Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos J. M. (toliau ir – pareiškėja) pareiškimą dėl termino palikimui priimti nepilnamečių vaikų vardu atnaujinimo ir palikimo priėmimo (suinteresuoti asmenys: S. M., R. M., L. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir – VMI); išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. M. pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.8 straipsnis, 5.57 straipsnis).

Pažymėtina, jog šis trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos įstatyme numatytas siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto.

Iš (duomenys neskelbtini) Santuokos liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad J. R. (dabartinė pavardė – M.) ir S. M. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos nustatyta, kad nepilnamečio M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Iš (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2–1711–527/2017 išdavė teismo leidimą K. S. atsisakyti priimti nepilnamečių vaikų R. M., S. M. ir L. M. vardu palikimą, likusį po jų tėvo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Iš 2019 m. liepos 4 d. Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. informacijos dėl palikimo priėmimo Nr. S-149 nustatyta, kad Jonavos rajono 4-ajame notaro biure yra vedama S. M. turto paveldėjimo byla, kurioje prašymą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo 2019 m. gegužės 23 d. pateikė VMI, o taip pat nustatyta, kad S. M. nepilnametis sūnus M. M. yra pirmosios eilės įpėdinis. Mirusio S. M. turtą sudaro 1 620,33 Eur piniginės lėšos pensijų kaupimo sąskaitoje ir 51,35 Eur neišmokėta ligos pašalpos suma. Iš 2021 m. kovo 24 d. Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. liudijimo apie palikimo priėmimą/nepriėmimą nustatyta, kad notaro biure bėra gauta S. M. įpėdinių pagal įstatymą/testamentą pareiškimų apie palikimo priėmimą.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos nepilnametis sūnus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra mirusiojo S. M. sūnus (ką patvirtina pateikta gimimo liudijimo kopija) ir kad jis, kaip pirmosios eilės įpėdinis, pageidaujantis (per įstatyminę atstovę) priimti palikimą, praleido įstatyme nustatytą terminą priimti po tėvo S. M. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusiam palikimui priimti.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ar padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismas sprendžia, jog pareiškėja terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo mirties, priimti savo nepilnamečio sūnaus vardu praleido dėl svarbių priežasčių (dėl nežinojimo apie turėtą turtą ir dėl to, kad Lietuvos Respublikoje jau daugiau kaip metai laiko yra paskelbtos pandemija, kuri apsunkino dokumentų rinkimo procesą).

Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos termino praleidimo priežastys yra svarbios, todėl terminas priimti palikimą nepilnamečio sūnaus vardu atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl teismo leidimo išdavimo

Siekiant išvengti nepilnamečio M. M. atžvilgiu galimų neigiamų turtinių padarinių, taip pat vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo turiniu ir tikslais, teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams (globėjams) nepilnamečio vaiko vardu tiek palikimą priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus, nepilnamečio teisė į mirusio tėvo palikimą negali būti ribojama dėl jo atstovo pagal įstatymą neveikimo. Todėl atstovas pagal įstatymą turi teisę nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą tik gavus išankstinį teismo leidimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi teismo leidimas, kurio išdavimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus, yra būtina sąlyga tėvams (globėjams) sudaryti nepilnamečio vaiko vardu palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą sandorį.

Pagal nuosekliai susiformavusią teismų praktiką nepilnamečių įpėdinių atveju, siekiant užtikrinti nepilnamečių turtinius interesus ir apsaugoti juos nuo turtinės naštos, teismas išduoda leidimą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Duomenų šioje civilinėje byloje visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, jog mirusio tėvo palikimo (piniginių lėšų) priėmimas atitiktų nepilnamečio M. M. interesus. Palikimo masę sudaro 1 620,33 Eur piniginės lėšos pensijų kaupimo sąskaitoje ir 51,35 Eur neišmokėta ligos pašalpa. Antstolių informacinės sistemos duomenys rodo, kad visos vykdomosios bylos (Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl išieškojimo iš palikėjo S. M. buvo baigtos po palikėjo mirties. Nors duomenų apie nebaigtas vykdomąsias bylas ir apie kitus neįvykdytus palikėjo skolinius įsipareigojimus byloje nesurinkta, tačiau, nesant duomenų, jog nutrauktos vykdomosios bylos buvo visiškai įvykdytos, spręstina, jog egzistuoja tikimybė, jog kreditoriai gali siekti atnaujinti savo neįvykdytų kreditorinių reikalavimų vykdymą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjai išduotinas teismo leidimas priimti palikimą pagal įstatymą nepilnamečio sūnaus vardu pagal turto apyrašą. Paveldėjęs tėvo palikimą, nepilnametis sūnus, iki pilnametystės atstovaujamas savo motinos, galės disponuoti po tėvo mirties likusiomis po atsiskaitymo su kreditoriais piniginėmis lėšomis savo poreikiams tenkinti.

Pareiškėjai išaiškintina, kad ji, šia nutartimi teismui atnaujinus terminą palikimui priimti pagal apyrašą, per tris mėnesius nuo šios nutarties įsitėjimo turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduos vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 ir 5.57 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578, 579–582 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Atnaujinti pareiškėjai J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą priimti S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą nepilnamečio sūnaus M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu pagal turto apyrašą.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjai J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti palikimą pagal įstatymą nepilnamečio sūnaus M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu po jo tėvo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Terminas atnaujinamas trims mėnesiams nuo nutarties priėmimo.

Pareiškėjai išaiškinti, kad ji, šia nutartimi teismui atnaujinus terminą palikimui priimti pagal apyrašą, per tris mėnesius nuo šios nutarties įsitėjimo turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl vykdomojo pavedimo dėl turto apyrašo sudarymo išdavimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.