- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- 1S-115-397/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00961-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Gytis Večerskas, Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- G. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimas Nr. 93-890 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
G. P. nuteistas:Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 1 mėnesiui;Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 11 mėnesių. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę;Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (du nusikaltimai), 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir 290 straipsnį – laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį subendrinta ir sumažinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2014 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo paskirta ir neatlikta 3 metų laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, paskirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo;Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį –laisvės atėmimu 1 metams;Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 2015 m. sausio 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinus su 2015 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, o 2015 m. sausio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2015 m. vasario 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, nuteistajam G. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2014 m. gegužės 23 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gegužės 23 d., likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 2017 m. lapkričio 30 d. – 1 metai 5 mėnesiai 23 dienos. Komisijos 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 93-890 priimtas sprendimas taikyti G. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. 93-890 taikyti nuteistajam G. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti sprendimą patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nuostatos numato vienintelį vertinamąjį kriterijų nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal aprobuotą OASys metodiką. Nuteistojo rizika yra vidutinė (49 balai). Pareiškėjo manymu, tai sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra tenkinamas Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, taigi šiuo aspektu Komisijos nutarimas negali būti kvestionuojamas. Šį reikalavimą pagrindžia ir tai, kad nuteistasis buvo du kartus baustas, tačiau pastaruoju metu jo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas, jis buvo penkis kartus skatintas, bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, bausmę atlieka būryje be sargybos, yra dirbantis, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose.Skunde taip pat nurodoma, jog BPK 7 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, jog bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, todėl teisėjas privalo būti bešališku arbitru tarp kaltinimo ir gynybos šalių. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, pareikšti savo nuomonę turi teisę nukentėję asmenys ir prokuroras. Nagrinėjamu atveju nei nukentėjusieji, nei prokuroras jokių prieštaravimų dėl nuteistojo lygtinio paleidimo nėra pateikę. Esant tokioms aplinkybėms teismo funkcija buvo tik Komisijos nutarimo teisėtumo patikrinimas, o ne pagrįstumo. Pasak pareiškėjo, skundžiamą nutartį priėmęs teismas privalėjo vadovautis aukštesnės instancijos teismo suformuota praktika analogiškoje byloje Nr. 1S-1210-383/2013, kurioje nurodyta, kad apylinkės teismai nepagrįstai atsisako tvirtinti lygtinį paleidimą, esant prokuroro pritarimui tokiam nutarimui. Kadangi jokių Komisijos nutarimo procedūrinių pažeidimų pirmosios instancijos teismo nutartyje nenustatyta, skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl akivaizdaus nemotyvuotumo ir prieštaringumo aukštesnės instancijos teismo suformuotam precedentui. Skunde taip pat nurodoma, jog apylinkės teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, nepagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kurios susijusios su nuteistojo padarytų veikų pavojingumu, tokiu būdu pažeidė non bis in idem principą. Pasak apelianto, svarstymas drausminėje komisijoje nesudaro pagrindo spręsti, jog drausmės pažeidimas buvo padarytas. Kadangi toks svarstymas yra tik tam tikro pareigūno prezumpcija buvus pažeidimui. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Būtent šie tiek formalūs, tiek ir materialieji kriterijai yra esminiai, sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, todėl, priešingai nei teigiama skunde, vien tai, kad nukentėjusysis asmuo ar prokuroras neišreiškė prieštaravimų dėl lygtinio nuteistojo paleidimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis bausmės atlikimą turi tęsti ne pataisos įstaigoje. Nors, pasak pareiškėjo, skundžiamą nutartį priėmęs teismas privalėjo vadovautis aukštesnės instancijos teismo suformuota praktika analogiškoje byloje Nr. 1S-1210-383/2013, kurioje nurodyta, kad apylinkės teismai nepagrįstai atsisako tvirtinti lygtinį paleidimą, esant prokuroro pritarimui tokiam nutarimui, tačiau pažymėtina, kad nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus naujoms BVK nuostatoms, reglamentuojančioms lygtinio paleidimo taikymo klausimą, vadovautis iki tol galiojusia aukštesnės instancijos teismų praktika nėra teisinio pagrindo. Byloje esančiose socialinio tyrimo išvadoje ir išvadoje apie nuteistojo G. P. socialinės reabilitacijos plano vykdymą konstatuojama, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistajam buvo nustatytos rekomendacijos nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų ir neturėti galiojančių nuobaudų, taip pat tęsti darbinę veiklą pataisos namuose. Nors 2017 m. lapkričio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, kad nuteistasis dirba ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau iš SODRA duomenų matyti, jog šioje bendrovėje nuteistasis dirbo nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2017 m. spalio 11 d., tai yra tik 7 kalendorines dienas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad G. P. dirbo ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (teikiant paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“). Tačiau, kaip matyti iš 2017 m. gruodžio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto, 2017 m. gruodžio 19 d. buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas Nr. 10/05-3-1432, kuriame nurodoma, kad dėl piktybinio atsikalbinėjimo, darbo vengimo bei viso kolektyvo išbalansavimo yra atsisakoma nuteistojo G. P. paslaugų, prašoma spręsti dėl nuobaudos nuteistajam skyrimo. Remiantis šiuo pranešimu, nuteistasis nuo 2017 m. gruodžio 22 d. atleistas iš darbo. 2018 m. sausio 11 d. raštas patvirtina, kad tokiu būdu nuteistasis pažeidė vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. Jis pažeidė BVK 125 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Nors nuobauda G. P. nebuvo paskirta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau įvertinus tai, kad nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo numatyta ne tik neturėti galiojančių nuobaudų, bet ir nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, konstatuotina, jog šiuo metu nuteistasis šios rekomendacijos nevykdo. G. P. atleidus iš darbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“, nesant duomenų apie nuteistojo įdarbinimą po šio atleidimo, taip pat spręstina, jog jis nevykdo rekomendacijos pataisos namuose tęsti darbinę veiklą ir ši aplinkybė yra sąlygota paties nuteistojo veiksmų, priklausančių išimtinai nuo jo valios. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistasis šiuo metu nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Dėl šios priežasties nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formaliųjų reikalavimų, todėl svarstyti jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nėra įstatyminio pagrindo. Nesant formalaus pagrindo probacijai taikyti, materialiojo pagrindo – nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką – motyvai nevertintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo G. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.