Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui A. P., jo atstovei advokato padėjėjai Milanai Striuogienei, atsakovo įgaliotai atstovei Eglei Andriuškienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. P. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžių metu akcentavo, jog pareiškėjui užduotis buvo suformuluota tik rezoliucija, o ne atskiru dokumentu – patikrinimo pavedimu, todėl teigti, kad turėjo būti vadovautasi šiuo norminiu teisės aktu, yra nepagrįsta, o atsakovo argumentas, kad pareiškėjui nustatyta prievolė į patikrinimo objektus vykti poromis, lieka neįrodytas šios bylos kontekste. Pareiškėjo atstovė atkreipė teismo dėmesį į tai, jog su įsakymu, kuriuo pareiškėjui apibrėžta tikrinimo teritorija jis buvo supažindintas 2011 m. lapkričio 19 d., be to, ir pats liudytojas R. S. pripažino, kad pareiškėjas į patikrinimą galėjo vykti vienas. Pareiškėjo atstovė pažymėjo, jog atsakovo atstovė pripažino, kad tyrimo išvados buvo prieita remiantis faktiškai tik rašytiniu D. V. skundu, kurį paskatino parašyti patys pareiškėjo tiesioginiai vadovai, R. S. ir I. V..

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. AP-1269 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“, kuriuo A. P. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. AP-6 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. AP-1269 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ pakeitimo“, kuriuo pakeista 2010 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. AP-1269 preambulė, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Pagal bylos duomenis pareiškėjas yra Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnybos vyriausiojo specialisto pareigas vyriausiasis specialistas – karjeros valstybės tarnautojas (VTĮ 2 str. 5 d., 6 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, statusą, jis, atlikdamas pareigas, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti kitas pareigas, nustatytas VTĮ 15 straipsnyje.

Valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės kvalifikuojamas kaip tarnybinis nusižengimas (VTĮ 2 str. 2 d. 1 p.), kuris gali sąlygoti tarnybinės atsakomybės taikymą (VTĮ 28 str.). VTĮ 29 straipsnyje numatyta, kokios tarnybinės nuobaudos gali būti skiriamos už tarnybinius nusižengimus. To paties įstatymo 30 straipsnyje reglamentuojami šių tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai ir tvarka. Minėto straipsnio nuostatų įgyvendinimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintoje Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkoje (toliau – ir Tvarka).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes, – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą (pvz., žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A146–700/2010, A62–200/2011). Taip pat pažymėtina, kad motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis, todėl teismas, spręsdamas tokio administracinio akto pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A143–956/2010, A146–1459/2010).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010 m. lapkričio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnyba gavo iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dainavos policijos komisariato Girstupio policijos nuovados persiųstą piliečio A. B. raštą dėl gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių pažeidimo, kurį „išnagrinėti, spręsti ir atsakyti“ buvo pavesta pareiškėjui (b. l. 11). Pareiškėjas išsiaiškino, kad dar 2010 m. liepos 19 d. pilietis A. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kreipėsi į Girstupio policijos nuovadą dėl prie jo namo be antsnukio ir pavadėlio vedžiojamo šuns ir, kad šio pareiškimo pagrindu Girstupio policijos nuovada atliko patikrinimą bei nustatė, kad minėtas šuo priklauso A. J., (duomenys neskelbtini), Kaune, šuns šeimininkei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 1 d. (b. l. 15). Šių faktinių aplinkybių patikrinimui, pareiškėjas 2010 m. lapkričio 18 d., apie 13 val. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, o po to ir prie (duomenys neskelbtini) (K 120) esančio kiosko. 2010 m. lapkričio 22 d. Kauno miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas ir užregistruotas D. V., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, skundas, kuriame nurodoma, jog šių metų lapkričio 18 d. apie 13 val. pareiškėjas reikalavo D. V. mažamečio vaiko atidaryti duris, tačiau šiam pasakius, kad nėra suaugusių namie ir durų jis nedarys, pradėjo tardyti pro uždarytas duris, kodėl jis ne mokykloje ir kokioje mokykloje mokosi, teigė paskambinsiąs direktorei, be to, vėliau atėjo prie (duomenys neskelbtini) esančio kiosko Nr. 120 ir reikalavo iš D. V. dokumentų, reikalavo nurodyti kam priklauso kioskas, kokiu pagrindu ji dirba, kodėl prie kiosko nėra šiukšlių dėžės, nurodė, jog jis inicijuos patikrinimus. Skunde taip pat nurodoma, jog D. V. paprašius A. P. užeiti į kiosko vidų bei pasirašyti žurnale, šis atsisakė užeiti ir pradėjo fotografuoti kioską. D. V. pradėjus skambinti policijai, pareiškėjas pasišalino. Tuo pačiu skundu D. V. Administracijos direktoriaus prašė išsiaiškinti, kas leidžia A. P. savavaldžiauti (b. l. 17-18). Šio skundo pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, surašyta 2010 m. gruodžio 8 d. motyvuota išvada Nr. 12-14-18 (b. l. 23-27). Administracijos direktorius 2010 m. gruodžio 13 d., atsižvelgdamas į motyvuotą išvadą, priėmė ginčijamą įsakymą Nr. AP-1269 ir paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6 punktų pažeidimus (b. l. 10). Ginčijamu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. AP-6 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. AP-1269 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ pakeitimo“ pakeista 2010 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. AP-1269 preambulė, t. y. teisinis tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas (b. l. 63).

Pareiškėjas, ginčydamas skundžiamų įsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, skunduose bei teismo posėdžio metu nurodė, jog jis nesutinka su paskirta tarnybine nuobauda, kadangi juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Komisija savo pareigas atliko formaliai, iš esmės neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, o tai nulėmė nepagrįstą ir neteisėtą jos išvadą. Šis esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas nulėmė taip pat nepagrįstą ir neteisėtą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorės E. G. sprendimą skirti pareiškėjui A. P. tarnybinę nuobaudą, t. y. pareikšti pastabą.

Pareiškėjas nesutinka su motyvuotos išvados konstatuojamosios dalies 1 punktu, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas A. P. tikrino (duomenys neskelbtini) (K 120) kioską, kuriame dirbo pil. D. V., neturėdamas pavedimo, t. y. viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, bei 2 ir 3 punktais, kurie, pareiškėjo manymu, savo turiniu panašūs 1-ajam punktui, tik papildomai nepagrįstai nurodoma, kad A. P. tinkamai neišsiaiškino aplinkybių dėl pil. A. B. pareiškimo, kurį buvo pavesta pareiškėjui ištirti, savo elgesiu sukėlė pil. D. V. nepasitenkinimą. Pareiškėjo teigimu, jis, vykdydamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o taip pat tiesioginio vadovo 2010-11-05 pavedimą, 2010 m. lapkričio 18 d. nuvyko pas A. J., kaip pareiškėjui buvo žinoma, gyvenančią Kaune, (duomenys neskelbtini), išsiaiškinti faktines aplinkybes apie galimai pakartotinai daromą administracinį teisės pažeidimą. Duris atvėrė nepilnametė mergaitė, kuri nurodė, kad tėvų nėra, o į klausimus dėl šuns laikymo neatsakinės ir uždarė duris. Pareiškėjo teigimu, kaimynė L. Č. paaiškino, kad mergaitės mama dirba netoliese esančiame daržovių kioske, todėl siekdamas nedelsiant išsiaiškinti faktines aplinkybes, dėl kurių tyrimo buvo atvykęs į įvykio vietą, tikėdamasis išklausyti paaiškinimų dėl šuns laikymo taisyklių pažeidimo, jis nuėjo prie minėto kiosko ir prisistatė ten dirbusiai moteriai, nurodydamas savo atvykimo priežastį. Tačiau pareiškėjui paprašius moters prisistatyti, ji pareiškė, kad jai dabar pietūs, dėl to į klausimus neatsakinės ir užvėrė langų žaliuzes.

Tačiau šie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, pareiškėjo nurodomas aplinkybes paneigė ir teismo posėdžio metu liudytojais apklausti A. J., D. V. ir V. V.. Jų teigimu, buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), durų nepilnametė mergaitė neatidarė; bute buvo berniukas. Be to, D. V. parodė, jog pareiškėjas, prie kiosko jos klausinėjo ne tik apie šunį, bet ir prašė pateikti važtaraščius, sutartį, kitus dokumentus, fotografavo kioską, todėl ji užtraukė žaliuzes. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojai parodymus davė įspėti dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str., todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Be to, nėra aišku, kodėl pareiškėjas, žinodamas, kad šuo priklauso (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenančiai A. J., nuvyko prie (duomenys neskelbtini), Kaune esančio kiosko Nr. K 120, kuriame dirba ne šuns šeimininkė A. J., o D. V..

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjas viršijo savo įgaliojimus, kadangi lankėsi ne tik tuo adresu, kur galimai buvo laikomas šuo pažeidžiant gyvūnų laikymo taisykles, bet ir D. V., kuri nėra šuns savininkė, darbo vietoje, o taip pat jos prašė su šuns laikymu nesusijusių dokumentų.

Pareiškėjo manymu, nepagrįstas ir motyvuojamosios išvados 4 punktas, kuriame teigiama, kad pareiškėjas nepaaiškino, kokiu pagrindu ir kieno nurodymu jis atliko D. V. skunde išdėstytus veiksmus. Pareiškėjo teigimu, nebuvo pasinaudota pareiškėjo A. P. apklausos galimybe, numatyta Viešo administravimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, jog administracinės procedūros sprendimas priimamas tik apklausus asmenį, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas pranešimas ir dėl gauto pranešimo pradėta administracinė procedūra. Jeigu šis asmuo atsisako atvykti į apklausą arba yra kitos objektyvios priežastys, dėl kurių apklausti asmenį per administracinei procedūrai nustatytą laiką neįmanoma, administracinė procedūra nutraukiama.

Taigi, pareiškėjas remiasi Viešojo administravimo nuostata, kuri numato privalomą asmens, kurio teisės ar teisėti interesai, o ne tarnautojo, dėl kurio veiksmų pradėtas tarnybinis tyrimas privalomą apklausą. Valstybės tarnautojų tarnybinis tyrimas atliekamas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkoje numatytomis nuostatomis. Taisyklės yra specialioji teisės norma kitų teisės normų, reglamentuojančių tarnybinių nusižengimų tyrimą, atžvilgiu. Taisyklių 12 punkte numatyta, jog Komisija turi teisę apklausti su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius įstaigos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, taip pat suderinęs su kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovais – šių institucijų ir įstaigų su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, patikrinti su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, kreiptis dėl informacijos ir dokumentų, susijusių su tarnybinio nusižengimo tyrimu, į valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas, juridinius ir fizinius asmenis, konsultuotis su reikiamais specialistais. Taigi, apklausti asmenį, kuris yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, yra Komisijos teisė, bet ne pareiga.

Be to, sutinkamai su Taisyklių 7 punktu, Viešosios vadybos ir personalo skyrius 2010 m. lapkričio 25 d. pranešimu Nr. 16 pasirašytinai informavo Viešosios tvarkos tarnybos vyriausiąjį specialistą A. P. apie tai, jog jis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą bei nurodyta iki 2010 m. gruodžio 1 d. (įskaitytinai) pateikti Viešosios vadybos ir personalo skyriui paaiškinimą dėl D. V. skunde išdėstytų teiginių. Taigi, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog atsakovas neatliko pareigos apklausti asmenį, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų buvo gautas pranešimas ir dėl gauto pranešimo pradėta administracinė procedūra, nepagrįsta. Bylos duomenys patvirtina priešingai – jog A. P. 2010 m. gruodžio 1 d. pateiktame paaiškinime nepaaiškino minėto įvykio aplinkybių, o tik nurodė, kad „Girstupio policijos nuovados persiųsto pareiškimo pagrindu atlikau tarnybinį tyrimą. Pilietės D. V. skunde išdėstyti teiginiai yra šmeižtas“ (b. l. 60).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas remiasi teisės norma, nereglamentuojančia tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos, bei, tai, kad jis nepasinaudojo jam suteikta galimybe raštu paaiškinti įvykio aplinkybes, A. P. teiginys, kad nepagrįstas motyvuojamosios išvados 4 punktas, vertintinas kritiškai.

Pareiškėjas nesutinka ir su motyvuojamosios išvados 5 punktu, konstatuojančiu, jog jis netinkamu elgesiu ir pasisakymais diskreditavo Savivaldybės vardą. A. P. nurodė, jog Komisija, pateikdama savo Išvadą, nevertino pareiškėjo veiklos iki šio incidento, t. y. nevertino to fakto, jog Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnybos vedėjas R. S. 2010-07-08 prašymu Nr. 64-3-211 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas pareiškėjui suteikti antrą kvalifikacinę klasę, nurodydamas, kad pareiškėjas jam skiriamas užduotis atlieka laiku ir labai gerai. Todėl to paties tarnybos vedėjo 2010-12-06 tvirtinimas, kad dėl vyriausiojo specialisto A. P. netinkamo funkcijų vykdymo ir neetiško elgesio nuolat gauna gyventojų skundus telefonu, yra neadekvatus jo paties elgesiui vos prieš keletą mėnesių, juolab, kad jis nė karto nepareiškė pareiškėjui jokių pastebėjimų dėl gaunamų telefoninių nusiskundimų.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnybos vedėjas R. S. parodė, kad ir anksčiau dėl A. P. arogancijos, gąsdinimų buvo žodinių nusiskundimų. Liudytojas, apibūdindamas pareiškėjo atliekamas užduotis, parodė, jog kiekybiniu atžvilgiu jis atlieka nemažai užduočių, tačiau kokybine prasme yra nusiskundimų, kartais būna techninių klaidų.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo argumentas dėl Viešosios tvarkos tarnybos vedėjo R. S. 2010-07-08 prašymo Nr. 64-3-211 (b. l. 28-30), kuriuo tarnybos vedėjas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių prašydamas pareiškėjui suteikti antrą kvalifikacinę klasę, nurodydamas, kad pareiškėjas jam skiriamas užduotis atlieka laiku ir labai gerai, vertintinas kritiškai, kadangi pareiškėjo veikla nebuvo vertinta tarnybinio vertinimo Komisijos posėdyje, todėl Viešosios tvarkos tarnybos vedėjo siūlymas ir valstybės tarnautojo charakteristika nebuvo visapusiškai analizuoti Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos.

Byloje esantys padėkos raštai (b. l. 31-38) neįrodo A. P. tinkamo elgesio einant Viešosios tvarkos tarnybos vyriausiojo specialisto pareigas, kadangi visi jie yra įteikti pareiškėjui einant Gričiupio seniūnijos vyriausiojo specialisto pareigas.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad pareiškėjas padarė byloje aptartą ir atsakovo nustatytą nusižengimą, tarnybinis nusižengimas ištirtas vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams, nuobauda paskirta nepažeidžiant tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos. Dėl nurodytų priežasčių tenkinti pareiškėjo skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. AP-1269 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. AP-6 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. AP-1269 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. P.“ pakeitimo“ panaikinimo nėra pagrindo.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.). Tačiau teismui konstatavus, kad A. P. skundo reikalavimai nepagrįsti ir atmestini, nepriteistinos ir pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.