Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. T-1064-506/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-27
Bylos Nr.
T-1064-506/2017
Teisminio proceso Nr.
1-68-1-00946-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Nuteistasis
V. R.
Kategorijos
Bylos Nr. T-1064-5061/2017Teismo proceso Nr. 1-68-1-00946-2009-6
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų teikimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo patvirtinimo, susipažinusi su Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-10-04 nutarimu Nr. 59-166 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nuteistojo asmens byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir komisija) 2017-10-04 priėmė nutarimą Nr. 59-166 taikyti V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

V. R. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2010-07-01 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį bei 253 straipsnio 1 dalį; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu galutinė subendrinta bausmė paskirta 11 metų laisvės atėmimo. 1987-07-21 pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Bausmės pradžia 2009-12-28, bausmės pabaiga 2020-12-28. 2/3 paskirtos bausmės atliko 2017-04-28. Neatliktos bausmės dalis 2017-09-28 yra 3 metai 2 mėnesiai 30 dienų.

Nutarime nurodoma, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2017-09-28 Vilniaus pataisos namuose, protokolu Nr. 58-31 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nutarė taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir siūlyti teismui nustatyti nuteistajam šias baudžiamojo poveikio priemones:

neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2020-12-28;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2020-12-28; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.

Be to, komisija nurodė, kad, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 3 dalimi, teismas proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra, gali paskirti nuteistajam pareigas, kurios teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

Nutarime taip pat nurodoma, kad V. R. pristatomas 1 kartą. Jis ankščiau teistas 8 kartus. Amžius pirmojo teistumo metu 17 metų. Dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažino iš dalies. Nusikaltimai sunkėja, yra nusikaltimų modelis. Tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, du kartus reikalavimus yra įvykdęs, vieną kartą lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą. V. R. nusikaltimą padarė vienas.

Nuteistasis neigia kada nors praeityje vartojęs narkotines medžiagas. Psichologinė tarnyba apie tikėtinas narkotinių medžiagų vartojimo problemas oficialių duomenų neturi. Bausmę atlieka nuo 2009-12-28, nuo 2010-08-11 – Vilniaus pataisos namuose, čia alkoholio vartojimo atvejai nefiksuoti. Laisvėje vartojo alkoholį, tikėtina, jog įpročiai buvo atitinkantys piktnaudžiavimo alkoholiu sąvoką, tačiau oficialių duomenų apie diagnozuotą priklausomybę nėra. Pastarojo nusikaltimo metu buvo alkoholinio apsvaigimo būsenoje. Motyvacija ateityje nevartoti alkoholio egzistuoja, tačiau egzistuoja ir tikimybė, jog asmuo gali vartoti alkoholį laisvėje ir toliau. Pataisos namuose nuteistasis dalyvavo specializuotose, korekcinėse programose „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje,“ „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje,“ „įžanginė grupė“, lankė savitarpio pagalbos grupės Anoniminiai Alkoholikai susitikimus, buvusias alkoholio vartojimo problemas laisvėje linkęs įvertinti nuodugniai, problemos rimtumo praeityje neminimizuoja. Iki nusikaltimo alkoholio nevartojęs apie 4,5 metų, tačiau, mirus motinai, alkoholį vartojo 4 dienas, tuo metu ir įvykdė nusikalstamą veiką.

Stebimi V. R. gan geri socializuoti bendravimo įgūdžiai. Egzistuoja prielaidos jog asmuo tam tikrų aplinkybių metu gali pasielgti impulsyviai, impulsyvumas vertinant tikimybę dėl galimo pakartotinio nusikalstamumo labiau sietinas su alkoholio vartojimu, tai yra, esant apsvaigimo būsenoje didėja impulsyvaus bei agresyvaus elgesio tikimybė. Nuteistasis nebuvo pastebėtas konfliktinėse situacijose su kitais nuteistaisiais, su priežiūrą vykdančiu personalu bendrauja pagarbiai, savitvardos praradimo protrūkiai nepastebėti. Pripažįsta, jog nusikalstamos veikos metu buvo susijaudinęs, supykęs, ir dėl šių priežasčių spontaniškai ėmėsi ginklo. Nuteistasis geba įvardinti savo problemas, jų kilmę, geba naudoti alternatyvius problemų sprendimo metodus bei priemones, pasekmes taip pat geba realiai įvardinti. Nevengia išsakyti kritikos savo praeities poelgiams, tuometinei mąstysenai, teigia, jog tam tikras supratimas apie gyvenimą susiformuoja tik su metais (šiuo metu jam 72 metai). Nėra labai lankstus kitokio požiūrio priėmimui, tam tikrus sprendimus linkęs priimti pagal savo paties pasaulėžiūrą.

Nesusijęs su kriminaline subkultūra, nusikalstamas veikas bendrąja prasme linkęs vertinti kritiškai. Diskriminacinės nuostatos nestebimos, nedemonstruojamos. Priežiūrą vertina palankiai, linkęs bendradarbiauti su įstaigos personalu, bausmės atlikimo metu turėjo kelias nuobaudas (papeikimus) dėl smulkių vidaus tvarkos pažeidimų. Per pastaruosius bene 7 metus nuobaudų neturėjo, charakterizuojamas teigiamai, skatintas. Vertybinė sistema remia visuotinai priimtinas elgesio normas, taisykles. Sutinka jog įstatymai reikalingi bei visiems jų reikia laikytis.

Vilniaus pataisos namuose V. R. bausmę pradėjo atlikti paprastosios grupės sąlygomis, nuo 2016-01-20 lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvalaikiu žiūri TV laidas, skaito spaudą. Režimo reikalavimus pažeidė du kartus, šiuo metu nuobaudos negalioja, skatintas penkis kartus.

Nuteistasis turi vidurinį išsilavinimą, turi pramoninių įrengimų šaltkalvio, tekintojo specialybes. Šiuo metu dirba surinkimo bare, gauna atlyginimą, kurio pakanka kasdienėms išlaidoms apmokėti. Iki bausmės gyveno iš pensijos, dirbo neoficialiai. Darbo stažas apie 8 metai, įstaiga nėra gavusi vykdomųjų dokumentų dėl ieškinio. Palaiko socialinius ryšius su seserimi, sugyventine telefonu, laiškais, pasimatymų metu retai, bet lankomas.

V. R. neturi pastovios gyvenamosios vietos, planuoja gyventi pas seserį. 2017- 07-21 gautas teigiamas atsakymas Nr. 8-6659 dėl apgyvendinimo.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei (66 balai, iš jų 40 balų yra statiniai, 26 balai dinaminiai).

Atsižvelgusi į šią riziką, į vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, į nuobaudų neturėjimą, į tai, kad 5 kartus skatintas, formalų/neformalų užimtumą pataisos namuose – aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, dirba, turi įrengimų šaltkalvio, tekintojo specialybes, dalyvavo korekcinėse programose, į nuostatas (palankiai vertina priežiūrą ir išreiškia poreikį puoselėti bendruomenės ir visuomenės vertybes), į mąstymą ir elgesį (geba įvardinti savo problemas, jų kilmę, geba naudoti alternatyvius problemų sprendimo metodus bei priemones, pasekmes taip pat geba realiai įvardinti, nevengia išsakyti kritikos savo praeities poelgiams, tuometinei mąstysenai), į išlikusius socialinius ryšius, turimą gyvenamąją vietą, į tai, kad neturi finansinių įsipareigojimų bei turi motyvaciją keistis, komisija padarė išvadą, jog V. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. R. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

V. R. tik iš dalies atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, jis atliko atitinkamą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (šiuo metu yra atlikęs 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės), vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visapusiškai įvertina ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: veikos, už kurios padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jos pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę.

BK 41 straipsnio 2 dalyje, apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog iš bausmės paskirčių dvi yra šios – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kuriais vadovaujantis turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, konstatuoja, kad V. R. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir už pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą, kurio metu kaltinamasis tyčinius smurtinio pobūdžio veiksmus atliko dėl menkaverčio motyvo, rodančio jo nesugebėjimą valdytis ir įvertinti savo elgesio pasekmes, jo neteisėtais veiksmais buvo sužalotas žmogus, nusikaltimas nebuvo baigtas ir dėl to, kad nukentėjusysis pasislėpė patalpoje ir užsirakino duris. Iš įvykio vietos jis pabėgo, nusikalstamus veiksmus atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėtina, kad kaltę dėl pasikėsinimo nužudyti nuteistasis pripažino ir tebepripažįsta tik iš dalies, vertina jį kaip spontanišką, o dėl savadarbio šaunamojo ginklo įsigijimo aplinkybių parodymus keitė. Nuosprendžiu jam buvo skirta sunkesnio nusikaltimo sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė. Šiai dienai tebėra neatlikta žymi bausmės dalis – virš trijų metų.

Spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą teismas įvertina ir visuomenės interesą. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi atlikti adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Dėl aukščiau išdėstyto yra pagrindas konstatuoti, kad V. R. ne visiškai atitinka lygtinio paleidimo pagrindą – jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nors įstatymas reikalauja, kad ji būtų žema, o pažanga nors ir stebima, tačiau vertintina kaip nepakankama per gana ilgą bausmės atlikimo laikotarpį, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinime net 26 balai yra dinaminiai, tai yra, jie gali keistis, todėl bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, tarp kurių yra tiek siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti šiuo metu taikant nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Dar viena bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. R. iki bausmės atlikimo turėjo problemų dėl per didelio alkoholio vartojimo, tačiau jis pats neigia, jog ši aplinkybė įtakojo ir nusikaltimo padarymą. Socialinio tyrimo išvadoje yra fiksuota, kad egzistuoja prielaidos, jog asmuo tam tikrų aplinkybių metu gali pasielgti impulsyviai, impulsyvumas vertinant tikimybę dėl galimo pakartotinio nusikalstamumo labiau sietinas su alkoholio vartojimu, tai yra, esant apsvaigimo būsenoje didėja impulsyvaus bei agresyvaus elgesio tikimybė. Tai leidžia daryti išvadą, kad pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didina, jog jis tebeturi problemų dėl alkoholio vartojimo, ir nors žino alkoholio vartojimo ir savo nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau linkęs jį menkinti. Nors bausmės atlikimo metu nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jis dalyvavo specializuotose, korekcinėse programose, tačiau kartu pažymima, kad tikimybė, jog gali vartoti alkoholį laisvėje egzistuoja ir toliau. Šios aplinkybės teismui kelia abejonių, kad nuteistojo asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri, nes socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad jis nėra labai lankstus priimti kitokį požiūrį, tam tikrus sprendimus linkęs priimti pagal savo paties pasaulėžiūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo taikymo V. R. nebuvo vieninga, jis teikiamas tik pirmą kartą. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad V. R. pasitaisė, yra tvirtai motyvuotas keisti gyvenimo būdą ir ateityje lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas nemano, kad bausmės tikslai šiai dienai jau yra pasiekti, todėl nuteistasis visuomenei nebepavojingas ir jį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

atsisakyti tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2017-10-04 nutarimą Nr. 59-166 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. R..

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja