Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-02-23 · Civilinė byla Nr. e2S-317-372/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-23
Bylos Nr.
e2S-317-372/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07186-2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Ieškovas
J. S., E. S.
Civilinė byla Nr.e2S-317-372/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07186-2013Procesinio sprendimo kategorija (S) 116.10.3;122.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. S. ir E. S. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-377-156/2014, kuria atmestas ieškovų J. S. ir E. S. prašymas dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovų J. S. ir E. S. ir atsakovų A. K. bei VĮ Registrų centro sudaryta taikos sutartis, o civilinė byla nutraukta.

I. J. S. ir E. S. kreipėsi į teismą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties išaiškinimo.

Nurodė, kad Taikos sutarties 5 punktu šalys nustatė, kad ieškovai įsipareigoja per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos sumokėti atsakovui A. K. 12500 Lt dydžio kompensaciją už patirtus nepatogumus, susijusius su šios civilinės bylos nagrinėjimu bei galimų nuostolių, susijusių su 1994-01-16 Pirkimo - pardavimo sutarties, registro Nr. 241, sudarymu ir išieškojimu iš pardavėjo; nurodyta kompensacija turi būti pervesta į A. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank. Prašė išaiškinti šios nutarties vykdymą, nes po nutarties priėmimo ieškovai gavo antstolių T. U., A. B., E. R., V. Š. patvarkymus, kad A. K. turtinio reikalavimo lėšos, esančios pas ieškovus, turi būti jų pervedamos į antstolių depozitines sąskaitas, nes yra vykdomi išieškojimai kitiems A. K. kreditoriams, todėl neaišku, ar minėtą lėšų sumą ieškovai turi pervesti į A. K. sąskaitą, nurodytą sutartyje, ar ji turėtų būti pervedama į antstolių depozitines sąskaitas, kaip turėtų būti pinigai paskirstyti antstoliams, ar prieš pervedant lėšas antstoliams turi būti laukiama iki bus nustatyta A. K. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su trečiuoju asmeniu sutuoktine N. K..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo dėl nutarties išaiškinimo.

Nurodė, kad nutartis yra aiški, todėl prašymas išaiškinti šios nutarties vykdymą atmetamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai J. S. ir E. S. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išaiškinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties vykdymo tvarką.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje visiškai teisingai taikė ir aiškino procesines normas bei pasisakė dėl prašomos išaiškinti nutarties vykdymo tvarkos, tačiau ieškovų prašymą atmetė, dėl ko klausimas dėl vykdymo tvarkos liko neišspręstas. Ieškovų nuomone, teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje pateikdamas motyvus ir nurodydamas, kad pinigai turėtų būti pervedami pirmajam areštą uždėjusiam antstoliui, pasisakė dėl vykdymo tvarkos, nors teismo 2014-08-11 nustatyta kitokia teismo nutarties vykdymo tvarka (pagal pastarąją teismo nutartį ieškovai privalo pinigus pervesti tiesiogiai atsakovui A. K. į nutartyje nurodytą sąskaitą), kas iš esmės reiškia, jog teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje sutiko su ieškovų prašymu bei ėmėsi aiškinti nutarties vykdymo tvarką, dėl ko atitinkamai tokia nutartimi turėjo nustatyti šią vykdymo tvarką ir nutarties rezoliucinėje dalyje.

2. Esminis dalykas, kurio siekia ieškovai, yra tas, kad ieškovai nori įvykdyti geruoju teismo 2014-08-11 nutartį ir jiems nėra jokio skirtumo, kaip ir kam piniginės lėšos, priklausančios A. K., turėtų būti pervestos, tačiau kartu siekia ir to, kad toks nutarties įvykdymas būtų tinkamas ir nebereikėtų daugiau aiškintis santykių su atsakovais ir trečiaisiais asmenimis (antstoliais bei N. K.) teisme tinkamai ar netinkamai jie įvykdė teismo nutartį, nes tai yra neracionalu ir neekonomiška, juolab, kad jokios ieškovų kaltės dėl to, jog tretieji asmenys – antstoliai – tarpusavyje nesutaria dėl nutarties vykdymo tvarkos, nėra.

3. Ieškovams Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartis yra privaloma, visi reikalavimus pateikę antstoliai byloje dalyvavo trečiaisiais asmenimis ir nė vienas iš jų jokių pastabų ar prašymų dėl taikos sutarties sąlygų prieš ją tvirtinant nepareiškė, teismo nutarties taip pat neskundė, dėl ko abejotina, jog šiuo atveju pinigų pervedimas tiesiogiai antstoliui – byloje dalyvavusiam trečiajam asmeniui – vėliau kilus ginčui bus pripažintas tinkamu nutarties įvykdymu.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje nustatyta, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtino ieškovų J. S. ir E. S. ir atsakovų A. K. bei VĮ Registrų centro sudarytą taikos sutartį, o civilinę bylą nutraukė. Teismo nutarties rezoliucinės dalies 5 punkte nurodyta, kad „...Ieškovai įsipareigoja per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos sumokėti Atsakovui A. K. 12 500 Lt (dvylikos tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio kompensaciją už patirtus nepatogumus, susijusius su šios civilinės bylos nagrinėjimu bei galimų nuostolių, susijusių su 1994-01-16 Pirkimo – pardavimo sutarties, registro Nr. 241, sudarymu ir išieškojimu iš pardavėjo. Šalys susitaria, kad šiame sutarties punkte nurodyta kompensacija turi būti pervesta į A. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank...”.

Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodo, kad po Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties priėmimo ieškovai gavo antstolių T. U., A. B., E. R., V. Š. patvarkymus, kad A. K. turtinio reikalavimo lėšos, esančios pas ieškovus, turi būti jų pervedamos į antstolių depozitines sąskaitas, nes yra vykdomi išieškojimai kitiems A. K. kreditoriams, todėl neaišku, ar minėtą lėšų sumą ieškovai turi pervesti į A. K. sąskaitą, nurodytą sutartyje, ar ji turėtų būti pervedama į antstolių depozitines sąskaitas, kaip turėtų būti pinigai paskirstyti antstoliams, ar prieš pervedant lėšas antstoliams turi būti laukiama iki bus nustatyta A. K. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su trečiuoju asmeniu sutuoktine N. K..

Įstatyme nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl šios procesinės teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2006; 2007 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2007).

Iš Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarties rezoliucinės dalies turinio, tuo pačiu ir 5 punkto, kurio vykdymą ieškovai prašo išaiškinti, matyti, kad ji yra aiškiai suformuluota, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsisakydamas ją aiškinti (CPK 278 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad tokiu atveju, kai net kelių antstolių kontorose yra vykdomi skolų išieškojimai iš skolininko turto, prievolės skolininkai turi skolininkui priklausančias areštuotas lėšas pervesti į pirmojo jas areštavusio antstolio depozitinę sąskaitą, kuris laikydamasis CPK 754 straipsnyje nustatytos tvarkos, turi spręsti lėšų paskirstymo tarp išieškotojų ar kitiems antstoliams, vykdantiems išieškojimus tos pačios eilės išieškotojams, klausimą. Kiti antstoliai, kurie prievolės skolininkui vėliau pateikė patvarkymus dėl skolininko turtinių teisių arešto, CPK 759 straipsnyje nustatyta tvarka gali prisijungti prie pirmojo antstolio vykdomo išieškojimo.

Tik antstolis turi teisę spręsti areštuotų lėšų paskirstymo tarp išieškotojų klausimus, o ne bet kokie kiti asmenys. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Birutė Simonaitienė