Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-23 · Civilinė byla Nr. e2S-1284-577/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-23
Bylos Nr.
e2S-1284-577/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21919-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Pareiškėjas
V. B.
Kreditorius
J. L.
Skolininkas
R. L.
Kategorijos
  • 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1284-577/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21919-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.4.2.7 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal kreditorės J. L. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo skolos išieškojimo iš skolininko R. L..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja V. B. kreipėsi į teismą, prašydama Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-28590-391/2016 ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. įsakymą pagal kreditorės J. L. pareiškimą skolininkui R. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei įpareigoti suinteresuotą asmenį J. L. grąžinti tai, ką ji yra gavusi pagal minėtą įsakymą. Prašymą grindė tuo, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktos į bylą pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų; nagrinėjant civilinę bylą, buvo pažeista teisė būti išklausytam. Po teismo įsakymo išdavimo buvo eliminuota pareiškėjos galimybė gauti teismų priteistą sumą, kadangi pirmąja eile yra išieškomas teismo įsakymu priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Pareiškėjos manymu, kreditorės J. L. (K.) prašymas išduoti teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo buvo suderintas su skolininku R. Teigia, kad jeigu ji būtų įtraukta į bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimą, ji būtų galėjusi pateikti prašyme dėstomus argumentus ir įrodymus, o tai neabejotinai būtų turėję įtakos teismo procesinio sprendimo priėmimui ir teismas tokio įsakymo, kokį priėmė, galimai nebūtų priėmęs.Suinteresuotas asmuo J. L. atsiliepime prašė atmesti pareiškėjos prašymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įstatymas nenumato pareigos įtraukti į bylos nagrinėjimą šalių turimus kreditorius; teismo įsakymas nesukūrė pareiškėjai jokių teisių ar pareigų, nepažeidė jos teisės ar įstatymo saugomų interesų; jis išduotas protingai ir realiai išlaikymo sumai, atsižvelgiant į finansinę padėtį ir galimybę teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą, todėl nebuvo pagrindo pareiškimą vertinti kaip aiškiai nepagrįstą. Išieškojimo iš skolininko turto eilę ir tvarką nustato teisės aktai, bet ne teismo įsakymas.Suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepime taip pat prašė atmesti pareiškėjos prašymą. Teigė, jog pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti jo susitarimą su J. L.. Pažymėjo, kad neturi jokių galimybių teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai, išskyrus teismo įsakymu priteistas sumas, nes visas savo pajamas skiria vienintelio šeimos būsto paskolai dengti ir minimaliems poreikiams tenkinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjos V. B. prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-28590-391/2016; panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ir priteisė suinteresuotam asmeniui J. L. iš pareiškėjos V. B. 363 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neturėjo jokių teisių į ginčo objektą (išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui teikimą), todėl, teismo vertinimu, byloje priimtas teismo procesinis sprendimas objektyviai negalėjo turėti įtakos jos teisėms. Sprendė, kad pareiškėja nepagrįstai tapatina išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui teikimą su skolininko turto perleidimu tretiesiems asmenims. Išieškojimo iš skolininko turto eilę ir tvarką nustato CPK VI dalis bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, bet ne teismo įsakymas. Pareiškėjos reikalavimai, atsiradę įsiteisėjusių teismų sprendimų pagrindu, nėra prioritetiniai vykdymo procese, nes CPK 754 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, numatanti, kad pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji būtų galėjusi pateikti įrodymus apie skolininko R. L. nesąžiningumą, neturi teisinės reikšmės prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumui, nes, teismas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje nevertino pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais. Sprendė, jog nenustatęs prieštaravimų imperatyvioms įstatymo normoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė teismo įsakymą. Pažymėjo, kad pareiškėja jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, teismui nepateikė. Vien aplinkybė, kad skolininkas neginčijo teismo įsakymo, nesuteikia pagrindo konstatuoti suinteresuotų asmenų susitarimą piktnaudžiauti teise ar pripažinti veiksmų civiliniame procese neteisėtumą. Teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė teisinio pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eL2-28590-391/2016 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja V. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį, priimti naują nutartį - atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2L-28590-391/2016 pagal kreditorės J. L. pareiškimą dėl išlaikymo priteisimo skolininkui R. L., ir atnaujinus procesą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. e2L-28590-391/2016 panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai identifikavo apeliantės interesą, t. y. jos materialiąsias teises, dėl kurių jai nedalyvaujant buvo nuspręsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. e2L-28590-391/2016, ir bylos dalyką. Apeliantės interesas atnaujinti procesą susijęs ne su išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimu, o su apeliantės turtinėmis (materialiosiomis) teisėmis (priteista kompensacija bei neturtinės žalos atlyginimu). Pasak apeliantės, 2016 m. birželio 20 d. įsakymu teismas nusprendė dėl apeliantės materialiosios teisės gauti iš skolininko įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais priteistą piniginę kompensaciją iš skolininko turto, konkrečiai iš skolininko darbo užmokesčio. Apeliantės galimybė gauti teismų priteistą sumą buvo eliminuota; išieškojus pirmesnės eilės kreditorei, apeliantei nieko neliks, kadangi teismas priteisė ne tik išlaikymą kiekvieną mėnesį, bet ir išlaikymo įsiskolinimą. Apeliantė nekėlė klausimo, kad 2016 m. birželio 20 d. teismo įsakymu nustatyta netinkama išieškojimo iš skolininko turto eilė ir/ar tvarka, taip pat klausimų, susijusių bendrąja tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus. Apeliantė nurodė argumentus ir pateikė įrodymus, kad skolininkas geruoju išlaikė savo nepilnametę dukterį, tarp kreditorės ir skolininko nebuvo ginčo ir racionalaus poreikio kreiptis dėl teismo įsakymo išdavimo. Pažymi, kad įstatymų leidėjas nurodė, jog teismas išlaikymą priteisia tada, kai tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismo išvada, kad apeliantė nepateikė įrodymų dėl jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, neatitinka pateiktų įrodymų – įrašų ir vaizdų skolininko viešoje Facebook paskyroje. Be to, skolininkas šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose – augina dukterį, kuriai ir buvo teismo įsakymu priteistas išlaikymas bei išlaikymo įsiskolinimas. Dėl šių apeliantės argumentų ir įrodymų pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Išduodamas 2016 m. birželio 20 d. teismo įsakymą teismas nevertino ne tik apeliantės nurodomų aplinkybių, bet ir kreditorės reikalavimų pagrįstumo įrodymų pakankamumo aspektais. Apeliantės manymu, būtent todėl kreditorė ir skolininkas pasirinko ne ginčo teisenos, bet supaprastintą tvarką CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Suinteresuotas asmuo J. L. atsiliepime prašo atmesti apeliantės V. B. atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas - 484 Eur už advokato teisinę pagalbą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

6.1. Atskirojo skundo argumentai yra identiški prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentams. Atskirąjame skunde nenurodomi pagrindai procesui atnaujinti.

6.2. Teismo įsakymas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo negali būti vertinamas kaip teisinė aplinkybė, paneigianti apeliantės teisę išieškoti savo skolą. Teismo įsakymu nenuspręsta dėl to, iš kokio turto turi būti išieškomas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, nėra nurodyta, kad išieškojimas bus vykdomas iš skolininko darbo užmokesčio, kaip teigiama skunde. Išieškojimo iš konkretaus skolininko turto galimybių klausimai yra vykdymo proceso, o ne teisminės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, dalykas, todėl 2016 m. birželio 20 d. teismo įsakymas neturėjo jokios įtakos apeliantės materialiajai teisei gauti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais priteistas sumas iš skolininko turto; vaikui priteistas išlaikymas netrukdo apeliantei realizuoti jos turtines teises.

6.3. Abejoja apeliantės galimybe pateikti į bylą rašytinius įrodymus, pagrindžiančius tėvo galimybes teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą arba įrodymus, patvirtinančius vaiko poreikius. Bendras laisvalaikio praleidimas ir bendravimas su vaiku negali būti tapatinamas su išlaikymo teikimu. Paaiškino, kad J. L. pajamų pagrindu antraisiais vaiko priežiūros metais apskaičiuota išmoka nebūtų siekusi nei 100 Eur/mėn., todėl suinteresuoti asmenys susitarė įforminti vaiko priežiūros išmoką suinteresuoto asmens R. L. pajamų pagrindu. Pažymėjo, kad toks susitarimas buvo sudarytas su sąlyga, kad visą 500 Eur/mėn. sumą tėvas skirs dukros išlaikymui, tačiau faktiškai išlaikymui šių pinigų neskyrė, nes iš jų buvo dengiamas įsiskolinimas apeliantei. Ši situacija lėmė, kad 2015 m. vasarą suinteresuotas asmuo nusprendė prisiteisti būtiną dukros išlaikymui kasmėnesinę 500 Eur sumą bei išlaikymo įsiskolinimą.

7. Suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 20 d. priėmė teismo įsakymą Nr. eL2-28590-391/2016, kuriuo iš skolininko R. L. priteisė D. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), atstovaujamai įstatyminės atstovės J. L., išlaikymą po 500 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. birželio 20 d. iki vaiko pilnametystės – 2033 m. gegužės 28 d., bei 6 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą, 70 Eur žyminį mokestį valstybei. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2016 m. liepos 18 d. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje dėl pareiškėjos ir suinteresuoto asmens R. L. santuokos nutraukimo teismui 2013 m. balandžio 24 d. priėmus sprendimą ir apeliacinės instancijos teismui 2014 m. vasario 20 d. nutartimi iš dalies jį pakeitus, pareiškėjai iš suinteresuoto asmens R. L. priteista neturtinė žala, kompensacija bei procesinės palūkanos.Pareiškėja V. B. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas aukščiau minėtas teismo įsakymas, teigdama, kad teismas išsprendė dėl neįtrauktos į bylą pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų, nes buvo eliminuota galimybė jai gauti teismų priteistą sumą. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia tuo, kad 1) teismas netinkamai identifikavo materialiąsias teises ir bylos dalyką; 2) teismo išvada, kad apeliantė nepateikė įrodymų dėl jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, yra nepagrįsta.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl proceso atnaujinimo sprendė vadovaudamasis kasacinio teismo praktika bei išsamiai analizuodamas pareiškėjos argumentus ir nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-108/2009). Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010).Taigi, ne bet kokia teismo sprendimo įtaka neįtraukto asmens teisėms ir pareigoms sudaro pagrindą taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.Kaip minėta, civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo sprendžiamas išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš suinteresuoto asmens (pareiškėjos skolininko) R. L. klausimas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad priimtu teismo įsakymu nebuvo paneigta (pakeista ar kitaip modifikuota) apeliantės teisė gauti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais priteistas sumas. Teismo įsakyme taip pat nepasisakyta dėl nuostatų, susijusių su vykdymo procesu (t. y. iš kokio turto turi būti išieškomas išlaikymas nepilnamečiui vaikui), todėl apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, kad teismas nusprendė dėl jos materialiosios teisės gauti priteistą piniginę kompensaciją iš skolininko darbo užmokesčio. Vien faktas, kad teismo įsakymas turi įtakos pareiškėjos teisių įgyvendinimui vykdymo procese (jį apsunkina), nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, pareiškėjos nurodomas pasekmes sukelia ne tiesiogiai teismo įsakymo priėmimas, o įstatyme įtvirtintos nuostatos, susijusios su išieškojimo eiliškumu.Taip pat atmestini, kaip nepagrįsti, apeliantės teiginiai dėl to, kad dalyvaudama procese ji būtų galėjusi pateikti argumentus ir/ar įrodymus, kurie neabejotinai būtų turėję įtakos teismo procesinio sprendimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad įstatymas neriboja galimybės priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, kuomet vienas iš tėvų turi kreditorių. Kita vertus, atitinkamus įrodymus (kad skolininkas geruoju išlaikė savo nepilnametę dukterį, tarp šalių nebuvo ginčo šiuo klausimu, kad pareiškimas pateiktas iš anksto susitarus, o ne siekiant realaus nepilnamečio vaiko teisių gynybos), pareiškėja turėjo pateikti kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo. Atskirajame skunde minimi įrašai skolininko viešoje Facebook paskyroje, taip pat nelaikytini pakankamu įrodymu, patvirtinančiu neabejotiną geranoriško išlaikymo teikimo faktą. Atkreiptinas dėmesys, kad teisė kreiptis dėl išlaikymo nėra ribojama, priklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių toks išlaikymas neteikiamas, todėl apeliantės nurodoma aplinkybė, kad šiuo metu skolininkas yra vaiko priežiūros atostogose ir augina dukterį, taip pat nekeičia aukščiau padarytos išvados, kad teismo įsakymu nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis paliktina nepakeista, (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. (...) Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).Suinteresuotas asmuo J. L. prašo priteisti 484 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad prašomos priteisti išlaidos viršija maksimalų dydį, nustatytą 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, bei tai, kad pareiškėjos atskirasis skundas atmestas, iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui J. L. priteisia 299 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos (apeliantės) V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 299 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Jadvyga Mardosevič