Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž.B., jo atstovei advokato padėjėjai Dianai Kaunienei,nukentėjusiesiems A.M. ir J.B., 2007 m. spalio 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž.B. skundą dėl Tauragės rajono policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus 2007-07-26 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. liepos 20 d. Tauragės rajono policijos komisariato Patrulių būrio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad Ž.B. 2007 m. liepos 20 d. 21 val. 50 min. Tauragės rajone, kelyje Tauragė-Vilkaviškis-Sakalinė, vairuodamas automobilį „Ford Mondeo", v/n ženklas (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio bei atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, nepranešęs apie tai policijai. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (KET) 171 ir 172 punktų reikalavimus.

2007 m. liepos 26 d. Tauragės rajono policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus pareigūno (toliau – Institucijos) nutarimu Ž.B. pripažintas kaltu, padaręs pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskiriant pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinę nuobaudą – 100 litų baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 36 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė prašo skundą jame nurodytais motyvais tenkinti.

Nukentėjusysis A.M. prašo skundo netenkinti, nes bylos medžiaga įrodyta Ž.B. kaltė dėl eismo įvykio bei pasitraukimo iš jo, pažeidžiant KET taisykles.

Nukentėjusioji J.B. prašo skundą tenkinti, nes pagal sūnaus nurodytas aplinkybes, eismo įvykis kilo dėl nukentėjusiojo A.M. kaltės.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Konstatuojama.

Ž.B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už KET 171 ir 172 punktų pažeidimus, t.y. už vairavimą transporto priemonės, nepasirinkus saugaus važiavimo greičio bei atstumo, dėl ko atsitrenkė į priekyje važiavusią transporto priemonę.

Įrašu administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l.12) bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu nustatyta, jog jis vairuotojo pažymėjimą gavo prieš keletą dienų iki pažeidimo padarymo. Tokiu būdu jis yra vairuotojas, neturintis dviejų metų vairavimo stažo, todėl pagal KET 178 punktą, kelyje, kuriame kilo eismo įvykis, turėjo važiuoti ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepripažįsta padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, tačiau jo kaltė įrodyta byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusysis A.M. (b.l. 83-84) paaiškino, kad 2007 m. liepos 20 d. apie 21 val. 50 min. automobiliu „Renault Megane“ nuo Vališkių kaimo važiavo link Tauragės. Netoli Šešuvės tilto per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo dideliu greičiu (iki 150 km/h) atvažiuojantį automobilį, kuris atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galą. Po eismo įvykio automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojas nesustojo, o nuvažiavo link Tauragės. Apie eismo įvykį bei iš jos pasitraukusią transporto priemonę pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai nubraižė eismo įvykio schemą. Nukentėjusysis paaiškino, kad į jo vairuojamą transporto priemonę buvo atsitrenkta, kai jis važiavo pagrindiniu keliu ir nuo išvažiavimo iš šalutinio kelio buvo nutolęs apie 60 metrų. Jis paaiškino, jog tą pačią dieną tuo pačiu automobiliu „Ford Mondeo“ važinėję jaunuoliai vos neatsitrenkė į jo vairuojamą traktorių, dėl ko pastaruosius įspėjo. Nukentėjusysis pažymėjo, jog po eismo įvykio „Ford Mondeo“ automobilyje važiavę asmenys išlipę nebuvo, nes transporto priemonė iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nesustojusi.

Analogiškai eismo įvykio aplinkybės išdėstytos A.M. 2007 m. liepos 20 d. paaiškinime dėl eismo įvykio (b.l. 14).

Kartu su nukentėjusiuoju automobiliu „Renault Megane“ važiavę liudytojai E.K. (b.l. 84-85) ir R.K. (b.l. 85) parodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojama transporto priemonė „Ford Mondeo“, važiuodama dideliu greičiu, atsitrenkė į automobilį „Renault Megane“, kai pastarasis važiavo pagrindiniu keliu ir nuo išvažiavimo iš šalutinio kelio buvo nutolęs apie kelis šimtus metrų. Liudytojai parodė, kad po eismo įvykio Ž.B. net nesustojo, ir, nespėjus apgadintame automobilyje važiavusiems asmenims išlipti, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Apie eismo įvykį telefonu pranešė policijai, kuri atvyko labai greitai.

Autoavarijos vietos schemoje, sudarytoje 2007 m. liepos 20 d. 22 val. ir papildomuose duomenyse apie autoavariją užfiksuota apgadintos transporto priemonės „Renault Megane“ padėtis po eismo įvykio, susidūrimo vieta, transporto priemonės judėjimo kryptis, nurodyti eismo įvykio metu padaryti abiejų transporto priemonių apgadinimai (b.l. 17). Autoavarijos vietos schemoje nurodyta, kad transporto priemonė „Renault Megane“ nuo išvažiavimo iš šalutinio kelio (iš Vališkių) iki jos padėties po eismo įvykio vietos buvo nutolusi 83,9 metrus. Apžiūros metu užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai bei fotonuotraukos (b.l. 47-53, 68-71) įrodo, jog automobiliui „Ford Mondeo“ buvo apgadinta priekinė dalis, o automobiliui „Renault Megane“ – galinė.

Aptarti įrodymai paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei su juo kartu važiavusių liudytojų K.B. (b.l. 86-87), L.A. (b.l. 85-86) bei E.B. (b.l. 87-88) teiginį, jog transporto priemonių susidūrimas įvyko dėl to, kad A.M. vairuojama transporto priemonė, išvažiuodama iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės. Autoavarijos vietos schemoje užfiksuota faktinė automobilio padėtis po eismo įvykio bei transporto priemonių susidūrimo vieta akivaizdžiai patvirtina, jog Ž.B. vairuojama transporto priemonė į automobilį „Renault Megane“ atsitrenkė, kai pastarasis važiavo pagrindiniu keliu ir nuo išvažiavęs iš šalutinio kelio buvo nutolęs pakankamą atstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, jog automobilio „Renault Megane“ vairuotojas pažeidė KET 196 punkto reikalavimus pripažįstamas nepagrįstu, nes šiame punkte apibrėžiama važiavimo per sankryžas taisyklė, pagal kurią nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Pažymėtina tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo po eismo įvykio paaiškino, jog važiavo apie 100 km/h greičiu ir maždaug už 50 metrų nuo šalutinio keliuko atsitrenkė į priekyje važiavusią transporto priemonę (b.l.15).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pripažindamas pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, prašo tai vertinti kaip būtinąjį reikalingumą.

Būtinojo reikalingumo definicija pateikta ATPK 17 straipsnyje. Ji nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Taigi, būtinasis reikalingumas atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antrajam tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo situacijos konstatavimui būtina nustatyti, kad teisės saugomam interesui gresiantis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis kaip tik padarant teisės pažeidimą.

Pripažįstamas nepagrįstu administracinėn atsakomybėn patrauko asmens teiginys, jog iš eismo įvykio vietos pasitraukė, siekdamas išvengti pavojaus gyvybei ir sveikatai. Tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek kartu su juo važiavę liudytojai K.B., L.A., bei E.B. pripažino, kad po transporto priemonių susidūrimo iš automobilio išlipę nebuvo, todėl jokios realios grėsmės iš apgadintoje transporto priemonėje važiavusių asmenų pusės jų atžvilgiu negalėjo būti. Pažymėtina tai, jog po eismo įvykio apklaustas Ž.B. paaiškino, kad pamatęs, jog atsidaro automobilio, į kurį jis atsitrenkė durelės, užvedė variklį ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šis paaiškinimas sutampa su nukentėjusiojo bei liudytojų E.K. ir R,.K. teiginiu, kad iš transporto priemonės „Renault Megane“ niekas nebuvo išlipęs. Nors teismo posėdyje apklausti liudytojai K.B., L.A., ir E.B. parodė, kad „Renault Megane“ važiavę asmenys po eismo įvykio vietos prie jų artinosi grasindami, tačiau šie parodymai vertinami kritiškai, nes prieštarauja aukščiau aptartiems įrodymams. Be to, liudytojai suinteresuoti duoti palankius, administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį teisinančius įrodymus, nes yra jam artimi asmenys (brolis ir draugai). Tai, jog nukentėjusysis dienos metu prie parduotuvės įspėjo jaunuolius nepažeidinėti eismo taisyklių, nevertintina grėsme, sudarančia teisėtas prielaidas pasitraukimui iš eismo įvykio vietos.

Policijos pareigūno Š.S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį ir iš jo pasitraukusią transporto priemonę, nuvažiavo į Pramonės gatvėje esančią uždarosios kacinės bendrovės teritoriją. Rado už traktorių pastatytą automobilį „Ford Mondeo“ v/n ženklas (duomenys neskelbtini) ir šalia stovinčius kelis jaunuolius (b.l. 16). Nuvažiavimas nuo eismo įvykio vietos už keleto kilometrų bei apgadintos transporto priemonės pastatymas už aikštelėje stovinčių traktorių, t.y. iš esmės jos slėpimas leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bandė išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą.

Vadovaujantis ATPK 297 straipsniu, pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Aptarti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą bei pasitraukimo iš eismo įvykio, įrodymui.

Ž.B. paskirta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežtesnė minimali nuobauda, nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltės nepripažįsta, tačiau teismas, vadovaudamasis draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principu negali bloginti Ž.B. padėties dėl jo paduoto skundo ir šalinti nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra moksleivis, neturintis savarankiškų pajamų, todėl baudos paskyrimas nepasiektų ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – nubaudimo bei prevencinio Konstatuojama, kad nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrųjų taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

skundo nepatenkinti.

Tauragės rajono policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus 2007 m. liepos 26 d. nutarimą, kuriuo Ž.B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė subendrinta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams, palikti nepakeistą..

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.