- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-09
- Bylos Nr.
- 1-1251-1049/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09659-18-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- S. P.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
- 2.12.2.8Bylos nagrinėjimas teisme (BPK 432 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini)., Raseiniuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , Kaunas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
A. P. 2018 m. vasario 27 d., apie 12.45 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, konflikto metu, vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė savo sutuoktinei S. P. į kairę veido pusę, sukeldamas jai fizinį skausmą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad paskutiniu metu dažnai nesutaria su žmona S. P.. 2018 m. vasario 27 d. ryte jis su žmona susipyko dėl jo duotų pinigų, kam ji melavo paskolinusi juos, o buvo paslėpusi. Apie 9.20 val. jis išvažiavo į darbą ir apie 12 val. grįžo namo pietauti. Jis pradėjo priekaištauti sutuoktinei dėl to, kad ji slepia dalį bendrų šeimos pinigų. Ši kalbėjo necenzūriniais žodžiais, o jis susinervinęs dešinės rankos delnu trenkė jai į kairįjį skruostą. Po to iš karto apsikabino žmoną, atsiprašinėjo, bet žmona jį atstūmė, apsirengė ir pasakiusi, kad nenori taip gyventi išėjo iš namų. Jis liko laukti policijos, tikėdamasi, kad žmona ją iškvies. Taip manė todėl, kad žmona jau anksčiau provokavo konfliktus, kad jis jai suduotų ar kažką padarytų. Nepraėjus nei 30 minučių atvyko policija. Su žmona kartu gyvena apie 14-15 metų, iš jų beveik 7 metus santuokoje. Jie turi 6 metų vaiką, kuris konflikto metu buvo darželyje. Supranta, kad dėl suduoto smūgio sutuoktinei skaudėjo. Įvykio metu jis buvo blaivus. Dėl savo elgesio gailisi, atsiprašė sutuoktinės.
Išvada dėl A. P. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Nukentėjusioji S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su vyru Arūnu ir mažamete dukra gyvena (duomenys neskelbtini) , Kaunas, 14 metų. Vyras labai greit supyksta ir pradeda audringai reaguoti į buitinius konfliktus. Jos atžvilgiu vyras yra nekartą smurtavęs, sukėlęs fizinį skausmą, bet niekur pagalbos nesikreipė. Pareiškimo nėra rašiusi. Yra sudavęs rankos delnu į veidą dukros akivaizdoje. 2018 m. vasario 27 d., apie 9 val., grįžus namo iš darželio ir parėjus kartu su šuniu, vyras pradėjo reikalauti duoti pinigų. Ji jam jų nedavė. Tada jis pradėjo daugiau ir audringiau kelti triukšmą. Bet ji nekreipė į jį jokio dėmesio. Tuomet jis apsiramino ir išvažiavo. Po pietų apie 12.30 val., grįžo namo. 12.45 val., padėjo jam virtuvėje ant stalo pietus ir jis bevalgydamas supyko, pašoko ir su rankos dešiniu delnu sudavė vieną smūgį jai į kairę veido pusę. Ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 9–10).
Šiuos savo parodymus S. P. patvirtino ir teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu, patvirtino, kad vyrui atleidžia, nenori, kad būtų nuteistas.
Iš 2018 m. vasario 27 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad į S. P. kreipėsi į policijos pareigūnus prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2018 m. vasario 27 d., apie 13.45 val., namuose jos atžvilgiu pavartoto sutuoktinio fizinio smurto (b. l. 3).
Iš 2018 m. vasario 27 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad S. P. nurodė, kad jos vyras A. P. konflikto metu ranka sudavė jai į veidą, dėl ko jai buvo sukeltas skausmas (b. l. 5–6).
Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2018 m. vasario 27 d., 13.47 val., A. P. buvo blaivus (tikrinimo rezultatas – 0,00 promilių) (b. l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. P. dėl fizinio skausmo sukėlimo sutuoktinei S. P., pasitvirtino. Kaltinamasis A. P. veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad smurtauja, prieš fiziškai silpnesnį asmenį – savo žmoną S. P., sukėlė jai fizinį skausmą, ir to norėjo, įvykio metu buvo blaivas. A. P. kaltė įrodyta jo paties parodymais, nukentėjusiosios S. P. parodymais, protokolu-pareiškimu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. P. kaltei pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą arba/ir dėl to būtų nežymiai sutrikdyta jo sveikata. Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad tokią veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina pagrįsta išvada, jog kaltinamasis A. P. smurtavo savo žmonos – S. P. atžvilgiu, kas pagal BK 248 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas yra priskiriama šeimos nariui. Tokie A. P. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
IV. Teismo išvados dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.
A. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. nurodė, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios, jie susitaikė, prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nukentėjusioji S. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad sutinka su kaltinamuoju taikytis ir jam atleidžia. Jokia žala nepadaryta. Pretenzijų neturi.
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.
A. P. teisiamas pirmą kartą (b. l. 32), administracine tvarka nebaustas (b. l. 33), teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo pripažino, su nukentėjusiąja S. P. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Žala nepadaryta. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, su nukentėjusiąja bendrauja apie 14-15 metų, iš jų beveik 7 metus gyvena santuokoje. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog toks A. P. elgesys buvo daugiau atsitiktinis ir, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti nėra.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padaryto nusikalstamo rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su fizinio smurto pavartojimu prieš savo sutuoktinę, sukėlusį jai fizinį skausmą, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad šeimoje auga mažametis vaikas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. P., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiąja S. P., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti A. P., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.