- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- 1-3218-836/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34398-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Nukentėjusysis
- L. R.
- Advokatai
- Antanas Jarašius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2022 m. rugsėjo 3 d. apie 19.30 val., R. Ž., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia sugriebusi už krūtinės, spyrė tris kartus į dešinę koją L. R., taip smurtaudama dėl kraujosruvos dešinėje blauzdoje padarė L. R. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jam fizinį skausmą.
Kaltinamoji R. Ž. kaltės nepripažino. Parodė, kad su broliu konfliktuoja dėl tėvų sodybos, kuri yra (duomenys neskelbtini). Po tėvų mirties sodyba priklauso jiems abiem. 2022 m. rugsėjo 3 d. ji dirbo sodyboje prie tvarto, kai atvažiavo brolis, kuris priėjo prie jos ir pradėjo priekaištauti dėl mašinos statymo ant pievos, sakė, kad suars tą pievą. Paskui pamatė prie obels brolio draugą L. R. su pjūklu, pavadino juos nevykėliais. Ji nematė, kaip buvo pjaunama obelis, tik kitą dieną pastebėjo, kad buvo nupjautos dvi obels šakos. Gal ir girdėjo pjūklo garsą, nes nusikabino šalia obels buvusius skalbinius. Ji, L. R., sugriebusi už krūtinės nebuvo ir į koją jam nespyrė. Mano, kad L. R. ją apkalba, nes nori pasipelnyti. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Jos pajamos yra apie 1 000 Eur.
Nukentėjusysis L. R. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 3 d. nuvyko į draugo S. V. sodybą, nes šis paprašė nugenėti medį. Jam beužvedinėjant pjūklą, kaltinamoji keikdamasi priartėjo, sugriebė jį už rūbų ir 3-4 kartus įspyrė į dešinę koją. Nuo spyrių jam skaudėjo. Nežino kodėl ji taip pasielgė, anksčiau konfliktų su ja neturėjo. Visą įvykį matė S. V.. Patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 Eur, kurią grindžia tuo, kad jam buvo šokas, nes jį užpuolė moteris, be to, jei būtų užsivedęs pjūklas, jis galėjo ją sužaloti, o kokios to pasekmės būtų buvusios nežinia, jis galėjo prarasti darbą. Nuo kaltinamosios spyrių jam ant kojos buvo mėlynės, pora dienų šlubčiojo, į gydytojus nesikreipė, pats nusipirko šaldančio tepalo, liekamųjų reiškinių neliko.
Liudytojas S. V., kaltinamosios brolis, parodė, kad atvažiavo su L. R. genėti medžio, nuėjo prie tvarto ir tai pasakė seseriai, liepė nusirinkti skalbinius. Sesuo pradėjo šaukti, keikė juos. Matė kaip L. R. užkūrinėjo pjūklą, o jo sesuo pripuolusi griebė L. R. už drabužių ties krūtine ir įspyrė į dešinę koją. Iš L. R. veido išraiškos bei šūktelėjimo po spyrio, matė, kad jam skaudėjo. Vėliau L. R. jam rodė guzus, mėlynes ant kojos. Kodėl sesuo taip pasielgė, nežino. Jie nupjovė vieną šaką ir nusprendė išvažiuoti iš sodybos, nes pamanė, kad dėl sesers ten dirbti nesaugu.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais baudžiamojoje byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis L. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo 3 d. vakare, jo draugas S. V. paprašė padėti nupjauti medį, tėvams priklausiusioje sodyboje, kuri šiuo metu priklauso jam ir jo seseriai R. Ž.. Sodyba yra (duomenys neskelbtini). Su S. nuvyko į sodybą 2022 m. rugsėjo 3 d. apie 19.30 val., apžiūrėjo medį, S. davė savo benzininį pjūklą. Sodyboje taip pat buvo ir S. sesuo R.. Jam pasiėmus pjūklą ir bandant jį užkurti, prie jo pribėgo S. sesuo R., kuri jį puolė, sugriebė už krūtinės ir tris kartus spyrė į dešinę koją, taip pat plūdo jį necenzūriniais žodžiais. S. paprašius viską filmuoti, R. iš karto pasišalino. Jis labai išsigando ne jos, o dėl to, kad jei pjūklas būtų užsikūręs, jis ją būtų sužalojęs. Spirdama į koją, R. Ž. jam sukėlė fizinį skausmą ir padarė kraujosruvas dešinės kojos blauzdos srityje. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 45, 48-51).
Liudytojas S. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad paprašė savo draugo L. R. padėti (duomenys neskelbtini), apžiūrėti ir vėliau nugenėti obelį. Jie kartu su L. R. nuvažiavo į sodybą, kuri priklauso jam ir jo seseriai R. Ž.. Kai atvažiavo, sodyboje jau buvo sesuo R. Ž.. Matė, kad ji veža su karučiu pupeles prie ūkinio pastato ir nuėjo pasišnekėti dėl obels genėjimo. R. Ž. iškart pradėjo šaukti : „durniai, debilai, gyvenime nieko nepasiekę“. Jis dar paprašė, kad nuo skalbinių džiovyklės nusiimtų skalbinius, nes jie buvo šalia obels. Ji per kelis kartus nuėmė skalbinius ir susinešė į namo vidų. Jis L. R. pasakė, kad kurtų pjūklą ir nugenėtų obelį. L. R. iškart užkurti pjūklo negalėjo, o tuo metu R. Ž. atėjusi pradėjo plūstis necenzūriniais žodžiais, prišokusi prie L. R., sugriebė pastarajam už krūtinės ir spyrė tris-keturis kartus į dešinę koją. L. R. pasakė, kad jis trauktų telefoną ir viską filmuotų, tačiau jam ištraukus telefoną, sesuo tai pamačiusi, nubėgo į namo vidų. L. užkūrė pjūklą ir nupjovė kelias obels šakas. Tada jis L. pasakė, kad nustotų pjauti, nes bijojo, kad sesuo vėl atbėgs muštis. Nutraukę darbus jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini). L. pats vėliau paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie konfliktą. Kiek žino, L. į ligoninę nesikreipė, tik kitą dieną parodė koją ant kurios matėsi kraujosruvos. Su seserimi R. Ž. konfliktai dėl sodybos vyksta jau daug metų (1 t., b. l. 86-89).
Liudytoja K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šalia jos gyvenamojo namo yra sodyba, (duomenys neskelbtini), kuri priklauso S. V. ir R. Ž.. Jie yra brolis ir sesuo, tarp jų dažnai kyla konfliktai dėl sodybos, S. V. dažnai netinka viskas, ką sodyboje daro R.. R. Ž. gali apibūdinti kaip ramią ir nekonfliktišką moterį, ji yra labai paslaugi ir labai draugiška. 2022 m. rugsėjo 3 d. ji buvo namuose, tačiau vakare apie 19.30 val. kieme pas kaimynus jokio konflikto nematė ir negirdėjo. R. Ž. gyvena Kaune ir į savo sodybą atvažiuoja savaitgaliais, kartais ir darbo dienomis (1 t., b. l. 80-82).
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal L. R. pareiškimą apie tai, kad 2022 m. rugsėjo 3 d. apie 20.30 val., adresu (duomenys neskelbtini)., R. Ž., jam pasiėmus benzininį pjūklą ir bandant jį užkurti, prie jo pribėgo, plūsdama necenzūriniais žodžiais jį puolė, sugriebusi už krūtinės, spyrė tris kartus į dešinę koją. Tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė kraujosruvas kojos srityje. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti R. Ž. įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 13-16).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 26-32).
Iš pranešimo Bendrajam pagalbos centrui matyti, kad 2022 m. rugsėjo 3 d. 23.54 val. L. R. pranešė, kad apie 20.30 val. jis buvo pakviestas pas S. V. sodyboje nupjauti obels šakas ir jam kuriant benzininį pjūklą, staiga prie jo pribėgo S. sesuo R., kuri jį apstumdė, apspardė, išplūdo necenzūriniais žodžiais, ant kojos liko mėlynės (1 t., b. l. 34).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje L. R. konstatuota kraujosruva dešinėje blauzdoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu, galimai (kaltinime) nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas padarytas dėl ne mažiau vieno trauminio poveikio ir laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 65-66).
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius šią nusikalstamą veiką, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto panaudojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus. Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsiranda tik tada, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas tik dėl tyčinių asmens veiksmų, kurie pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu.
Nors kaltinamoji kalta smurtavusi nukentėjusiojo atžvilgiu neprisipažino, tačiau teisme išsamiai ištirti įrodymai, jų visuma neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog R. Ž., kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laiku, iš tiesų sugriebusi už krūtinės, įspyrė tris kartus į dešinę koją nukentėjusiajam L. R. ir dėl taip padarytos kraujosruvos dešinėje blauzdoje padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Šią aplinkybę patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kurie kartu su taip pat nuosekliais ir nekitusiais viso proceso metu tiesioginio liudytojo S. V. parodymais, taip pat ir rašytiniais įrodymais – bendrojo pagalbos centro skambučio išklotine, specialisto išvada, tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitą papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.
Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis pakankamai nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu paaiškino įvykio aplinkybes, analogiškai viską nurodė ir teisme, o ir įvykio dieną skambindamas bendruoju pagalbos telefonu taip pat nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, t. y., kad atvykus į sodybą padėti draugui nugenėti medį, prie jo pribėgo kaltinamoji, kuri plūdosi necenzūriniais žodžiais, jį pastūmė ir apspardė, t. y. sugriebė už krūtinės ir tris kartus spyrė į dešinę koją. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, kartu su nukentėjusiuoju buvusio liudytojo S. V. parodymai, kad jo sesuo R. Ž., nukentėjusiajam užkūrinėjant pjūklą, pripuolė prie L. R., griebė pastarajam už drabužių ties krūtine ir įspyrė į dešinę koją; iš L. R. veido išraiškos bei šūktelėjimo po spyrio, jis suprato, kad nukentėjusiajam skaudėjo, be to, vėliau L. R. jam rodė guzus, mėlynes ant kojos. Nors liudytojas S. V. yra kaltinamosios brolis ir jie tarpusavyje nesutaria dėl jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančios sodybos, tačiau netikėti jo parodymais nėra jokio pagrindo, nes jie tarpusavyje sutampa ir neprieštarauja, atitinka nuoseklius paties nukentėjusiojo parodymus ir kitus bylos duomenis. Be to, kaltinamoji ir nukentėjusysis tarpusavyje jokių nesutarimų neturi, todėl pagrindo nukentėjusiajam neteisingai apkaltinti kaltinamąją taip pat nėra. Be to, pagrindą tikėti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais suteikia ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis, rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje (kaltinime) nurodytu laiku bei aplinkybėmis, t. y. spiriant tris kartus į koją.
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamoji padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad kaltinamoji naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu reaguodama į ketinimus apgenėti medį, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo pareiškimą. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jos koja suduoti smūgiai sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą ir gali padaryti sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamosios veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir sukelto fizinio skausmo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės – smurtaudama kaltinamoji padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina ir specialisto išvada. Kaltinamosios veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.
Dėl bausmės skyrimo.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), smurtą panaudojo asmeninio konflikto su broliu metu, prieš trečiąjį asmenį, t. y. nukentėjusįjį, reaguodama į ketinimus apgenėti medį, augantį jai ir broliui bendrosios nuosavybės teise priklausančioje sodyboje. Kaltinamoji neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 129-136; 2 t., b. l. 15). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji neteista, charakterizuojama išimtinai teigiamai, nėra jos atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, laisvės apribojimo bausmė skirtina mažesnė nei bausmės vidurkis. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajai neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajai skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas – dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis L. R. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 12-13). Nurodė, kad jam buvo šokas, nes jį užpuolė moteris, be to, jei būtų užsivedęs pjūklas, jis galėjo ją sužaloti, o kokios to pasekmės būtų buvusios nežinia, jis galėjo prarasti darbą. Nuo kaltinamosios spyrių jam ant kojos buvo mėlynės, pora dienų šlubčiojo, į gydytojus nesikreipė, pats nusipirko šaldančio tepalo, liekamųjų reiškinių neliko.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.
Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų buvo nežymiai sužalotas – jam padaryta kraujosruva dešinėje blauzdoje, sukeltas fizinis skausmas, dėl to jis patyrė šoką, nepatogumus, todėl nukentėjusiajam neabejotinai buvo padaryta ir neturtinė žala.
Kaltinamoji su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutiko. Bylos duomenimis, ji yra dirbanti, kaip pati nurodė, jos pajamos yra apie 1 000 Eur.
Šiuo atveju, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą – padaryta spontaniškai, reaguojant į ketinimus apgenėti medį sodyboje, spiriant į koją ir pasišalinant; kilusias pasekmes – dėl kraujosruvos blauzdoje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio nukentėjusysis patyrė skausmą, pora dienų šlubčiojo, nedarbingas nebuvo; į tai, kad kaltinamosios smurtinis nusikalstamas veiksmas nebuvo nukreiptas į svarbią kūno dalį – spirta į koją; smurtas buvo panaudotas prieš fiziškai stipresnį asmenį – vyrą; į tai, kad medikų pagalbos nukentėjusiajam neprireikė, nusikaltimu turtinė žala sveikatai taip pat nepadaryta, nesant duomenų dėl liekamųjų reiškinių bei neigiamų sveikatos prognozių nukentėjusiojo ateičiai, įvertinant ir tai, kad nukentėjusysis grįsdamas neturtinės žalos dydį ypač akcentavo, kad jis labiau išsigando ne dėl to, kad buvo sužalotas kaltinamosios, o dėl to, kad jei jo laikomas pjūklas būtų užsivedęs, jis galėjo sužaloti pačią kaltinamąją, taip pat atsižvelgiant kaltinamosios kaltės neigimą, jos turtinę padėtį, amžių, į formuojamą teismų praktiką nežymaus sveiktos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajam priteistina 2 00,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims buvo padarytas panašaus pobūdžio nežymus sveikatos sutrikdymas, yra adekvatus ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir nukentėjusiojo partirtam sužalojimui bei išgyvenimams. Suma neturtinei žalai atlyginti priteistina iš kaltinamosios, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamosios kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis), kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Civiliniu ieškiniu nukentėjusysis taip pat prašė priteisti iš kaltinamosios atstovavimo išlaidas, pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad jis advokatui Antanui Jarašiui už atstovavimą ir dokumento surašymą sumokėjo 500 Eur (2 t., b. l. 14).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamosios išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylinėjimosi išlaidos turi būti teisėtos ir pagrįstos, atitikti bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas.
Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusio atstovas dalyvavo dvejuose teisiamuosiuose posėdžiuose ir surašė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, baudžiamojo proceso trukmę, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, prašomai priteisti atstovavimo išlaidų sumai neviršijant baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo - darytina išvada, jog prašoma priteisti išlaidų suma už suteiktas advokato paslaugas yra proporcinga, prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas, nukentėjusiajam iš kaltinamosios priteisiant 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovo - advokato pagalba.
Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, byloje jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 125), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 13,28 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios valstybei (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. Ž. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo L. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. Ž. priteisti 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos ir 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų L. R.. Likusioje dalyje nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. Ž. 13,28 Eur (trylikos eurų 28 centų) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.