- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-08
- Bylos Nr.
- 2A-116-619/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-01724-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Alvydas Barkauskas, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- K. Z.
- Atsakovas
- V. K., B. M. K., T. Š., O. B., J. P.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės K. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. Z. ieškinį atsakovams V. K., B. M. K., T. Š., O. B., J. P. ir trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovų V. K., B. M. K., T. Š., J. P., O. B. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
Ieškovei nuosavybės teise nuo 2012-02-26 priklauso 51,30 kv.m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame 0,3825 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo 800/3825 dalys priklauso T. Š., 2060/3825 dalys – Lietuvos Respublikai, 325/3825 dalys – V. ir M. K., 640/3825 dalys – ieškovei K. Z.. J. P. ir O. B. naudojasi žemės sklypo dalimi, kuri priklauso Lietuvos Respublikai, plotą sudaro 1000 kv.m. Tarp šalių kilus ginčui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ieškovė prašė patvirtinti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal jos pateiktą UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ 2013-09-25 parengtą Žemės sklypo planą M 1:500, sklypo plotas 3825 kv.m. „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas pagal K. Z. pageidavimą“, kur plotas tarp taškų 3-4-5-133-77-114-113 (214 kv.m.), plotas tarp taškų 114-77-81-82-76-120 (45 kv.m.), plotas tarp taškų 118-96-97-119 (25 kv.m.) priklauso Lietuvos Respublikai; plotas tarp taškų 107-134-124-125-129-127-46-45-141-128 (521 kv.m.) naudojasi V. ir B. M. K., iš jo priklauso plotas tarp taškų 121-122-123-124-125-126-127-46-45-141 (240 kv.m.), plotas tarp taškų 115-95-118-119-94-140 (31 kv.m.) ir plotas tarp taškų 130-120-76-82-81-80-133-5-6-7-8-132-131 (190 kv.m.) naudojasi V. ir B. M. K.; plotas tarp taškų 16-17-105-106-134-107-15 (600 kv.m.) priklauso K. Z.; plotas tarp taškų 17-18-108-55-58-57-109-110-137-24-112-26-138-3-113-114-120-130-96-118-95-115-116-117-129-125-124-134-106-105 (1015 kv.m.) priklauso bendram naudojimui; plotas tarp taškų 108-1-135-136-137-110-109-57-58-55 (500 kv.m.) priklauso Lietuvos Respublikai; plotas tarp taškų 138-139-2-3 (85 kv.m.) priklauso Lietuvos Respublikai; plotas tarp taškų 136-135-139-138-26-112-24-137 (237 kv.m.) plotas tarp taškų 96-130-131-132-8-9-10-11-140-94-119-97 (241 kv.m.) ir plotas tarp taškų 128-45-46-127-129-117-116-24-13-14-128 (121 kv.m.) priklauso T. Š. (II tomas, b.l. 73-78, 96-98).
Atsakovai su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kadangi ieškovės siūlomas naudojimosi žemės sklypu planas neatitinka nusistovėjusios naudojimosi juo tvarkos, parengtas išimtinai ieškovės interesais. Priešieškinyje nurodė, kad visi žemės sklypo bendraturčiai bei naudotojai žemės sklypu naudojasi nuo 1960-1965 metų. Kadangi ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka nusistovėjusios tvarkos, atsakovai parengė projektą maksimaliai atitinkantį visų bendraturčių interesus. Pagal atsakovų 2013-09-04 užsakymą UAB „Matavimo studija“ paskaičiavo žemės plotus ir parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi planą. Išorinė žemės sklypo riba patvirtinta 2008-01-18 Vilniaus m. savivaldybės administratoriaus įsakymu Nr. 30-126. Sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2010-02-25 bei patvirtintos ir suderintos su Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi 2008-04-15. Parengtame žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane procentinė dalis, paskaičiuota pagal gyvenamose patalpose naudojamą bendrą plotą: V. K. ir B. M. K. yra išsipirkę 325 kv.m. žemės sklypo bei turi teisę išsipirkti iš valstybės papildomai 1560 kv.m.; ieškovės K. Z. – išpirktas iš valstybės plotas sudaro 640 kv.m.; T. Š. išpirktas plotas sudaro – 800 kv.m.; J. P. ir O. B. turi teisę į 500 kv.m. plotą. Atsakovai prašo teismo nustatyti namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,3825 ha, naudojimosi tvarką pagal UAB „Matavimo studija“ 2013-10-17 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą ir K. Z. skirti naudotis žemės sklypo dalis, projekte pažymėtas indeksais: B1 (296 kv.m. ploto) pažymėta taškais 16-17-81-80-16, B2 (187 kv.m. ploto) pažymėtą taškais 52-53-54-55-4-5-62-61-60-59-58-57-56-52, B4 (92 kv.m. ploto) pažymėta taškais 25-26-33-34-35-36-37-38-39-40-41-42-43-44-45-46-47-48-25, B5 (24 kv.m. ploto) pažymėta taškais 71-72-66-67-71, B3 (41 kv.m. ploto) bendrai naudojantis sklypo dalyje, pažymėtoje taškais 17-18-82-19-20-21-22-23-24-25-48-47-46-45-44-43-42-41-40-39-38-37-36-35-34-33-32-31-30-2-3-49-50-51-52-56-57-58-4-65-66-72-71-70-68-69-12-73-74-75-76-81-17.; T. Š. skirti naudotis žemės sklypo dalis, projekte pažymėtas indeksais: C1 (241 kv.m. ploto) pažymėta taškais 29-30-31-32-33-26-27-29, C2 (212 kv.m. ploto) pažymėta taškais 69-68-67-66-65-64-63-8-9-10-11-69, C4 (125 kv.m. ploto) pažymėta taškais 79-78-77-76-75-74-73-12-13-14-79, C3 (222 kv.m. ploto) bendrai naudojantis sklypo dalyje, pažymėtoje taškais 17-18-82-19-20-21-22-23-24-25-48-47-46-45-44-43-42-41-40-39-38-37-36-35-34-33-32-31-30-2-3-49-50-51-52-56-57-58-64-65-66-72-71-70-68-69-12-73-74-75-76-81-17. Lietuvos Respublikai (naudotojai J. P., O. B.) skirti naudotis žemės sklypo dalis, projekte pažymėtas indeksais: D1 (247 kv.m. ploto) pažymėta taškais 28-29-27-26-25-24-23-22-21-20-19-82-28, D2 (72 kv.m. ploto) pažymėta taškais 49-55-54-53-52-51-50-49, D3 (181 kv.m. ploto) bendrai naudojantis sklypo dalyje pažymėtoje taškais 17-18-82-19-20-21-22-23-24-25-48-47-46-45-44-43-42-41-40-39-38-37-36-35-34-33-32-31-30-2-3-49-50-51-52-56-57-58-64-65-66-72-71-70-68-69-12-73-74-75-76-81-17. Lietuvos Respublikai (naudotojai V. K. ir B. M. K.) ir V. K., B. M. K., kaip 325 kv.m. sklypo dalies savininkams skirti naudotis žemės sklypo dalis, projekte pažymėtas indeksais: A1 (822 kv,m. ploto) pažymėta taškais 80-81-76-77-78-79-15-80, A2 (25 kv.m. ploto) pažymėta taškais 70-71-67-68-70, A4 (113 kv.m. ploto) pažymėta taškais 64-58-59-60-61-62-6-7-8-63-64, A5 (305 kv.m. ploto) pažymėta indeksais 1-28-82-18-1, A3 (620 kv.m. ploto) bendrai naudojantis sklypo dalyje, pažymėtoje taškais 17-18-82-19-20-21-22-23-24-25-48-47-46-45-44-43-42-41-40-39-38-37-36-35-34-33-32-31-30-2-3-49-50-51-52-56-57-58-64-65-66-72-71-70-68-69-12-73-74-75-76-81-17 (II tomas, b.l. 57-60, 101-103).
Ieškovė K. Z. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis asmuo palaikė atsakovų priešieškinį, kadangi atsakovų pateiktas planas daugiau ar mažiau atitinka faktinį naudojimą, yra palikti priėjimai prie visų statinių, taip pat prie buto. Tuo tarpu ieškovės pateiktas planas visiškai skiriasi nuo faktinio naudojimosi, o argumentų, kodėl reikia keisti nusistovėjusią tvarką, nenurodė, ieškinį prašė atmesti, priešieškinį tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, atsakovų priešieškinį patenkino. Teismas patvirtino namų valdos, esančios Žemoji (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,3825 ha, naudojimosi tvarką pagal UAB „Matavimo studija“ 2013-10-17 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.Teismas K. Z. skyrė naudotis žemės sklypo dalis, projekte pažymėtas indeksais: B1 (296 kv.m. ploto) pažymėta taškais 16-17-81-80-16, B2 (187 kv.m. ploto) pažymėtą taškais 52-53-54-55-4-5-62-61-60-59-58-57-56-52, B4 (92 kv.m. ploto) pažymėta taškais 25-26-33-34-35-36-37-38-39-40-41-42-43-44-45-46-47-48-25, B5 (24 kv.m. ploto) pažymėta taškais 71-72-66-67-71, B3 (41 kv.m. ploto) bendrai naudojantis sklypo dalyje, pažymėtoje taškais 17-18-82-19-20-21-22-23-24-25-48-47-46-45-44-43-42-41-40-39-38-37-36-35-34-33-32-31-30-2-3-49-50-51-52-56-57-58-64-65-66-72-71-70-68-69-12-73-74-75-76-81-17. T. Š. skyrė naudotis žemės sklypo dalis, projekte pažymėtas indeksais: C1 (241 kv.m. ploto) pažymėta taškais 29-30-31-32-33-26-27-29, C2 (212 kv.m. ploto) pažymėta taškais 69-68-67-66-65-64-63-8-9-10-11-69, C4 (125 kv.m. ploto) pažymėta taškais 79-78-77-76-75-74-73-12-13-14-79, C3 (222 kv.m. ploto) bendrai naudojantis sklypo dalyje, pažymėtoje taškais 17-18-82-19-20-21-22-23-24-25-48-47-46-45-44-43-42-41-40-39-38-37-36-35-34-33-32-31-30-2-3-49-50-51-52-56-57-58-64-65-66-72-71-70-68-69-12-73-74-75-76-81-17. Lietuvos Respublikai (naudotojai J. P., O. B.) skyrė naudotis žemės sklypo dalis, projekte pažymėtas indeksais: D1 (247 kv.m. ploto) pažymėta taškais 28-29-27-26-25-24-23-22-21-20-19-82-28, D2 (72 kv.m. ploto) pažymėta taškais 49-55-54-53-52-51-50-49, D3 (181 kv.m. ploto) bendrai naudojantis sklypo dalyje pažymėtoje taškais 17-18-82-19-20-21-22-23-24-25-48-47-46-45-44-43-42-41-40-39-38-37-36-35-34-33-32-31-30-2-3-49-50-51-52-56-57-58-64-65-66-72-71-70-68-69-12-73-74-75-76-81-17. Lietuvos Respublikai (naudotojai V. K. ir B. M. K.) ir V. K., B. M. K., kaip 325 kv.m. sklypo dalies savininkams skyrė naudotis žemės sklypo dalis, projekte pažymėtas indeksais: A1 (822 kv,m. ploto) pažymėta taškais 80-81-76-77-78-79-15-80, A2 (25 kv.m. ploto) pažymėta taškais 70-71-67-68-70, A4 (113 kv.m. ploto) pažymėta taškais 64-58-59-60-61-62-6-7-8-63-64, A5 (305 kv.m. ploto) pažymėta indeksais 1-28-82-18-1, A3 (620 kv.m. ploto) bendrai naudojantis sklypo dalyje, pažymėtoje taškais 17-18-82-19-20-21-22-23-24-25-48-47-46-45-44-43-42-41-40-39-38-37-36-35-34-33-32-31-30-2-3-49-50-51-52-56-57-58-64-65-66-72-71-70-68-69-12-73-74-75-76-81-17. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovams V. K., B. M. K. solidariai 1594,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės atsakovei T. Š. 750,00 Lt, atsakovei J. P. 750,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės 149,58 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės remiasi ieškovės interesu naudotis vienu 600 kv. m. žemės sklypo plotu ir žymiai skiriasi nuo faktiškai nusistovėjusios naudojimosi tvarkos bei neatitinka kitų bendraturčių ir žemės naudotojų interesų. Teismo vertinimu, atsakovų prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nežymiai skiriasi nuo faktinės naudojimosi tvarkos, kuri yra nusistovėjusi dar nuo 1960-1965 metų ir atitinka šalių interesus, atsakovų planas buvo ruoštas atsižvelgiant į žemės sklype vykdomą ūkinę veiklą, kuri yra gana ryškiai išreikšta. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas tenkino atsakovų priešieškinį, nes jų pateiktas patvirtinti Žemės sklypo naudojimo tvarkos planas M 1:500, 2013-10-17 parengtas UAB „Matavimo studija“, atitinka faktinę nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką bei atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus.
Ieškovė K. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti, o priešinį ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.75 str. 1 d., CK 4.81 str. 1 d. normas, nenustatinėjo tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingų aplinkybių ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės, o tai turėjo įtakos nepagrįsto sprendimo priėmimui. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė, kad atsakovams V. K. ir B.M. K. priskirtina naudotis didesne žemės sklypo dalimis, t.y. 1885/3825, negu yra įgiję nuosavybėn, tačiau byloje netyrė ir nenustatinėjo aplinkybių, kurių pagrindu šiems atsakovams jų turimos daiktinės ar kitos teisės į žemės sklypą padidėjo nuo 325/3825 iki 1885/3825 dalių. Be to, atsakovės O. B. ir J. P. nuosavybės teisių į dalį žemės sklypo tiek bylos nagrinėjimo, tiek šiuo metu iš viso neturi, kas reikštų, kad jos neturi ir reikalavimo teisės dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau teismas ignoruodamas šią aplinkybę ir nenustatęs aplinkybių, kurių pagrindu šios atsakovės gali naudotis žemės sklypu ar jo dalimi, nusprendė ir pripažino šioms atsakovėms teisę naudotis dalimi žemės sklypo, neturint į jį nuosavybės teisių. Nurodė, kad teismas nesiaiškino žemės sklypo reljefo ypatumų, kurie yra tiesiogiai reikšmingi nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, netyrė aplinkybių, kad žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje – nacionaliniame ir regioniniame parke, todėl žemės sklypo padalijimas ar bendrasavininkų atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ar kitas pertvarkymas yra draudžiamas įstatymo. Pažymi, kad ieškovei priklauso gyvenamasis namas, kuris buvo pastatytas dar prieš 45-50 metų žemės sklypo vietoje, kurioje ieškovė prašo pagal jos siūlomą planą jai skirti naudotis 600 kv.m. plotu žemės sklype, siekiant įregistruoti daiktines teises į šį gyvenamąjį namą Vilniaus mieste, ieškovei būtina naudotis ne mažiau kaip 600 kv.m. žemės sklypu. Teismas netyrė aplinkybių, kurių pagrindu atsakovai V. K. ir B.M. K. jam priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu A1 atsakovų siūlomame plane yra pastatyti statiniai – šiltnamis ir inžineriniai įrenginai bei gyvenamasis namas. Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai teikė prioritetą atsakovų pateiktam žemės sklypo planui, pagal kurį ieškovei priklausančios 640/3825 dalys žemės sklypo faktiškai išskaidomos į penkias atskiras ir lokaliai išskirtas bei neracionaliai naudotinas žemės sklypo dalis, kai tuo tarpu atsakovams V. K. ir B. M. K. priskirta naudotis vietoje jiems priklausančių 325/3825 dalių žemės sklypo 325 kv.m. dalimi, o net 822 kv.m. ploto dalimi, atsakovų siūlomame plane pažymėta indeksu A1. Maža to, šiems atsakovams dar priskirta naudotis 305 kv.m., 113 kv.m., 25 kv. m. ploto žemės sklypo dalimis, kurios lokalizacijos bei reljefo prasme yra išskirtinai geresnėje vietoje negu kitų bendrasavininkų. Teismas šias aplinkybes ignoravo, ieškovės turimos nuosavybės faktinis išskaidymas yra nelogiškas ir prieštarauja CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintiems principams. Pažymi, kad teismas pažeidė CPK 178 str., 185 str. numatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovės O. B. ir J. P. įgijo nuosavybės ar kitą teisę į dalį žemės sklypo. Taip pat apeliantė skunde nurodo, kad trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo siūloma bylos šalims, kaip žemės sklypo bendrasavininkiams, pirmumo teise įsigyti Lietuvos Respublikai priklausančią žemės sklypo dalį. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovams V. K. ir B. M. K. 1594 Lt bylinėjimosi išlaidų solidariai.
Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovai V. K., B. M. K., O. B. ir J. P. vadovaujantis LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis turi teisę įsigyti iš valstybės jų gyvenamiesiems namams, kitiems statiniams eksploatuoti reikalingas skypo dalis. Prašymus leisti įsigyti namų valdas minėti atsakovai yra pateikę Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui. Ieškovė ir atsakovė T. Š. tokią teisę jau realizavo ir joms priklausančias žemės sklypo dalis jau išsipirko iš valstybės. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą ieškovė nekėlė klausimo dėl atsakovų O. B., J. P., V. K., M. B. K. naudojimosi sklypo dalimis teisėtumo, dėl naudojimosi dalių – tokio ginčo nebuvo, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovei priklauso 640 kv. m., atsakovams V. K. ir B.M. K. – 1885 kv.m., T. Š. – 800 kv.m., J. P. ir O. B. – 500 kv.m. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat nepateikė jokių pastabų dėl paskaičiuotų priklausančių žemės sklypo dalių. Žemės sklypo naudotojai turi teisę naudojamas žemės sklypo dalis įsigyti iš valstybės sudarydami valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, vadovaujantis minėto vyriausybės nutarimo nuostatomis, t.y. išsiperkant proporcingas žemės sklypo dalis turimai gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų daliai. Todėl atmestini apeliantės argumentai, jog O. B. ir J. P. neturėdamos nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį neturi net reikalavimo teisės dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Būdamos gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalies savininkės, kuriame nuosavybės teise joms priklauso butas Nr. 4 (37,96 kv.m. bendro ploto), jos teisėtai naudojasi Lietuvos Respublikai priklausančia žemės sklypo dalimi, yra pateikusios prašymą įsigyti iš valstybės priklausančią žemės sklypo dalį. Atsakovų pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas paskaičiuotas pagal kiekvienam gyvenamųjų namų bendraturčiui tenkančias žemės sklypo dalis laikantis nustatytos procentinės dalies gyvenamosiose patalpose. Šis planas suderintas su trečiuoju asmeniu, kuris jokių pastabų neišreiškė. Pažymi, jog atsakovai V. K. ir B. M. K. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi iš valstybės įsigijo 325 kv.m. žemės sklypo dalį. Atsakovai žemės sklype pradėjo statyti gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas įteisintas 2012-02-13 pagal deklaraciją apie statybos užbaigimą reg. Nr. SUD-00-120212-00031. Todėl įteisinus namą turi teisę įgyvendinti žemėnaudos teisę į namų valdos žemės sklypo dalį, reikalingą tinkamai gyvenamojo namo eksplotacijai. Todėl atsakovams pagrįstai paskaičiuota dalis sudaranti 1885 kv.m. Pažymi, jog apeliantė nepateikia jokių aiškių argumentų, kuriuos įvertinus būtų galima teigti, kad jos pateiktas žemės sklypo planas labiau atitinka teisingumo, protingumo principus ir užtikrina visų šalių interesų pusiausvyros principą. Apeliantė iškelia tik interesą susiformuoti sau 600 kv.m. žemės sklypo dalį, neatsižvelgiant į tai, kad iš esmės keičia nusistovėjusią naudojimosi tvarką, neatitinka kitų žemės naudotojų interesų. Ieškovės žemės sklypo išskaidymas į atskiras dalis atitinka faktinį naudojimąsi, stovi jai priklausantys statiniai. Ne tik ieškovės, bet ir atsakovų naudojamų žemės sklypų dalių išskaidymas atspindi visų jų faktinį naudojimą bei poreikį.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Pažymi, kad 2060/3825 dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise Lietuvos Respublikai. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis ta, kad žemė būtų naudojama pagal tikslinę jos paskirtį. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė. Nuomoti valstybinę žemę įstatyminis pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas (CK 6.551 str. 2 d.). Nors formaliai 2060/3825 dalis žemės sklypo patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau žemės sklypas yra naudojamas tik namų valdos statinių savininkų materialiniams poreikiams tenkinti. Atsakovai O. B., J. P., V. K., B.M. K. yra visateisiai sklypo naudotojai, priešingu atveju, nebūtų užtikrinta šių žemės sklypų naudotojų teisės eksplotuoti jiems nuosavybės teise priklausančius statinius ar jų dalis bei teisės ateityje išsipirkti likusią jų naudojamą valstybinės žemės dalį apsauga. Taip pat nurodo, kad atsakovų parengtas planas buvo rengtas atsižvelgiant į žemės sklype vykdomą ūkinę veiklą, planas yra artimesnis nusistovėjusiam faktiniam naudojimui. Pabrėžė, kad žemės sklypo atidalijimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir šis klausimas byloje nebuvo sprendžiamas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo jame nurodytais argumentais panaikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovų pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus, pripažino, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka iš esmės remiasi ieškovės interesu naudotis vienu 600 kv. m. žemės sklypo plotu ir žymiai skiriasi nuo faktiškai nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, neatitinka kitų bendraturčių ir žemės naudotojų interesų, tuo tarpu atsakovų prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nežymiai skiriasi nuo faktinės naudojimosi tvarkos, kuri yra nusistovėjusi dar nuo 1960-1965 metų ir atitinka šalių interesus, planas paruoštas atsižvelgiant į žemės sklype vykdomą ūkinę veiklą, todėl tenkino atsakovų priešinį ieškinį.
Su teismo priimtu sprendimu apeliantė nesutinka, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 4.75 str. 1 d., CK 4.81 str. 1 d. normas, pažeidė CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintus pricipus.
Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso 4.75 str. 1 d., CK 4.81 str. 1 d. normas, CK 1.5 str. 4 d. yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo naikinti teismo priimtą sprendimą.
Byloje yra nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei K. Z., T. Š., V. ir B. M. K. bei Lietuvos Respublikai. Minėtame žemės sklype yra keturių kambarių namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame butus nuosavybės teise turi: ieškovė K. Z. (butas Nr. 1, 51,30 kv.m. ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); atsakovė T. Š. (butas Nr. 2, 64,19 kv.m. plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovė V. K. (butas Nr. 3, 23,88 kv.m. plotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovės J. P. (3/8 dalis) ir O. B. (5/8 dalis) (butas Nr. 4, 37,96 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (I tomas, b.l. 6, II tomas b.l. 10-11). Taip pat šiame sklype yra ir kitų pastatų: pastatas-gyvenamasis namas (3A1b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkio pastatas (19l1b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso V. ir B. M. K., pastatas-ūkinis pastatas (17l2ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ūkinis pastatas (18l1ž), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių 3/32 dalys priklauso J. P. ir 5/32 dalys priklauso O. B. (I tomas b.l. 158-160). Pagal 2013-01-09 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nustatyta, kad minėto žemės sklypo plotas yra 0,3825 ha, kurio 800/3825 dalys priklauso atsakovei T. Š., 640/3825 dalys priklauso ieškovei K. Z., 2060/3825 dalys - Lietuvos Respublikai, 325/3825 dalys – atsakovams V. K. ir B. M. K. (I tomas b.l. 158-160). Atsakovės J. P. ir O. B. nuosavybės teisių į šį sklypą nėra įgijusios ir naudojasi Lietuvos Respublikai priklausančia sklypo dalimi (I tomas b.l. 158-160).
Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Akivaizdu, kad kreipusis į teismą su ieškiniu, o šiuo atveju esant pareikštam ir priešieškiniui, teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo šalys, įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje.
Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenustatinėjo aplinkybių, kokiu teisiniu pagrindu atsakovams V. K. ir B. M. K. jų turimos daiktinės ar kitos teisės į žemės sklypą padidėjo nuo 325/3825 iki 1885/3825 dalių, be to, atsakovės O. B. ir J. P. nuosavybės teisių į dalį žemės sklypo neturi, kas reikštų, kad jos neturi reikalavimo teisės dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2060/3825 dalių žemės sklypo savininkei Lietuvos Respublikai skyrė naudotis žemės sklypo dalis projekte pažymėtas indeksais D1 (247 kv.m. ploto), D2 (72 kv.m. ploto), D3 (181 kv.m. ploto) (bendrai naudojantis) kurios faktiniai naudotojai yra J. P. bei O. B.; Lietuvos Respublikai (faktiniai naudotojai V. K. ir B. M. K.) ir V. K.., B.M. K., kaip 325 kv.m. sklypo dalies savininkams skyrė naudotis žemės sklypo dalis, projekte pažymėtas A1 (822 kv.m. ploto), A2 (25 kv.m. ploto), A4 (113 kv.m. ploto), A5 (305 kv.m. ploto), A3 (620 kv.m. ploto) bendrai naudojantis. Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn, išnuomojant ar sudarant kitus žemės sandorius. Pažymėtina tai, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, teisė ją pirkti/ nuomoti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Žemės įstatymas). Pagal CK 6.551 str. 2 d., jeigu valstybinė žemė užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, ši žemė jiems išnuomojama ne aukciono būdu. Taigi, teisės nuomoti valstybinę žemę pagrindas – teisėtas šioje žemėje esančių statinių valdymas (CK 6.394 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ nuostatos individualaus gyvenamojo namo, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise keliems asmenims savininkų teisės apimtį įsigyti nuosavybėn naudojamą žemės sklypą tiesiogiai grindžia proporcingumo principu, t.y. bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį. Tokia pat proporcingumo taisykle vadovaujamasi, kai viename sklype yra keletas gyvenamųjų namų. Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pripažįsta minėtų asmenų kaip turto bendrasavininkų faktinio naudojimo teisę, nurodo, kad jie turi specifinį statusą žemės sklypo bendraturčių atžvilgiu, nes yra visateisiai žemės sklypo naudotojai, priešingu atveju jiems nebūtų užtikrinama teisė eksploatuoti jiems nuosavybės teise priklausančius statinius ar jų dalis bei ateityje išsipirkti likusią jų naudojamą valstybinės žemės dalį, apsauga. Bylos duomenimis, prašymus įsigyti naudojamo žemės sklypo dalis atsakovai yra pateikę Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui, t.y. jie siekia įgyvendinti savo teisę įsigyti nuosavybėn naudojamą žemės sklypą (t.1, b.l. 130). Minėtų atsakovų žemėnaudos teisės į proporcingą žemės sklypo dalies naudojimą apeliantė neginčijo pirmosios instancijos teisme, nepateikė apeliacinės instancijos teismui duomenų, kad kiekvienam bendraturčiui tenkančios žemės sklypo dalys neatitiktų jų procentinės dalies gyvenamosiose patalpose, t.y. kad būtų pažeistas proporcingas žemės sklypo dalies naudojimas (CPK 178 str.). Dėl nurodytų aplinkybių, atmestini apeliantės skundo argumentai, susiję su O. B., J. P., V. K. ir B. M. K. teise naudotis namų valdos sklypo dalimis.
Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino žemės sklypo reljefo ypatumų, kurie yra tiesiogiai reikšmingi nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, netyrė aplinkybių, kad žemės sklypas yra valstybės saugomoje teritorijoje, todėl sklypo padalijimas ar atidalijimas, kitoks pertvarkymas yra draudžiamas įstatymo. Spręsdamas ginčą teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bylose dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, ieškovės siūloma naudojimosi tvarka iš esmės ir žymiai nepažeidžia šalių bei trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros principo, atitinka teisingumo ir protingumo principus.
Nesutiktina su šiais apeliantės argumentais. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovų parengtas planas atitinka faktinę šalių naudojimosi tvarką, iš liudytojo M. G. paaiškinimų nustatyta, kad planas buvo ruoštas atsižvelgiant į bylos šalių žemės sklype vykdomą ūkinę veiklą, kuri yra ryškiai išreikšta, ūkinė veikla ginčo sklype buvo vykdoma įvertinus žemės sklypo reljefą (t.2, b.l. 118). Aplinkybės, kad atsakovų parengtas žemės sklypo naudojimosi planas yra artimesnis nusistovėjusiam faktiniam naudojimui neneigė ir ieškovė, o jai priskirtos naudotis sklypo dalys iš esmės atitinka faktinį naudojimąsi jai priklausančiu turtu. Pažymėtina tai, kad teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu. Šiuo atveju nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal šalių susiklosčiusią faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos bylose dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kurioje yra laikomasi nuostatos, kad sprendžiant ginčus dėl naudojimosi tvarkos turi būti vengiama be pakankamo pagrindo keisti nusistovėjusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Kadangi byloje nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su žemės sklypo atidalinimu, todėl neturi jokios teisinės reikšmės apeliantės skundo argumentai susiję su sklypo buvimu Pavilnio regioninio parko teritorijoje.
Apeliantė skunde nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos nėra savarankiško materialinio reikalavimo dalykas, jos solidariai nepriteistinos, tačiau teismas ignoruodamas teismų praktiką teismo sprendimu iš ieškovės atsakovams V. K. ir B. M. K. solidariai priteisė 1594 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šis argumentas pripažintinas pagrįstu.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. iš ieškovės atsakovams priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimo motyvuose konstatavo, kad iš ieškovės atsakovams V. K. ir B.M. K. priteisia 1594 Lt bylinėjimosi išlaidų, o sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad minėtos išlaidos atsakovams priteistinos solidariai. Kadangi atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti, patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems priteistinos lygiomis dalimis iš ieškovės. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria priteistos solidariai bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovams V. K. ir B. M. K. patikslintina, priteisiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės atsakovams V. K. ir B.M. K. lygiomis dalimis.
Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, tenkintinas atsakovų prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 434,43 Eur (t.2, b.l. 168-169). Dėl nurodyto, atsakovei V. K., O. B., T. Š. lygiomis dalimis priteistina iš ieškovės K. Z. 434,43 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Teismo sprendimo rezoliucinę dalį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, kuria priteista iš ieškovės K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovams V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 1594,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, patikslinti, nurodant, kad 1594 Lt bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės lygiomis dalimis atsakovams V. K. ir B. M. K..
Priteisti iš ieškovės K. Z. a/k (duomenys neskelbtini) atsakovėms V. K. a/k (duomenys neskelbtini) T. Š. a/k (duomenys neskelbtini) O. B. a/k (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 434,43 EUR bylinėjimosi išlaidų (po 144,81 EUR) apeliacinės instancijos teisme.