Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2012 m. balandžio 24 d. 10.20 val. būdama savo namuose adresu „(duomenys neskelbtini)“ mstl., Tauragės r., nevykdė VTS Skaudvilės PN viršininko A. R. ir tyrėjo R. K. teisėtų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, tai yra bandė išpilti turėtą naminę degtinę. Norint policijos pareigūnams paimti iš pastarosios turėtą naminę degtinę, J. R. pradėjo tampyti pareigūnų tarnybinę uniformą, toliau nenutraukdama savo neteisėtų veiksmų rankomis stumdėsi, griebė už pareigūnų rankų šaukdama ,,dinkit iš mano namų, aš jums padarysiu, atleisiu iš darbo“, ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai nesivadovavo įstatymais, R. K., viršydamas savo įgaliojimus įsiveržė į jos dukterų namus, atliko kratą, neteisėtai naudojo prieš ją fizinį smurtą. Teigia, kad savo veiksmais policijos pareigūnai pažeidė jų veiklą reglamentuojančias teisės normas ir įstatymus.

Skunde nurodoma, kad teismas, nemotyvuotai ir nepagrįstai paneigė ir ignoravo liudytojų V. E., R. G. ir B. P. parodymus. Taip pat nurodo, kad teismas nepaisydamas jos ir liudytojų parodymų, byloje esančius įrodymus vertino ne visapusiškai, o šališkai - vadovaudamasis tik Skaudvilės policijos nuovados policijos pareigūnų R. K. ir A. R. parodymais, kurie nepatvirtinti kitais bylos duomenimis ir įrodymais, ir yra prieštaringi nei kiti - jos ir kitų liudytojų - parodymai kitose situacijos aplinkybėse. Policijos pareigūnai byloje nurodė, kad tyrėjas R. K. įėjo į gyvenamojo namo patalpas, kuriose ji buvo, nes durys buvo atidarytos iki galo, nors tiek ji, tiek kiti liudytojai nurodė, kad visos gyvenamojo namo durys būna uždarytos. Policijos pareigūnas A. R. nurodė, kad kuomet R. K. nuėjo į gyvenamojo namo patalpas, jis pasiliko kalbėti su kieme stovinčiais vyriškiais, kurių paklausus, ko jie čia atėjo, vienas paaiškino, kad atėjo nusipirkti naminės degtinės. Šiuos policijos pareigūno parodymus taip pat paneigė tiek jos, tiek kitų liudytojų duoti parodymai, kad jokių vyriškių, atėjusių pas ją nusipirkti naminės degtinės, kieme nebuvo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu J. R. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir paskirta galutinė nuobauda – 750 litų bauda.

ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasipriešinimas policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki tūkstančio litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino bei įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog J. R. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus ir pasipriešino jiems, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

J. R. kaltę neginčijamai patvirtina byloje surinkti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), policijos pareigūnų R. K., A. R. parodymai (b. l. 28-30), pareigūnų R. K., A. R. tarnybiniai pranešimai (b. l. 3-4), liudytojų V. K. ir V. E. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 6-7).

Liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Liudytojas R. K. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2012 m. balandžio 24 d. apie 10.20 val., pagal turimą gautą informaciją, kad „(duomenys neskelbtini)“, Tauragės rajone J. R. savo namuose laiko naminę degtinę, stebėjo J. R. namus ir pastebėjo apie 10.20 val. du vyriškius nueinančius pas J. R. į kiemą. Jiems nuėjus vyriškiams iš paskos, vyriškiai stovėjo prie durų, laikydami pinigus, durys J. R. buvo atidarytos iki galo, tik įėjus į koridorių virtuvėje pamatė J. R. laikančią plastikinį butelį su skysčiu, kurį staiga padėjo ant spintelės. Bandant jam paimti butelį su skysčiu, J. R. griebė už striukės, pradėjo stumdyti, puolė prie butelio ir bandė išpilti. Perspėjo, kad nesipriešintų, tačiau ji neklausė teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, toliau tampė už striukės, rankomis stumdė, griebė už rankų, šaukdama „dinkit iš mano namų, atleisiu jus iš darbo“ (b. l. 3). Kitas liudytojas A. R. tarnybiniame pranešime nurodė, kad jam įėjus į J. R. virtuvę pamatė, jog tyrėjas R. K. grumiasi su J. R. ir R. K. jam pasakė, kad J. R. nori į kriauklę išpilti skystį iš butelio, kurio kvapas būdingas naminei degtinei. Jam paėmus butelį J. R. puolė ant jo norėdama atimti butelį, tempė už rankos bei tarnybinės uniformos. Tada jis ją atstūmė rankomis ir keletą kartų perspėjo, kad ji nusiramintų ir vykdytų teisėtus policijos pareigūno reikalavimus, kad skystis yra pažeidimo įrodymas ir būtina visa tai įforminti. J. R. pradėjo grasinti skundais, atleidimu iš darbo ir toliau stumdėsi (b. l. 4).

Teismo posėdyje pareigūnai taip pat nuosekliai pasakojo įvykio aplinkybes (b. l. 28-31). Nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti nurodyti neteisingas įvykio aplinkybes ir apkalbėti J. R.. Apeliantė nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kodėl minėti policijos pareigūnai būtų suinteresuoti ją apkaltinti, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl pagrindo nesiremti betarpiškai pažeidimą mačiusių pareigūnų R. K. ir A. R. nuosekliais ir logiškais parodymais nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, kad nepadarė administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, laiko asmens pasirinka gynybine pozicija.

Be to, iš V. K. ir V. E. rašytinių paaiškinimų matyti, kad pastarieji ėjo pas J. R. nusipirkti naminės degtinės, nes ji laiko naminę degtinę (b. l. 6-7). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. E. pirminius parodymus iš esmės pakeitė, teigdamas, jog ėjo pas J. R. nupirkti vaikams cukraus ir pareigūnai juos suėmė. Pareigūnai patys surašė paaiškinimą, nedavė jo perskaityti, liepė pasirašyti, kitaip grasino panaudoti smurtą (b. l. 30-31). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai būtų grasinę panaudoti smurtą V. E. atžvilgiu. Tai, kad paaiškinimas surašytas ne paties V. E., nedaro jo negaliojančiu. Matyti, kad surašytą tekstą V. E. patvirtino parašu. Be to, apygardos teismas, įvertinęs V. E. ryšį su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu – yra pažįstami, daro išvadą, kad šis liudytojas yra suinteresuota teisme duoti tokius parodymus, kurie padėtų J. R. išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas remiasi pirminiais rašytiniais V. E. paaiškinimais, o liudytojo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus vertina kritiškai.

Apygardos teismo nuomone nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, nemotyvuotai ir nepagrįstai paneigė ir ignoravo liudytojų R. G. ir B. P. parodymus. Iš nutarimo matyti, kad teismas nesivadovavo liudytojų R. G., B. B. parodymais, nes jie nepatvirtina nei J. R. kaltės nei nekaltumo pagal jai suformuluotus kaltinimus, kadangi šios liudytojos įvykio vietoje vykusio konflikto tarp J. R. ir policijos pareigūnų nematė. Su tokia teismo išvada sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Pasisakydamas dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo, apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai numato, kad policijos pareigūnai, pagrįstai įtardami, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, turi teisę tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti, o siekdami užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareigūnai į J. R. sodybą atvyko vykdydami savo tarnybines funkcijas, t. y. tikrindami informaciją ar J. R. prekiauja namine degtine ir kontrabandinėmis cigaretėmis (b. l. 8), todėl neviršijo jiems suteiktų įgaliojimų. Taip pat pažymėtina, kad policijos pareigūnai pagal ATPK 269 straipsnį turi teisę paimti rastus daiktus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas. Policijos pareigūnai įtardami, kad J. R. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 177 straipsnyje (naminės degtinės, brogos arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimas, įgijimas, laikymas gabenimas ar realizavimas), turėjo teisę, iš J. R. paimti butelį su jame įtariamai esančia namine degtine, t.y. jų veiksmai neperžengė jiems įstatymų numatytų įgaliojimų.

Taip pat pažymėtina, kad nors apeliantė nurodo, jog jai surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra aiškiai suformuluota, kokio pareigūno reikalavimo ji nevykdė bei kokiu įstatymu ar poįstatyminiu aktu buvo grindžiami pareigūnų reikalavimai, apeliacinės instancijos teismas tokius teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Iš paties administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 1) matyti, kad J. R. bandė išpilti turėtą naminę degtinę, o pareigūnai reikalavo šiuos veiksmus nutraukti. Toks pareigūnų reikalavimas laikytinas teisėtu, todėl privalėjo būti vykdomas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad asmuo jo nevykdė, netgi priešingai – ėmė rankomis stumdytis, griebė už pareigūnų rankų šaukdama ,,dinkit iš mano namų, aš jums padarysiu, atleisiu iš darbo“. Toks kaltinimas laikytinas aiškiu ir nekeliančiu abejonių.

Deklaratyvūs skundo argumentai, jog pareigūnas R. K. pats atsinešė į jos gyvenamąsias patalpas butelį su skysčiu ir padėjo jį ant stalo. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kodėl pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti apeliantę, minėto skundo argumento nepatvirtina jokie bylos įrodymai.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, ir teismo posėdžio metu policijos pareigūnų duoti parodymai, liudytojų rašytiniai paaiškinimai, neabejotinai patvirtina, kad J. R. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino bylos esmę, surinko visus byloje reikšmės turinčius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl apeliantės kaltės, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarimą nepakeistą ir J. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.