- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- 2-315-861/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-68-3-13999-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- notarei A
- Advokatai
- Marija Ulbienė, Jelena Pališaitienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei R. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė A. B.. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarės A. B. patvirtintą E. G. vardu sudarytą testamentą. Nurodė, kad 2016-08-22 mirė ieškovės ir atsakovės motina E. G.. Ieškovė su savo šeima daugiau nei 30 metų gyveno kartu su motina ir neįgaliu broliu (duomenys neskelbtini), o sesuo – atsakovė – po mokslų liko gyventi Vilniuje. Nuvykusi pas notarę priimti palikimo, ieškovė sužinojo, kad testamentu visas turtas paliktas atsakovei. Ieškovė mano, kad testamentas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes testatorė galėjo būti suklaidinta, nesuprasti savo veiksmų dėl senyvo amžiaus ir neišsimokslinimo. Neįtikėtina, kad testatorė galėjo atimti paveldėjimo teisę iš savo neįgalaus sūnaus, kuriuo visą gyvenimą rūpinosi, ir ieškovės – vyriausios savo dukters, su kuria gyveno, vedė bendrą ūkį, bendromis lėšomis įvykdė namo rekonstrukciją. Tėvai ieškovės šeimai padovanojo 55 procentus namo, kuriame jie gyveno.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, nes ieškovės reikalavimas pagrįstas tik subjektyviomis jos abejonėmis ir pateiktų faktinių aplinkybių interpretavimu, neatitinkančiu tikrovės. Vien ieškovės nuoskauda, kad testamentu turtas buvo paliktas atsakovei, nesudaro pagrindo abejoti E. G. gebėjimu suvokti savo veiksmų reikšmę. Ieškovė nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad motina nesuprato savo veiksmų ir negalėjo savarankiškai sudaryti testamento. Nei atsakovė, nei kiti asmenys nedarė įtakos testatorės apsisprendimui. Tikėtina, kad testatorė, sudarydama testamentą, atsižvelgė į tai, kad tėvai ieškovei jau yra padovanoję dalį namo. Su kilusiu ginču ir testatorės valia nėra susijusios aplinkybės dėl namo rekonstrukcijos ir neįgalaus brolio priežiūros, todėl plačiau dėl jų atsakovė nepasisakė. Pažymėtina, kad po tėvo mirties visą jo turtą priėmė ieškovės ir atsakovės motina, ieškovė jo nepriėmė. Testatorės sveikata visada buvo gera, ji niekada nesirgo psichikos ligomis, puikiai orientavosi aplinkoje. Tą patvirtina ir tai, kad 2015-06-25 ji buvo paskirta neįgalaus sūnaus globėja ir turto administratore.
Trečiasis asmuo notarė A. B. patvirtino, kad įsitikino testatorės veiksnumu. Teigė, kad testatorė suprato savo veiksmus ir testamentą sudarė laisva valia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jos mama buvo 76 metų ir tokios būsenos, kad dėl amžiaus ir daugybės ligų negalėjo išreikši savo valios. Motina buvo paprasta moteris, mažesnio išsilavinimo, o tai leidžia abejoti testamento teisingumu, kadangi ji neturėjo žinių suprasti testamento turinį. Iš testamento teksto matyti, kad motina jį taisė, braukė, padarė klaidą, o tai rodo, jog buvo sutrikusi, negalėjo susikaupti. Papildomai nurodė, kad motina visą gyvenimą prižiūrėjo brolį, o globėja buvo pripažinta 2015-06-25; dar 2014 m. mama prasitarė, kad yra testamentas.
Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad mama visą gyvenimą buvo labai racionali. Name po rekonstrukcijos buvo 2 įėjimai, komunikacijos, išskyrus vandenį, atskirtos, todėl motinos ir sesers šeimos buitis buvo atskira. Mama sirgo, bet tai nesuteikia teisės kalbėti apie ją kaip apie mažaraštę, psichiškai neįgalią. Iki pat mirties motina buvo aiškaus proto, be to, buvo brolio globėja, ją paskyrė globėja teismas, įvertinęs, kad motina globėja būti gali. Dėl testamento turinio nurodė, kad brolis išgėrinėjo, jau buvo praradęs savo butą, todėl tai galėjo būti priežastimi, kodėl mama testamentu jam nepaliko turto, o sesers šeimai tėvai dalį namo dovanojo.
Teismo posėdžio metu notarė paaiškino, kad dėl testatorės veiksnumo jai abejonių nekilo, moteris buvo 2015 m. pripažinta sūnaus globėja, tad negalėjo 2006 m. pasirašydama testamentą būti neveiksni. Nurodė, kad E. G. notarė klausė apie jos vaikus, ši pasakė, kad vienai iš dukterų jau yra padovanojusi namo dalį, tad testamentu kitą namo dalį nori palikti kitai dukrai. Apie sūnaus sveikatos būklę testatorė nieko nesakė. Notarė prisimena, kad testatorė suklydo pirmąją savo pavardės raidę – lyg ir parašė iš mažosios raidės, paskui pataisė, tačiau tai notarei jokių įtarimų nesukėlė. Į teismo klausimą, kaip taip gerai prisimena 2006 m. testamento sudarymo ir pasirašymo aplinkybes, notarė paaiškino, kad ji per metus patvirtina tik 100 testamentų, be to, testatorė buvo sena palangiškė, todėl ją notarė atsimena.
Liudytojas J. S. nurodė, jog yra ieškovės sutuoktinis, paaiškino, kad apie testamentą nieko nežinojo, bet žmonos motina jau 2006 m. buvo nestabilios psichikos, tačiau jis į konfliktus nesikišo, nusišalindavo. E. G. konfliktuodavo dėl kasdienių dalykų, dėl ne vietoje padėtų ir pamirštų įrankių, dėl nenupjautos žolės ir pan. Į ieškovės klausimą ar pamena testatorės neadekvatų elgesį, atsakė, jog nepamena, taip pat atsakė, kad jam E. G. nėra trenkusi, tačiau liudytojas girdėjęs, jog trenkė kažkam kitam, patvirtino, kad ji keldavo balsą, o su lazda belsdavo į sieną tuomet, kai jai sušlubuodavo sveikata ir taip ji kviesdavo į pagalbą savo dukrą. Liudytojas nurodė, jog nėra girdėjęs, kaip E. G. keikiasi, tačiau patvirtino, kad yra girdėjęs ją kaltinant žmoną dokumentų vagyste. Papasakojo, kad testatorė turėjo draugių, jos ateidavo į svečius, be to, E. G. įsileisdavo gyventi poilsiautojus, pati viską tvarkė.
Liudytojas J. S. nurodė, kad yra ieškovės sūnus ir mirusiosios anūkas. Jis paaiškino, kad su močiute bendraudavo draugiškai, bet ji buvo didelis ligonis, o tai matyt ir sąlygojo jos pykčio protrūkius, taip pat buvo sutrikusi atmintis, ji nerasdavo daiktų, dėl to kaltindavo kitus, dažnai kalbėdavo apie vieną asmenį, omenyje turėdama visai kitą, maišė savo artimųjų vardus, galbūt tai turėjo reikšmės ir rašant testamentą, galbūt ji nesuvokė, kokią pavardę ten įrašė. Į ieškovės klausimą ar liudytoją močiutė mušė, liudytojas atsakė, kad močiutė jo niekada nemušė, tačiau apie 2016 m. kartą mušė jo brolį. Atsakydamas į teismo klausimą paaiškino, kad 2006 m. buvo 16 metų, o apie močiutės ligas sužinojo iš savo mamos, medicininių dokumentų nėra matęs.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismui nurodė, kad testamentą ginčija (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu. Testatorė dėl progresuojančių ligų ir dėl lėtinio smegenų ligos progresavimo negalėjo tinkamai suvokti esminių testamento sudarymo aplinkybių. Dar 1987 m. ji turėjo galvos traumą, vos ne kiekvieną mėnesį lankydavosi pas gydytojus, o 2006 m. spalį buvo hospitalizuota. Testamentas sudarytas 2006-12-06, tad aplinkybėse susivokti jau buvo sunku, tą paliudijo ir žentas su anūku – ji maišė anūkų vardus, triko atmintis. Visos lėtinės ligos pažeidė ir psichiką, todėl testatorė nesusivokė, be to, testamento forma yra tipinė, tad aišku, kad notarė davė jai tekstą ir nors notarė sako, kad viską paaiškino, bet testatorė rašo tame tekste tik 2 žodžius ir dar padaro klaidą – tai rodo psichikos būklę. Juk dukros šeima gyvena šalia, bet viską palieka kitai dukrai, kuri yra už 400 km, kuri tik retsykiais lanko. Be to, testatorė eina pas notarą ir savo šalia esančiai dukrai nieko net nepasako, o tai tikrai rodo, kad ji nežinojo, ką daro. Be to, testamento turinys yra ydingai išreikštas, kadangi tai tipinis tekstas, tipinė forma, o testatorė galėjo ir pati savo ranka surašyti tekstą. Advokatė atkreipė teismo dėmesį, kad 2016 m. yra medicininių duomenų, jog E. G. teigia, jog yra kankinama, gydytojai yra žmogžudžiai, leidžia jai nuodus (Ekspertizės akto 6 lapas), o tai rodo, kad visą laiką sveikatos būklė blogėjo ir ėjo link to.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismui nurodė, kad pagrindinė šios bylos esmė – tiesiog gerbti testatorės valią. Somatiniai simptomai, tai fiziniai, ne mentaliniai požymiai, kas niekaip neparodo, jog moteris nesuprato savo veiksmų. Kalbant apie testatorės sveikatą 2016 m., tai neparodo nieko keisto, nes tai senas žmogus, tai jos reakcija į skausmą, laikina būklė ligos metu, tačiau atkreipė teismo ir byloje dalyvaujančių šalių dėmesį, kad po testamento sudarymo buvo praėję 10 metų. Kad testamento turinys yra šabloninis, tai tik parodo, jog jis nesudėtingas, suprantamas, be to, nėra pagrindo netikėti notare, kuri aiškiai nurodė, kad atėjusi E. G. puikiai žinojo, kam nori palikti savo turtą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. B. patvirtino E. G. sudarytą testamentą. 2016-08-22 mirė ieškovės ir atsakovės motina E. G.. Ieškovė prašo pripažinti E. G. sudarytą testamentą negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu (savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu), manydama, kad testatorė nesuprato savo veiksmų reikšmės, visą turtą palikdama atsakovei.
Testatorius laisva valia sprendžia dėl testamento turinio ir turi teisę savo nuožiūra visą turtą ar jo dalį palikti bet kuriam asmeniui (CK 5.18 straipsnis, 5.19 straipsnis). Įstatymas nenumato kokių nors šios teisės suvaržymų ar apribojimų. Testamentu išreiškiama tik vieno asmens valia savo nuožiūra palikti visą turtą ar jo dalį vienam ar keliams asmenims arba atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (CK 5.19 straipsnis).
CK 1.89 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kitą).
Ieškovė teigė, kad testatorė sirgo, dar 1987 m. ji turėjo galvos traumą, vos ne kiekvieną mėnesį lankydavosi pas gydytojus, o 2006 m. spalį buvo hospitalizuota. Testatorė maišė anūkų vardus, jos atmintis triko. Visos lėtinės testatorės ligos pažeidė ir psichiką, todėl testatorė nesusivokė, be to, testamento forma yra tipinė, tad aišku, kad notarė davė jai tekstą ir nors notarė sako, kad viską paaiškino, bet testatorė tekste padarė klaidą – tai rodo testatorės psichikos būklę. Testatorė neinformavo ieškovės apie ketinimą eiti pas notarę, o tai tikrai rodo, kad ji nežinojo, ką daro. Ieškovės advokatė atkreipė dėmesį, kad 2016 m. yra medicininių duomenų, jog E. G. teigia, kad yra kankinama, gydytojai yra žmogžudžiai, leidžia jai nuodus (Ekspertizės akto 6 lapas), o tai rodo, kad visą laiką jos sveikatos būklė blogėjo. Teismas pažymi, kad testamentas sudarytas 2006 metais, o ieškovės atstovės paminėti testatorės teiginiai pasakyti praėjus dešimčiai metų, testatorei sergant, todėl tai jokiu būdu neįrodo, kad testatorė sirgo ir 2006 metais. Taip pat nesutiktina su ieškovės teiginiu, jog testatorės nesusivokimą rodė tai, kad testatorė nepranešė ieškovei apie ketinimą sudaryti testamentą, nes testamentas sudaromas vienasmeniškai, dėl jo nereikia tartis nei su savo įpėdiniais, nei su kartu gyvenančiais šeimos nariais. Testatorė neturėjo nei teisinės, nei moralinės prievolės pranešti ieškovei apie savo ketinimus, todėl tai tikrai neparodo jos psichinės būsenos.
Byloje, siekiant nustatyti, ar E. G., sudarydama testamentą, suprato savo veiksmus, buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė. Ekspertas nustatė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad testatorė E. G., sudarydama 2006-12-06 testamentą, būtų sirgusi psichikos sutrikimu ar būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismas yra įsitikinęs, jog ekspertas, atlikdamas byloje ekspertizę, nebūtų pateikęs vienareikšmiškos išvados, jog testatorė nesirgo psichikos sutrikimu ir suprato savo veiksmus bei galėjo juos valdyti, jei įvertinęs visus medicininius duomenis, tame tarpe ir daugybę ieškovės minimų chroniškų ligų, galvos traumą 1987 m., 2006 m. hospitalizaciją, nebūtų priėjęs tokios išvados ar jam medicininiai duomenys ir chroniškos ligos būtų sukėlusios abejonių dėl testatorės psichikos būklės.
Teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad testatorė galėjo nesuprasti savo veiksmų. Ieškovės vertinimas yra tik subjektyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįstas. Manytina, kad ieškovė testamentą ginčija ne dėl to, kad testatorė nesuprato savo veiksmų reikšmės, o dėl to, kad testatorė savo turtą paliko ne jai. Ieškovės sutuoktinio ir sūnaus liudijimai nepatvirtina testatorės būklės testamento sudarymo metu, o notarė patvirtino, kad išaiškino testatorei visas testamento sudarymo pasekmes ir testatorė jas suprato.
Vertindamas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad jos nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad sudarydama ginčijamą testamentą E. G. nesuprato savo veiksmų esmės. Byloje nėra duomenų, kad E. G. testamento sudarymo metu sirgo psichikos ligomis ir nors jos sveikata dėl amžiaus ir ligų prastėjo, tai neleidžia daryti prielaidos, kad 10 metų prieš sudarant testamentą ji nesuprato savo veiksmų reikšmės. Remiantis tuo, ieškovės ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 3 520 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 3 520 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis).
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 17,38 Eur ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 Eur suma, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 17,38 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo ieškovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 17,38 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš ieškovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3 520 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.