusprendė vadovautis būtent Komisijos vietos apžiūroje nustatytais duomenimis. Nors pareiškėjo atstovė teismo posėdyje abejojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis apie 2014 metais buvusį grūdams augintų kukurūzų derlingumą, tačiau jokių įrodymų, paneigiančius šiuos duomenis nepateikė. Teismas nustatė, kad ginčijamame Sprendime apskaičiuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ kukurūzų pasėliams padarytą žalą buvo remiamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. balandžio 18 d. raštu pateiktais duomenimis apie 2014 metų šios bendrovės grūdams augintų kukurūzų vidutinį derlingumą. Teismas neturi pagrindo abejoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo teismo posėdyje duotais paaiškinimais, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujasi teisės aktų reikalavimais dėl dvejybinės apskaitos vedimo, žemės ūkio veikloje naudoja pažangias technologijos, sėklas bei trąšas ir šio žemės ūkio veikla užsiimančio subjekto auginamų kultūrų, tarp jų ir kukurūzų, derlingumas gerokai viršija vidutinį rajono derlingumą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą, aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti duomenimis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ grūdams augintų kukurūzų derlingumą 2014 metais, nenustatyta.

Pareiškėjas ginčijamą Sprendimą vertino kaip priimtą pažeidžiant teisės aktais nustatytas procedūras, nes Sprendimas buvo priimtas nedalyvaujant pareiškėjo atstovui. Komisijos pirmininkas S. S. teismo posėdyje paaiškino, kad pagal nusistovėjusią darbinę tvarką su netoliese nuo Biržų rajono savivaldybės administracijos patalpų,kuriose veikia Komisija, dirbančiu K. B. visus klausimus buvo įprasta spręsti telefonu. Todėl K. B. telefonu buvo kviečiamas ir į Komisijos posėdį, tačiau nors ir žadėjo, bet į posėdį neatvyko. Teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjo atstovas K. B. šių atsakovo atstovo paaiškinimų neginčijo ir jiems neprieštaravo, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Be to, Sprendimo priėmimo metu galioję Nuostatai imperatyviai nenumatė, kad į Komisijos posėdį privalu kviesti medžioklės plotų naudotojo atstovą ir kitus suinteresuotus asmenis, o byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad pareiškėjo atstovo nedalyvavimas 2016m. balandžio 22d. Komisijos posėdyje esminiai suvaržė pareiškėjo teises, kadangi skundžiamas Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis tais faktiniais duomenimis, kurie buvo nustatyti apžiūros vietoje metu ir įtvirtinti pareiškėjui įteiktame ir jo pasirašytame apžiūros akte. Todėl pareiškėjo atstovo nedalyvavimas Komisijos posėdyje nepripažintinas esminiu pažeidimu, nulėmusiu ginčijamo Sprendimo neteisėtumą.

Pareiškėjas skunde nurodė ir kitus argumentus, kurie, jo nuomone, patvirtina ginčijamo Sprendimo neteisėtumą, jo neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. Vienas jų – tai Sprendimo priėmimas „atgaline“ data. Jau minėta, kad, byloje surinkti įrodymai patvirtino, jog Komisija Sprendimo datą dokumente įrašė klaidingai dėl rašymo apsirikimo. Byloje nenustatyta, kad šis rašymo apsirikimas suvaržė pareiškėjo teises. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad atsakovas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes ginčijamą Sprendimą pareiškėjui įteikė 2016m. gegužės 3d. Bylos duomenys patvirtino, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo nurodytą teisės normą, tačiau teismas konstatuoja, kad padarytas pažeidimas nėra esminis ir nesudaro pagrindo Sprendimą panaikinti, kadangi pareiškėjui nesutrukdė laiku ir tinkamai apskųsti Sprendimą teismui.

Pareiškėjas teigia, kad Sprendime nėra nurodyta, jog šį administracinį aktą priėmė būtent Biržų rajono savivaldybėje veikianti Komisija; nenurodytas žemės sklypo, kuriame augo kukurūzai, kadastrinis ar unikalus numeris, tačiau teismas sprendžia, kad iš Sprendime nurodytų faktinių duomenų ir teisės normų visumos pareiškėjui turėjo būti visiškai aišku ir suprantama, kad Sprendimą priėmė Biržų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos nuostolių skaičiavimo komisija ir kad šis administracinis aktas į pareiškėjo medžioklės plotus patenkančio ginčo lauko naudotojui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl medžiojamųjų gyvūnų suniokotų pasėlių padarytų nuostolių dydį, kurį, vadovaujantis Sprendime nurodyta Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies teisės norma, atlyginti turi pareigą pareiškėjas. Sprendimo neteisėtu nedaro ta aplinkybė, kad skundžiamas Sprendimas nepatvirtintas antspaudu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinio akto nepatvirtinimas antspaudu neturi esminės įtakos jo teisėtumui, o pati aplinkybė yra formalaus pobūdžio (2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1211/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-286/2014).Ta aplinkybė, kad priimant Sprendimą, jo nepasirašė vienas Komisijos narys, taip pat nesudaro pagrindo Sprendimą panaikinti, kadangi pagal Nuostatus, Komisijos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip ½ Komisijos narių(14 punktas).Ši nuostata nebuvo pažeista, nes Sprendimą priėmė penki iš šešių Komisijos narių(b.l.45).

Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančius įrodymus, konstatuojama, kad Komisija, dalyvaujant pareiškėjo atstovui, 2014m. spalio 22d. surašytu apžiūros aktu nustatė reikšmingas vertinant medžiojamųjų gyvūnų kukurūzų pasėliams padarytą žalą faktines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos bylos nagrinėjimo metu surinktais įrodymais. Apžiūros aktas atitinka Metodikos 1 priede tokiam aktui nustatytus formos ir turinio reikalavimus. 2016m. balandžio 22d Komisija priėmė Sprendimą, kuris yra pagrįstas objektyviais duomenimis(faktais), nustatytais apžiūros aktu bei Sprendime nurodytomis teisės aktų normomis. Komisija buvo kompetetinga atlikti apžiūrą ir priimti Sprendimą. Byloje nenustatytas Komisijos narių šališkumas ir neobjektyvumas. Pareiškėjui buvo užtikrinta teisė dalyvauti vietoje nustatant faktinius duomenis ir pareikšti savo nuomonę. Kaip jau minėta, pareiškėjas dėl vietoje nustatytų faktų nei pasirašydamas apžiūros aktą, nei vėliau jokių pastabų nepareiškė. Taigi Sprendimas buvo priimtas remiantis būtent vietoje nustatytais faktiniais duomenimis ir vertinimu, kuriuos nustatant pareiškėjas dalyvavo. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių apžiūros akte ir Sprendime nustatytas aplinkybes, o byloje surinkti įrodymai jas patvirtino. Sprendimas aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja; pagrindinių procedūrinių taisyklių, skirtų užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas įgyvendino savo teisę apskųsti Komisijos priimtą Sprendimą. Todėl teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo prašo priteisti 400 Eur atstovimo išlaidas, kurias sudaro 200 Eur išlaidos už atsiliepimo į skundą parengimą ir 200 Eur išlaidos, patirtos apmokant advokatui už dalyvavimą teismo posėdžiuose (b. l. 74-77).

Nors 200 Eur dydžio išlaidos, patirtos apmokant advokatui už atsiliepimo į skundą parengimui, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio(toliau-Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į minimalią atsiliepimo apimtį, (atsiliepimo įžanginėje ir motyvuojamoje dalyse iš viso parašyti tik vienuolika sakinių), į tai, kad atsiliepime išdėstytos nesutikimo su skundu frazės nėra argumentuotos, jame nėra išsamios teisės aktų analizės, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas mažina už atsiliepimo surašymą patirtų išlaidų priteistino atlyginimo dydį iki 30Eur. Už atstovavimą teismo posėdžiuose prašoma priteisti 200Eur. Nustatyta, kad byloje buvo du posėdžiai(2016m. lapkričio 24d.: suapvalinus pagal Rekomendacijų 9 punkto nuostatas – priteistinas atstovavimo išlaidų atlyginimas už 2 val. 30min. posėdžio trukmę; ir 2017m. vasario 2d.: suapvalinus pagal Rekomendacijų 9 punkto nuostatas – priteistinas atstovavimo išlaidų atlyginimas už 1 val. posėdžio trukmę). Prašoma priteisti 200Eur suma neviršija Rekomendacijų 18.9 punktu nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistina.

Atsižvelgus į aptartą, į iki 2016m. liepos 1d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, į tai, kad atmetus pareiškėjo skundą, yra apgintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės ir sprendimas priimtas bendrovės naudai, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti turėtas advokato darbo apmokėjimo išlaidas tenkinamas iš dalies ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisiama 230Eur turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ , į.k. (duomenys neskelbtini), 230 Eur(du šimtus trisdešimt eurų) iš Biržų rajono Nemunėlio medžiotojų būrelio, į.k (duomenys neskelbtini), turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.