- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-18
- Bylos Nr.
- eI-1181-789/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29909-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- L. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai L. R., jos atstovui Algminui Gutauskui, atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Karoliui Bareikiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Teismo 2018-01-16 rezoliucija priimtas pareiškėjos 2018-01-08 skundas, kuriame ji teismo prašo priteisti jos naudai iš Lietuvos valstybės jos patirtą turtinę 5 054 Eur (17 450 Lt) dydžio žalą. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2013-09-25 apie 19 val. 30 min. jai į fiksuoto ryšio telefoną Nr. 8 5 272 15 00 paskambino nepažįstamas vyras, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir išviliojo jai priklausančios AB „SEB“ banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis. Šiuos duomenis panaudojus, iš pareiškėjos banko sąskaitos į kitų asmenų banko sąskaitas buvo pervesta bendra 17 450 Lt suma bei paimti greitieji kreditai 6 350 Lt sumai. Teigia, kad tokiu būdu pareiškėjai buvo padaryta 5 054 Eur (17 450 Lt) turtinė žala (t. II, b. l. 196–200).
Pareiškėja skunde nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate 2013-09-30 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1- 03593-13 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad darant nusikaltimą buvo jungtasi iš pataisos namų, esančių Alytuje, Ulonų g. 8. Pareiškėjai skambino nepažįstamas asmuo iš UAB „Tele2“ išankstinio apmokėjimo SIM kortelės Nr. 8 608 17 022, kuri buvo įdėta į mobiliojo ryšio telefono aparatą IMEI Nr. 35796300114070. Atlikus numerių analizę buvo nustatyta, kad telefono veikimo zona yra Ulonų g. 8A, Alytus. Teigė, kad tyrimo metu nepavyko nustatyti, iš kokios zonos (vietos, kameros) buvo įvykdytas skambutis, kas iš asmenų, kuriems buvo pareikšti įtarimai ikiteisminiame tyrime ir kurie tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę nustatytu laiku buvo laikomi konkrečioje zonoje. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog vienam iš paminėtų asmenų jau buvo pareikšti įtarimai kitose, anksčiau vykdytose ikiteisminiuose tyrimuose dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, tokia informacija buvo ar turėjo būti žinoma pataisos namų administracijai ir ji reikšminga vertinant tą aplinkybę, kad konkrečiam nusikaltimui padaryti reikia tam tikrų specialių žinių. Ikiteisminio tyrimo nustatyta, kad IP adresai, iš kurių buvo jungtasi prie greitųjų kreditų paslaugų teikimo įmonių, taip pat yra nurodytuose pataisos namuose, kas patvirtina tą faktą, kad nusikaltimą tiek greitųjų kreditų įmonių, tiek ir pareiškėjos atžvilgiu įvykdė laisvės atėmimo vietoje buvę asmenys.
Pareiškėja skunde nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog iš jos asmeninių banko sąskaitų dingo 26 450 Lt – pinigai buvo pervesti į įtariamųjų ikiteisminiame tyrime asmenų sąskaitas, tame tarpe ir į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų vardu. Paaiškino, kad iš viso laisvės atėmimo vietoje pasinaudojant mobiliojo ryšio paslauga buvo padaryta 19 bankinių operacijų. Pareiškėja mano, kad tokiu būdu ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis buvo neginčytinai nustatyta tik tai, kad nusikaltimą padarę asmenys yra iš Alytaus pataisos namų, jie išviliojo iš jos banko duomenis ir, pasinaudodami šiais duomenimis, iš Alytaus pataisos namų mobiliojo ryšio priemonėmis atliko bankines operacijas. Teigia, kad Alytaus pataisos namai turėjo pozityviąją pareigą imtis visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės būtų veiksmingai apsaugotos. Teigia, kad atsakovės atstovai neužtikrino, kad mobiliosios ryšio priemonės nepakliūtų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims, kad šie asmenys negalėtų laisvai naudotis šiomis priemonėmis, neužtikrino tinkamos laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų kontrolės, dėl ko buvo padarytas nusikaltimas pareiškėjos atžvilgiu, dėl kurio ji patyrė turtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą (t. III, b. l. 1–6).
Atsiliepime nurodė, kad 2016-03-04 Vilniaus apygardos prokuratūros prokuratūra priėmė nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 12-1-03593-13, nes nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo nenustatytas. Nurodė, kad Alytaus pataisos namai, vadovaudamiesi pataisos įstaigos taisyklių nuostatomis, 2013 m. vykdė 27 priemones užkardant draudžiamų turėti nuteistiesiems daiktų patekimą į Alytaus pataisos namus. Paaiškino, kad buvo organizuojami netikėti įeinančių (išeinančių) į pataisos namus asmenų ir daiktų patikrinimai, asmenų, einančių į pasimatymus, daiktai, drabužiai, avalynė, siuntiniai, paštas tikrinamas bagažo patikros prietaisu, vykdomas patruliavimas Alytaus pataisos namuose ir vietose, kuriose permetimų tikimybė didesnė, organizuojamos planinės ir neplaninės kratos, kratos metu naudojamas tarnybinis šuo, pasimatymų biuro laukiamajame yra iškabinta informacija apie narkotikų ir draudžiamųjų priemonių paėmimą ir atsakomybę nuteistiesiems, vykdomas išeinančių iš pasimatymų visa asmens bei kūno ertmių apžiūra pasitelkiant medikus, analizuojama draudžiamųjų daiktų (permetimų) patekimo vieta ir laikas bei taikomos prevencinės priemonės, vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nuolat stebima pataisos namų teritorija, nuteistųjų judėjimas gyvenamojoje, gamybinėje ir uždaroje zonose, įrengtos gaudyklės tose vietose, kuriose yra didesnė permetimų tikimybė, įrengti nauji stacionarūs priežiūros postai 8, 9, 5 ir 6 lokaliniuose sektoriuose, įrengtos mobiliojo ryšio slopinimo sistemos, vaizdo stebėjimo kameros, jos pradėtos eksploatuoti 8, 9, 4, 5 ir 6 lokaliniuose sektoriuose, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros KPP-6 ir KPP-4, 2 ir 3 lokaliniuose sektoriuose.
Atsiliepime pažymėjo, kad 2013 metais buvo atliktos 42 planinės ir neplaninės kratos, 104 netikėtos įeinančių asmenų apžiūros, užfiksuoti 106 permetimo atvejai. 2013 metais paimta 344 mobilūs telefonai ir 364 SIM kortelės, bandant juos perduoti nuteistiesiems, atlikti 39 tarnybiniai tyrimai. Teigė, kad atsakovės atstovai ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių užtikrinant, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai ir būtų tinkamai (kiek tai objektyviai įmanoma) vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų veikų.
Atsiliepime taip pat pažymėjo, kad turtinės žalos atsiradimas siejamas su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, sukeliančiais teisines pasekmes atitinkamam visuomeninio santykio dalyviui. Mano, kad atsakovės atstovai veikė taip, kaip pagal nurodytus teisės aktus privalėjo veikti, ėmėsi būtinų veiksmų. Teigia, kad pareiškėja neįrodo valstybės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Mano, kad pareiškėja skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Teigia, kad pareiškėja, reikalaudama, kad Alytaus pataisos namai užtikrintų, jog nė vienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis nedarytų teisės pažeidimų, reikalauja iš atsakovės atstovų to, kas neįmanoma.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 8–11). Atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir Kalėjimų departamentas. Mano, kad atsakovės atstovų darbuotojų neteisėtas neveikimas (jei toks byloje būtų nustatytas) tik netiesiogiai galėjo turėti įtakos žalos atsiradimui. Mano, kad turėtų būti taikoma dalinė atsakomybė.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas nurodė, kad skundą palaiko ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje Kalėjimų departamento atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja jai padarytą žalą kildina iš Alytaus pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų, neužkardinus nuteistiesiems draudžiamo turėti daikto – telefono – patekimo į pataisos įstaigos teritoriją, dėl kurio panaudojimo jai buvo padaryta turtinė žala.
Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Iš pareiškėjos teiktų paaiškinimų matyti, kad 2013-09-25 apie 19 val. 30 min. pareiškėjai į fiksuoto ryšio telefoną Nr. 8 5 272 15 00 paskambino nepažįstamas vyras, kuris prisistatė policijos pareigūnu ir išviliojo pareiškėjai priklausančios AB „SEB“ banko sąskaitos elektroninės bankininkystės duomenis. Šiuos duomenis panaudojus, iš pareiškėjos banko sąskaitos į kitų asmenų banko sąskaitas buvo pervesta iš viso 17 450 Lt suma bei paimti greitieji kreditai – iš viso 6350 Lt suma. Tokiu būdu pareiškėjai padaryta 5 054 Eur (17 450 Lt) turtinė žala.
Byloje pateikta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariato ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-03593-13 byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-03593-13 bylos duomenų matyti, kad, išanalizavus IP adresų ir telefoninių pokalbių išklotines, nustatyta, jog darant nusikaltimą buvo jungtasi iš Alytaus pataisos namų. Ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-03593-13 nustatyta, kad iš viso laisvės atėmimo vietoje pasinaudojant mobiliojo ryšio paslauga buvo padaryta 19 bankinių operacijų (pinigų pervedimų). Pinigai iš įtariamųjų sąskaitų, įskaitant atliekančių bausmę asmenų sąskaitos laisvės atėmimo vietoje, buvo išimti per tris dienas mažomis sumomis. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras 2016-03-04 nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 12-1-03593-13 nutraukė, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo (baudžiamoji byla Nr. 1-12-1-03593-2013-1, t. IV, b. l. 167–186). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2016-05-03 nutarimu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi pareiškėjos skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo atmesti (baudžiamoji byla Nr. 1-12-1-03593-2013-1, t. IV, b. l. 197–198, 203–205). Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-03593-13 duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikaltimą padarę asmenys mobiliojo ryšio priemonėmis iš Alytaus pataisos namų išviliojo iš pareiškėjos banko duomenis ir, pasinaudodami šiais duomenimis, iš Alytaus pataisos namų mobiliojo ryšio priemonėmis atliko bankines operacijas – pinigų pervedimus iš pareiškėjos sąskaitos (baudžiamoji byla Nr. 1-12-1-03593-2013-1, t. I, b. l. 170).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi vienas bausmės vykdymo, kuris turi atitikti bausmės paskirtį, tikslų yra visuomenės apsauga nuo naujų nuteistų asmenų nusikalstamų veikų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 priedo, reglamentuojančio daiktus ir reikmenis, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, 6 punkte kaip draudžiami turėti nurodyti telefonai (jų dalys ir priedai). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 90 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiti daiktai, išskyrus spaudą, drabužius ir avalynę, nuteistiesiems nepatektų; rasti kiti daiktai, išskyrus spaudą, drabužius ir avalynę, perduodami saugoti, greitai gendantys daiktai ir maisto produktai sunaikinami Taisyklių 59 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 113 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog daiktai ir reikmenys, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų.
Alytaus pataisos namai atsiliepime teismui nurodė, kad Alytaus pataisos namai, vadovaudamiesi Taisyklėmis, 2013 m. vykdė 27 priemones užkardant draudžiamųjų turėti nuteistiesiems daiktų patekimą į Alytaus pataisos namus. Lietuvos valstybės kontrolės valstybinio audito 2006-11-13 ataskaitoje Nr. 2040-10P-25 (dokumentas skelbiamas viešai) pažymėta, kad 2005 m. investiciniame projekte „Ilgalaikio turto įsigijimas“ prioriteto tvarka buvo nustatyta: „pavaldžiose įkalinimo įstaigose įrengti daiktų tikrinimo rentgeno aparatus, metalo detektorius bei mobiliųjų telefonų naudojimo slopinimo įrenginius“. Minėtoje ataskaitoje pažymėta, kad daugeliu atvejų Kalėjimų departamentas skyrė lėšas ne pagal pavaldžių įstaigų nurodytą poreikį, o kitam ilgalaikiam turtui įsigyti. Nurodyta, kad, kryptingai neplanuojant investicijų ilgalaikiam turtui įsigyti, yra rizika, kad pagrindinis Vyriausybės patvirtintos įkalinimo įstaigų renovavimo ir įkalinimo sąlygų humanizavimo 2004-2009 metų programos tikslas – iki 2010 m. aprūpinti bausmių vykdymo institucijas ilgalaikiu materialiuoju turtu – gali būti nepasiektas. Iš Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-02-11 įsakymu Nr. LV 483 patvirtintos Kalėjimų departamento 2014 m. veiklos ataskaitos matyti, kad dar 2005 m. iškeltas prioritetinis tikslas – įrengti laisvės atėmimo vietose mobiliųjų telefonų naudojimo slopinimo įrenginius – liko neįgyvendintas. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad Alytaus pataisos namams ir Kalėjimų departamentui buvo žinoma mobiliųjų telefonų patekimo į laisvės atėmimo įstaigas problema.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų 8.6. p. nustatyta, kad Kalėjimų departamento prioritetiniu uždaviniu laikytina su Kalėjimų departamentui pavaldžiomis įstaigomis organizuojama ir vykdoma teisės pažeidimų prevencija. Teismas vertina, kad Alytaus pataisos namai ir Kalėjimų departamentas nagrinėjamu atveju turėjo pozityviąją pareigą imtis visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių teisės būtų veiksmingai apsaugotos. Nagrinėjamu atveju nustačius faktą, kad mobiliuoju telefonu pareiškėjai skambino nenustatytas laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose atliekantis asmuo (nuteistasis asmuo turėjo mobilų telefoną, nors teisės aktai draudžia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems jį turėti), reiškia, kad Alytaus pataisos namuose taikomos priemonės ir atitinkami veiksmai, siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių patekimą nuteistiesiems, nebuvo pakankami tam, kad būtų užkardytas jų patekimas į Alytaus pataisos namus. Atsižvelgiant į tai, šiuo aspektu konstatuotinas Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento veiksmų neteisėtumas, kaip būtina sąlyga atsakomybei kilti.
Teismas vertina, kad, jeigu atsakovės atstovai būtų tinkamai įvykdę pareigą užtikrinti, kad nuteistiesiems nepatektų draudžiami turėti daiktai, Alytaus pataisos namuose atliekantys bausmę nuteistieji nebūtų turėję mobiliojo telefono ir nebūtų skambinę pareiškėjai bei tokiu būdu išvilioję iš jos 5 054 Eur (17 450 Lt), todėl konstatuotinas priežastinis ryšys tarp Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, patvirtina Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-03593-13, kurio metu nustatyta, kad nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, iš pareiškėjos banko sąskaitos apgaulės būdu išviliojo 5 054 Eur (17 450 Lt).
Teismas, spręsdamas pareiškėjai priteistinos žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad Kalėjimų departamentas ir Alytaus pataisos namų administracija ėmėsi tam tikrų veiksmų, kad nebūtų daromi tokio pobūdžio nusikaltimai, kaip nurodyta Lietuvos valstybės kontrolės valstybinio audito 2006-11-13 ataskaitoje Nr. 2040-10P-25. Alytaus pataisos namuose buvo atliktos planinės ir neplaninės kratos, netikėtos įeinančių asmenų apžiūros, užfiksuoti daiktų permetimo į Alytaus pataisos namus atvejai. Minėtoje ataskaitoje taip pat nurodyta, kad iš Alytaus pataisos namų lankytojų buvo paimti mobilūs telefonai ir SIM kortelės, bandant juos perduoti nuteistiesiems, Apsaugos ir priežiūros skyrius atliko tarnybinius tyrimus. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutinka su tuo, kad Alytaus pataisos namai ir Kalėjimų departamentas iš dalies veikė taip, kaip pagal nurodytus teisės aktus privalėjo veikti, ėmėsi būtinų veiksmų tokio pobūdžio nusikaltimams užkardyti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.271 straipsnio 4 dalis).
Nustatant pareiškėjai priteistinos žalos dydį, teismas atsižvelgia į CK 6.253 straipsnio nuostatas, numatančias, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos (1 dalis). Taigi, būtina atsižvelgti ir į pareiškėjos veiksmus.
Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, pačios pareiškėjos neatsakingas elgesys taip pat lėmė žalos atsiradimą (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Pasirašydama su banku elektroninių paslaugų sutartį ir gavusi kodų kortelę, pareiškėja žinojo (turėjo žinoti) apie jos panaudojimo ribas – tai, kad kodų kortelės duomenys yra slapti duomenys ir jų negalima atskleisti niekam, tačiau šių įsipareigojimų pareiškėja nesilaikė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, žalos atlyginimas mažinamas, o atsakovės atžvilgiu taikytina dalinė atsakomybė. Iš esmės analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2013).
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, t. y. nustačius, kad Alytaus pataisos namai ir Kalėjimų departamentas iš dalies ėmėsi priemonių mobiliųjų telefonų patekimui į Alytaus pataisos namus užkardyti, tačiau šios priemonės buvo nepakankamos, taip pat nustačius tai, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos pačios pareiškėjos veiksmai, atsižvelgiant į pareiškėjos garbų amžių (gim. 1945 m.), į situacijos, kurios metu buvo įvykdytas nusikaltimas, aplinkybes, susijusias su artimo žmogaus mirtimi, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skundas tenkinamas iš dalies. Pareiškėjai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir Alytaus pataisos namų, priteisiama 3 000 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kita pareiškėjos skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. R. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Alytaus pataisos namų, 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) turtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.