Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-09-30 · Civilinė byla Nr. e2S-1349-253/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-30
Bylos Nr.
e2S-1349-253/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Pareiškėjas
P. J.
Suinteresuotas asmuo
S. L.
Civilinė byla Nr. e2S-1349-253/2016Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08349-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.5; 3.3.2.4; 3.3.4.2.9
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-15 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. pareiškimą atnaujinti procesą Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2‑10607‑965/2015, suinteresuotas asmuo S. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas P. J. pareiškimu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2‑10607‑965/2015. Nurodė, kad 2015-10-07 sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas patenkino pareiškėjos S. L. bei kitų pareiškėjų prašymą ir nustatė juridinį faktą, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į garažo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane „1G1b“, esančias (duomenys neskelbtini), tarp jų ir S. L. – į 23,01 kv.m. ploto garažo patalpas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad ginčo objektą – garažą pareiškėjas P. J. įgijo ir valdo nuo 2007 m. pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas, patenkindamas S. L. prašymą, nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialinių teisių ir pareigų, todėl pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ir pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria S. L. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į ginčo patalpas – garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškimą pareiškėjas grindė CPK 366 str. 1 d. 7 p. ir 9 p. normomis.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-15 nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimą ir priteisė iš pareiškėjo P. J. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui S. L.. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, įsigydamas garažą, turėjo pareigą patikrinti, ar pardavėjas yra garažų bendrijos ar tuo metu veikusio kooperatyvo narys ir turi teises į parduodamą objektą – garažą. Nenustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikta pirkimo-pardavimo sutartis būtų įregistruota viešame registre, taip pat nesilaikyta nekilnojamo turto įsigijimui privalomos pirkimo-pardavimo sutarties formos. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas teisėtu būdu įgijo teises į garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), todėl, nors priimtas teismo sprendimas jam faktiškai galimai sukėlė teisines pasekmes, tačiau teisiniu pagrindu pareiškėjas neįrodė jam atsirandančių nuosavybės teisių į garažo patalpas. Bylos duomenys patvirtina, jog 2013-03-21 I. R. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė S. L. garažo patalpas Nr. (duomenys neskelbtini), esančias kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“. Šias garažo patalpas, bylos duomenimis 1992-07-08 garažų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo metu buvo traukiami garažų raktai ir garažo Nr. (duomenys neskelbtini) raktai atiteko D. R.. Teismas darė išvadą, kad S. L. turėjo visas teisėtam įgijėjui, įgijusiam turtą iš teisėto valdytojo ir įgijėjo, atsirandančias teises. Pažymėta, kad jeigu, kaip teigia pareiškėjas, buvo teisėtas garažo valdytojas ir garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys, galėjo žinoti apie vyksiantį procesą ir narių iniciatyvą kreiptis į teismą dėl bendrijos narių nuosavybės teisių nustatymo į garažų patalpas, informacija apie vyksiantį teismo posėdį buvo skelbiama viešai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų, ir nenustatė pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.Atskiruoju skundu pareiškėjas P. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-15 nutartį, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas prieštaringai vertina byloje surinktus įrodymus. Jei minėtas garažas buvo pirktas, tai visiškai nepagrįstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10607-965/2015, kuriuo buvo nustatyta, kad ginčo garažas įgytas pagal įgyjamąją senatį. Remdamasis Klaipėdos garažų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ su atsiliepimu patiekta pažyma, teigia, kad nėra CK 4.68 str. 1 d. numatytos sąlygos – 10 metų nepertraukiamo nekilnojamojo daikto valdymo. Be to, remdamasis CK 4.69 str. 3 d. nurodo, kad iš garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, jog iki (duomenys neskelbtini) garažas bendrijoje buvo įregistruotas D. R. vardu, o vėliau – jo sutuoktinės I. R. vardu, taigi ginčo garažas negalėjo būti įgyjamas pagal įgyjamąją senatį.Atsiliepimu S. L. prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti jai iš apelianto 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Remdamasi CK 4.71 str. 2 d., nurodo, kad bendras garažo valdymo laikas yra ilgesnis nei 10 metų. 2012-03-21 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp I. R. ir S. L., sudaryta nesilaikant privalomos notarinės formos, taip pat ji nebuvo ir nėra įregistruota, nes pagal įstatymą dėl formos trūkumų yra negaliojanti. Taigi 2012-03-21 sutartis nesukūrė S. L. teisių į garažą, todėl apelianto argumentai, kad negalėjo būti taikomas įgyjamosios senaties institutas, nepagrįsti. 2012-03-21 sutartis vertintina kaip įrodymas, patvirtinantis nepertraukiamą valdymo perėjimą iš vieno asmens kitam asmeniui bei naujojo asmens ginčo dalyko – garažo – teisėto valdymo faktą. Palaiko teismo argumentus, kad apeliantas nepatiekė įrodymų, jog jis turi teisę į ginčo garažą ir/ar kad yra teisėtas valdytojas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo P. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-10607-965/2015 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015‑10-07 sprendimu nustatytas faktas, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į garažo patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane „1G1b“, esančias (duomenys neskelbtini), tarp jų ir S. L. – į 23,01 kv. m. ploto garažo patalpas, plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini) bei kitas patalpas. Šiuo atveju pareiškėjas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo motyvavo aplinkybėmis, jog 2007 m. jis nusipirko garažą Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo naudojosi. Pareiškėjas pareiškimu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje, nurodydamas, kad sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Prašydamas tenkinti pareiškimą pareiškėjas taip pat nurodė ir CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindą, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2016-06-15 nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė teisiniu pagrindu jam atsirandančių nuosavybės teisių į garažo patalpas ir neįrodė, jog teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Atskirajame skunde apeliantas nenurodė nesutikimo argumentų su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir šia nutarties dalimi. Apeliacinės instancijos teismas dėl skundžiamos nutarties pasisako atsižvelgdamas į atskirajame skunde nustatytas apeliacijos ribas.Pareiškėjas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais dėl netinkamo CPK 366 str. 1 d. 9 p. nuostatos taikymo ir nurodo, kad teismas prieštaringai vertino byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu siejamas su sąlygomis: pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime padaryta aiškia teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą ir aplinkybe, kad procesinis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015‑10-07 sprendimas apeliacine tvarka neperžiūrėtas. Įstatyme neatskleista, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 str. 1 d. 9 p. prasme, ši sąvoka yra vertinamoji. Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai parenkant ir taikant tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, jei ši klaida yra esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai.Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą, pareiškime nenurodė, kokios konkrečiai teisės normos aiškią taikymo klaidą teismas padarė ir ar teisės normos aiški taikymo klaida yra pagrindas atnaujinti procesą. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų byloje prieštaringos, kadangi, nustačius, jog minėtas garažas buvo S. L. pirktas 2012-03-21, akivaizdu, jog nėra CK 4.68 str. 1 d. numatytos sąlygos – 10 metų nepertraukiamo daikto valdymo. Be to, remiantis CK 4.69 str. 3 d., ginčo garažas negalėjo būti įgyjamas pagal įgyjamąją senatį, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2‑10607‑965/2015 neteisėtas ir nepagrįstas. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-07 sprendimu spręstas klausimas dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Apeliantas nurodo, kad garažas iki (duomenys neskelbtini) garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ buvo registruotas D. R., o vėliau jo sutuoktinės vardu ir negalėjo būti įgyjamas pagal įgyjamąją senatį dėl CK 4.69 str. 3 d. numatytos sąlygos. CK 4.69 str. 3 d., be kita ko, numato, jog įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kito asmens nuosavybės teisė į daiktą įregistruojama viešame registre esant nuosavybės teisės atsiradimo pagrindams. Byloje matyti, kad 1992-07-08 garažų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ susirinkimo metu buvo traukiami garažų raktai ir garažo Nr. (duomenys neskelbtini) raktai atiteko D. R.. 2012‑03-21 rašytinės formos pirkimo-pardavimo sutartimi S. L. garažą po vyro mirties pardavė I. R. (el. bylos t. 1, b. l. 46-50, 169-170). Tačiau apeliantas neteigia ir nenurodo, kad daiktas kitų asmenų vardu buvo įregistruotas (ar buvo registruotinas) viešame registre.Civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, priimtame teismo sprendime remtasi rašytiniais įrodymais, tarp jų – pirkimo-pardavimo sutartimis. Pažymėtina, kad CK 6.393 str. 1-2 d., reglamentuojančiose nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties formą, numatyta bendroji nuostata, jog nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, o formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. CK 4.68 str. 1 d., reglamentuojančioje įgyjamosios senaties sampratą, numatyta viena iš būtinųjų sąlygų – daikto valdymas tam tikru būdu numatytą terminą (10 metų). Įstatymas taip pat reglamentuoja, kad atvejais, jei per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko CK 4.68 str. nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 str. 3 d.). Byloje pirkimo-pardavimo sutartimis remtasi kaip rašytiniais įrodymais apie valdymo teisėtumą ir tęstinumą pagal CK 4.71 str. 3 d. nuostatas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo išvadų prieštaringumo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į taikytiną teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad priimant pareiškėjo nurodomą sprendimą teisės normos akivaizdžiai pritaikytos netinkamai. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad padaryta aiški teisės taikymo klaida, galėjusi lemti neteisėtą sprendimą ir sudaranti pagrindą atnaujinti procesą pareiškėjo nurodomoje išnagrinėtoje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Ją naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Suinteresuotas asmuo S. L. pateikė prašymą priteisti 300 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija CPK 98 str. 2 d. numatytose rekomendacijose nurodytų dydžių, dėl to, atskirąjį skundą atmetus, priteistinos iš pareiškėjo.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-04-11 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nustatyta, kad pareiškėjui valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 50 proc. Iš byloje esančios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-09-22 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 66,59 Eur advokato užmokestis. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei reglamentuojančios normos numato, kad atvejais, kai ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atskirasis skundas atmestas, dėl to valstybei iš pareiškėjo priteistina 33,30 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-15 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo P. J. suinteresuotam asmeniui S. L. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš pareiškėjo P. J. valstybės naudai 33,30 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Teisėja Albina Pupeikienė