Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-756-81/2011

Teisėjas G. Endriukaitis Teisminio proceso Nr. 1-20-1-01173-2006-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

2011 m. gruodžio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, išteisintajam Š. L., jo gynėjui advokatui Rimui Andrikiui, nukentėjusiojo atstovui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo Š. L. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 281 str. 1d. išteisintas , kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. L. buvo teismui perduotas kaltinant jį padarius LR BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, t.y. tuo, kad jis 2006-09-29 apie 17.35 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Vento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas pravažiavimu tarp kiemų link (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 146 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, įvažiuodamas į kelią ir sukdamas į kairę, nedavė kelio jam iš kairės keliu važiavusiam motociklui Yamaha (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. M., ir su juo susidūrė, bei nesunkiai sutrikdė motociklo vairuotojo A. M. sveikatą.

Apelianto nuomone, kadangi nei proceso šalys nei teismas neturi reikiamų techninių žinių šioms aplinkybėms nustatyti tik ekspertizės išvados yra pagrindinis ir neginčytinas įrodymas, patvirtinantis priežastinį ryšį tarp kaltų veiksmų ir atsiradusių pasekmių.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nukentėjusiojo atstovo, prašiusio apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokurorės, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

LR BK 2 str. numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Lietuvos Aukščiausio teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003-06-20 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, 1.1. punkte nustatyta, kad nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Įvertinusi ir ištyrusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Š. L. dėl LR BK 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos išteisintas teisėtai ir pagrįstai.

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas nuosprendyje vertino visetą byloje surinktų įrodymų ir visus byloje esančius duomenis bei jų pagrindu darė pagrįstas išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad LR BK 281 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.

LR BK 281 str. 1 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus. Jei Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, nustatoma, kurio eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

Apie priežastinio ryšio buvimą nustatoma iš visų surinktų bylos duomenų visumos, o ne iš atskirų įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pririmdamas išteisinamąjį nuosprendį pagrįstai byloje surinktus duomenis, o tai pat ir specialisto išvadas, ekspertizių aktus vertino ne atskirai, o visumoje duomenų, atsižvelgiant į visas išaiškintas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes.

Š. L. buvo kaltintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 53 punkto bei 146 punkto reikalavimus, t.y. kaltintas nesilaikęs visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgęs taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, kaltintas tuo, jog nedavė kelio jam iš kairės keliu važiavusiam motociklui Yamaha (duomenys neskelbtini) dėl ko su juo susidūrė ir nesunkiai sutrikdė motociklo vairuotojo A. M. sveikatą.

Byloje remiantis Š. L. parodymais, liudytojų A. K. E. M., M. B., R. Š. parodymais, iš dalies A. M. parodymais, o taip pat ir 2011-06-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-21 išvadomis, 2010-09-06 specialisto išvada MV 2010-26, pagrįstai nustatyta, jog A. M. veiksmai taip pat buvo pažeidžiantys kelių eismo taisyklių reikalavimus, reglamentuojančius lenkimą, o taip pat ir bendruosius reikalavimus, t.y. tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 53 p. ir 180 punktą.

Liudytojų, nukentėjusiojo parodymais nustatyta, jog eismas buvo intensyvus iš abiejų pusių (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tiek link (duomenys neskelbtini) pr. nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, tiek ir nuo (duomenys neskelbtini)pr. link (duomenys neskelbtini) gatvės buvo eilės automobilių, kurie lėtai judėjo.

E. M. parodė, kad jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pr. link (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) gatve, jis stovėjo automobilių kolonoje, lėtai judėjo į priekį, priešpriešinio eismo kryptimi taip pat stovėjo automobilių eilė. Maždaug 20 metrų likus iki plovyklos priekyje jo buvo dar keli automobiliai. Jis matė, kad į važiuojamąją kelio dalį išvažiavęs automobilis VW Vento. Tuo metu pamatė priešpriešiais atvažiuojantį motociklą, kuris staiga pasuko ir trenkėsi į VW Vento. Motociklas važiavo lenkdamas automobilių koloną, lenkdamas buvo įvažiavę į priešingą eismo juostą.

Kad abiejose eismo juostose buvo pilna automobilių, patvirtino ir liudytoja R. Š., kuri praleido VW Vento automobilį, nes priekyje buvo spūstis.

Liudytojas M. B. parodė, kad motociklas važiavo priešpriešine eismo juosta ir staiga suko į dešinę. Šie parodymai atitinka E. M. parodymus, kad motociklas važiavo lenkdamas automobilių koloną, staiga metėsi į dešinę ir atsitrenkė kampu į automobilį.

Nors Š. L. nenurodė, kad būtų automobilių spūstis nuo (duomenys neskelbtini) prospekto, tačiau visi šie duomenys patvirtina, jog link (duomenys neskelbtini) prospekto nuo (duomenys neskelbtini) gatvės buvo automobilių spūstis, kolona, visi lėtai judėjo, o A. M. motociklas lenkė koloną.

Eismo įvykio metu galiojančių Kelių eismo taisyklių 180 punktas nustatė, jog prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad: nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sukliudyta, nepradėjo lenkti; transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo; lenkimui būtina juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms; baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei. Pažymėtina, jog visos šios sąlygos turi egzistuoti vienu metu, t.y. prieš pradėdamas lenkimo manevrą, transporto priemonės vairuotojas turi būti įsitikinęs, kad jam netrukdo ir jis netrukdys kitiems eismo dalyviams, o taip pat privalo būti įsitikinęs, kad jis galės sėkmingai užbaigti lenkimo manevrą, t.y. baigdamas lenkti jis galės grįžti į savo juostą. Šiomis aplinkybėmis jis turi būti įsitikinęs dar prieš pradėdamas lenkimo manevrą.

Taip pat pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklės nenustato išskirtinių lenkimo ar važiavimo kelyje taisyklių motociklo vairuotojams, t.y. motociklo vairuotojas turi važiuoti savo eismo juosta, šiuo atveju arčiau dešinio kelio krašto, ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams, o jeigu prieš jį yra kitos transporto priemonės, jis turi atlikti manevrą pagal anksčiau minėtus Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Taip pat pažymėtina, jog byloje nustatyta, jog A. M. vairuotas motociklas viršijo leistiną 50 km/ha greitį.

Įvertinus aukščiau nurodytus liudytojų bei nukentėjusiojo parodymus, jog buvo ilga automobilių kolona, intensyvaus eismo metu atlikdamas ilgą lenkimo manevrą, A. M. neturėjo jokių objektyvių galimybių numatyti, kad jis nekliudys priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, o taip pat ir neturėjo galimybių įsitikinti, kad jis galės saugiai, nekliudydamas lenkiamoms transporto priemonėms sugrįžti į savo važiavimo juostą. Be to, eksperimento metu nustatyta, kad A. M. galėjo matyti automobilį VW Vento 120 metrų atstumu.

Kaip matyti iš eismo įvykio vietos plano bei pridėtų fotolentelių, WV Vento automobilis po įvykio stovi pusiau ant šaligatvio, visas net nenuvažiavęs nuo šaligatvio. Automobilis apgadintas ties priekiniu kairės pusės ratu. Apgadinimai maždaug 1,70 m atstumu nuo dešinės pusės šaligatvio. Šioje vietoje ir įvyko susidūrimas.

Šios aplinkybės patvirtina, jog A. M. ne tik viršijo leistiną greitį, važiavo neatsižvelgdamas į visas eismo sąlygas, t.y. neatsižvelgdamas, kad ta eismo juosta, kuria jis važiuoja, automobiliai juda lėtai, yra spūstis, tačiau patvirtina ir tą aplinkybę, kad A. M. lenkimo manevrą atliko pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t.y. neįsitikinęs, kad jam grįžti į savo eismo juostą bus saugu.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog Š. L. Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė formaliai, t.y. sudarė kliūtį iš kairės atvažiuojančioms transporto priemonėms, tačiau tai nekėlė didelio pavojaus eismo saugumui. Tai buvo padaryta atsižvelgiant bei įvertinus visą bendrą eismo situaciją. Pagrindiniu keliu buvo intensyvus eismas, tačiau Š. L. įvažiavo į pagrindinį kelią tik kitam eismo dalyviui, t.y. tam, kuriam kelią turėtų pagal taisykles duoti Š. L., sustojus ir praleidus Š. L.. Darytina išvada, jog Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimas, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, nepažeistas ir laikytina pagrįsta teismo išvada, jog Š. L. veiksmai negali būti laikomi nepriimtinais ir keliančiais grėsmę eismo augumui.

Taigi, byloje nustatyta, jog Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė ne tik Š. L., bet ir A. M., todėl išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kurio eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

Siekiant išsiaiškinti šią aplinkybę byloje pateikta eilė specialistų išvadų bei ekspertizės aktų. Pažymėtina, jog specialistų išvados pateikiamos vertinat eismo įvykio situaciją tik techniniu požiūriu, be to, priešingai nei skunde nurodo apeliantas, negali būti vertinami tik atskiri išvadų bei ekspertizės aktų teiginiai. Visos šios išvados vertinamos surinktų bylos duomenų visumoje ir tik teismas sprendžia dėl priežastinio ryšio buvimo.

Nors 2007-04-05 specialisto išvadoje Nr. 11-389070, 2008-04-30 ekspertizės akte nr. 11-2590(07), 2008-11-26 specialisto išvadoje Nr. 11-1615(08) nurodoma, jog techniniu požiūriu Š. L. veiksmai buvo pagrindine eismo įvykio kilimo sąlyga, tačiau šias išvadas, o taip pat ir 2009-09-16 specialisto išvadą Nr. 11K-1569090 kartu atsižvelgiant į specialisto D. J. paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip neišsamias, nes neatsižvelgta į daugelį išvadai pateikti svarbių aplinkybių-eismo įvykio vietoje buvusį matomumą, motociklo Yamaha greitį, nevertinta, ar prieš susidūrimą automobilis VW Vento važiavo ar stovėjo. Todėl, siekiant išsiaiškinti visas priežastiniam ryšiui nustatyti svarbias aplinkybes, byloje buvo atliktas eksperimentas, o tai pat ir paskirta pakartotinė eismo įvykio ekspertizė.

Iš 2011-06-08 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-21 (11) matyti, jog kaltinamojo Š. L. veiksmai buvo pagrindine sąlyga kilti eismo įvykiui tuo atveju, jei jo vairuojamas automobilis VW Vento, įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąją dalį, stovėjo trumpiau nei 2,3 sekundės, t. y, jei šis automobilis į pagrindinį kelią išvažiavo prieš pat motociklą. Tačiau liudytojų, nukentėjusiojo parodymais nustatyta, jog Š. L. vairuojamas automobilis kurį laiką stovėjo. (t2, b.l. 184-193) Tai, kad minėtas automobilis išvažiavo staiga, nurodė tik nukentėjusysis A. M.. Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai darė išvadą, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog kaltinamojo Š. L. automobilis prieš susidūrimą judėjo ar stovėjo trumpiau nei 2,3 sekundės, todėl visos abejonės, nepavykus jų pašalinti, pagrįstai aiškintos kaltinamojo naudai.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Š. L. veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, nes Š. L. nors ir pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau tai buvo padaryta formaliai, jį praleido automobilis, kuriam jis būtų sudaręs kliūtį iš kairės, t.y. faktiškai eismo saugumui pavojaus toks veikimas nekėlė. Pagrindinis kelias susidėjo tik iš dviejų eismo juostų, t.y. po vieną priešingos krypties eismo juostą, eismas buvo intensyvus, buvo spūstis, automobilių kolona judėjo lėtai, t.y. nebuvo sąlygų lenkti šią koloną, todėl teismas pagrįstai priėjo išvados, jog kaltinamasis negalėjo numatyti, kad jo automobilį praleidžiančią transporto priemonių koloną, viršydamas leistiną greitį, lenks (apvažiuos) motociklas. Be to, kaip jau minėta aukščiau Š. L. veiksmai būtų pagrindine sąlyga kilti eismo įvykiui tik jei VW Vento įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąją dalį, stovėjo trumpiau nei 2,3 sekundės. Kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad Š. L. automobilis prieš susidūrimą stovėjo trumpiau nei 2,3 sekundės, kas būtų pagrindu konstatuoti Š. L. veiksmus techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, be to, matyti, jog VW Vento automobilis net neišvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, kas patvirtina, jog Š. L. važiavo itin lėtai, atsargiai, stengdamas įsitikinti ar jis galės saugiai pravažiuoti, pirmosios instancijos teismo išvada, jog Š. L. veika nėra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, pagrįsta. Net ir įvertinus tai, kad Š. L. užtvėrė kelią pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu A. M. nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų, reguliuojančių lenkimą. O tuo atveju jeigu A. M. ir pažeidė šiuos reikalavimus, eismo įvykio nebūtų įvykęs, jeigu jis nebūtų viršijęs leistino greičio. Ekspertė-specialistė L. Lazarenko, pateikusi 2011-06-08 išvadas Lietuvos teismo ekspertizės akte Nr. 11-21 (11), paaiškino, jog tik važiuodamas 50 km/h greičiu motociklininkas būtų turėjęs galimybę išvengti to autoįvykio.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Š. L. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 1 d. požymių, todėl teismas jį pagrįstai išteisino LR BPK 305 str. 5 d. 1 p. numatytu pagrindu.

Kadangi Š. L. išteisintas nenustačius jo veikoje nusikalstamos veikos požymių, vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. pagrindu civilinius ieškinys pagrįstai paliktas nenagrinėtu, nes civilinis ieškovas turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.