Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu A. K. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str., 124¹ str. 8 d., ir, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 20 parų administracinio arešto su transporto priemonės „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. apie 17.45 val. (duomenys neskelbtini) k., Utenos r. sav., būdamas neblaivus (asmens apžiūros neblaivumo (girtumo) ir apsvaigimo nustatymo vengimo protokolas), vairavo transporto priemonę „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai jam 2015-04-30 nutarimu pagal ATPK 129 str. ir 124¹ str. 8 d. buvo paskirta administracinė nuobauda, bei nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, techninės apžiūros liudijimo, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija, Žin. 2008, Nr. 88-3530) Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p., 16 p. reikalavimus.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu A. K. nesutinka su jo nubaudimu ir iš esmės ginčija apylinkės teismo pateiktą įrodymų vertinimą ir padarytas išvadas dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to akivaizdu, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. K. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus. Apylinkės teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, t. y. bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, vertino visą bylos medžiagą, įrodymų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą, patikimumą. Apylinkės teismas visus byloje esančius įrodymus nuodugniai išanalizavo, atskleidė jų turinį, patikrino nubaustojo versiją ir skundžiamame nutarime motyvuotai pasisakė dėl byloje esančių įrodymų vertinimo, nurodė įrodymus, kuriais grindžia apelianto nubaudimą, taip pat įrodymus, kuriuos atmeta, pateikė išsamius, detalius ir suprantamus motyvus, paaiškinančius, kodėl vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. Todėl nagrinėjamu atveju visiškai pritardamas apylinkės teismo nutarime nurodytiems motyvams ir padarytos išvadoms, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad reikšmingos apelianto kaltei ir jo padarytų nusižengimų kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, nepaliekant jokių esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido apylinkės teismui tinkamai išspręsti pažeidėjo atsakomybės klausimą pagal jam inkriminuotus ATPK straipsnius. Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės teismo buvo vertinamos jam nepalankiai, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, nedaro jo nubaudimo neteisėtu ir nepagrįstu.

Nors A. K. neigia administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavęs automobilį, teigdamas, jog tuo metu jo automobiliu jį prie ežero nuvežė liudytojai A. K. ir J. K., kurie vėliau būtų jį ir parvežę nuo ežero, o šią jo versiją patvirtina minėti liudytojai, tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. paaiškinimus bei liudytojų A. K. ir J. K. parodymus apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai ir juos atmetė kaip aiškiai neatitinkančius tikrovės bei laikė apelianto gynybine versija, siekiant išvengti griežtos administracinės nuobaudos ir atitinkamai siekiu padėti A. K. išvengti griežtos administracinės atsakomybės.

A. K. versiją, kad ne jis pats savo automobiliu atvažiavo prie ežero, o jo automobiliu jį ten nuvežė A. K. ir J. K., paneigia K. M., Š. T. ir Ž. D. parodymai. Minėti liudytojai nuo pat pradžių nuosekliai ir tapačiai tvirtino, kad būdami prie Klykių ežero matė, kaip prie jo automobiliu „Mitsubishi Pajero“, angliškais numeriais, atvažiavo administracinėn atsakomybėn trauktinas A. K. ir moteris. Automobilį vairavo A. K.. Kitų asmenų su jais nematė. Pirma iš automobilio išlipo moteris, kuri buvo neblaivi, ir nuėjo maudytis. Po to iš automobilio išlipo A. K., kuris taip pat buvo neblaivus. Apie tai jie pranešė policijai, o kol atvažiavo policijos pareigūnai, A. K. su moterimi automobilyje vartojo alkoholį. Netikėti šiais tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad šie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir siekia apkalbėti būtent A. K., tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas. Be to, minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai D. N. ir M. B.-V. taip pat parodė, jog gavę pranešimą apie tai, jog prie ežero automobiliu, angliškais numeriais, atvažiavo neblaivus vairuotojas, nuvykę į nurodytą vietą rado automobilyje prie vairo sėdintį A. K., šalia jo sėdėjo moteris, jie abu buvo neblaivūs. Analogiškas aplinkybes M. B.-V. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime. Tuo tarpu liudytojai J. K. ir A. K., priešingai nei pirmiau paminėti liudytojai, yra gerai pažįstami su apeliantu, todėl jie yra suinteresuoti duoti jam naudingus parodymus, siekiant padėti išvengti atsakomybės. Be to, pažymėtina ir tai, kad apelianto versija ir ją patvirtinančių liudytojų J. K. ir A. K. parodymai, priešingai nei liudytojų K. M., Š. T. ir Ž. D. parodymai, atsirado tik teisme, įvykio vietoje A. K. atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes, rašyti paaiškinimą ir pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokole, taip pat atsisakė pateikti dokumentus, pasitikinti girtumą, nenurodė, kam priklauso automobilis. Taigi atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje esančių ir pirmiau aptartų įrodymų šiuo atveju visiškai pakanka apelianto bei liudytojų J. K. ir A. K. versijai paneigti ir kartu neabejotinai išvadai dėl A. K. kaltės padaryti.

Apibendrindamas aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad faktinės įvykio aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai surinkti ir įvertinti nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, teismo išvados dėl A. K. kaltės motyvuotos ir pagrįstos. Apeliantui paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas su automobilio konfiskavimu, atsižvelgus į jo padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumą, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į jo asmenybę – nuo 2003 m. gegužės mėnesio penkiolika kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, iš jų net penkis kartus už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, nėra per griežta ir yra tinkama ATPK 20 str. numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti. Todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n u t ar i a:

Palikti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.