Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jos gynėjai advokatei Vilijai Jurčikonienei, išnagrinėjusi D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2013-04-23 apie 15:30 val. Vilkaviškio m. Maironio g.25 ligoninės teritorijoje paliko stovėti automobilį, kuris skliudė kitų transporto priemonių eismui : kitas automobilis negalėjo išvažiuoti, atėjusi vairavo automobilį, vengė tikrintis neblaivumą, šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 18,155.10 p. reikalavimus, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, 124 ¹ straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Ž. kaltę pripažino iš dalies : pripažino palikusi stovėti automobilį, kuris kliudė kitam automobiliui išvažiuoti, nepripažino atsisakiusi tikrintis neblaivumą, paaiškino, kad apie 15 val. ją pakvietė priėmimo skyriaus sesutė ir sakė, kad atvyko policija, kad kažkas vyksta. Nuėjo, jau buvo atvykę policijos pareigūnai, ir jie sakė, kad ji patrauktų automobilį. Ji su savimi neturėjo raktelių ir nuėjo į kabinetą pasiimti, ji sakė, kad labai neturi laiko, bet policijos pareigūnai sakė patraukti arba nutemps automobilį. Ji atsinešė raktelius ir patraukė automobilį juo pavažiuodama gal metrą, užrakino. Tada policijos pareigūnai paprašė dokumentų. Ji padavė automobilio dokumentus, o vairuotojo pažymėjimo su savimi neturėjo, nuėjo ir atnešė. Paskui policijos pareigūnas sakė pasirašyti ant protokolo, ji pasakė, kad tuoj ateis ir išėjo į savo darbo vietą. Viskas išsisprendė su tuo ligoniu ir grįžo gal už 15 minučių, o pareigūnų jau nebuvo. Kai sakė, kad tuoj ateis, tai protokolas dar nebuvo surašytas. Sakė, kad tuoj ateis, nestovės ji gi ant gatvės prie automobilio, kol surašys. Pareigūnai neprašė jos tikrintis girtumo. Ji vaikščiojo, vaikščiojo, po to nuėjo raktelių, po to teisių. Jos automobilis buvo kliūtis kitam automobiliui. Ar vietoje buvo užstatyto automobilio vairuotoja, nematė, bet jai atrodo, kad buvo. Ji stovėjo toliau prie policijos automobilio. Patraukus gal metrą automobilį, policijos pareigūnai sakė, kad ji padarė nusižengimą, kad dabar jie privalo surašyti protokolą. Ji atsakė, kad jei privalot, tai rašykit ir paprašė dokumentų. Jei pareigūnai būtų prašę pasitikrinti neblaivumą, tai būtų pasitikrinus. Praeidama priėmimo skyriuje sakė, kad eina pasitikrinti. Buvo toks pokalbis. Ėjo pasirašyti ant protokolo, T ten rėkė ant viso kiemo, kad patikrintų blaivumą, tai sakė, kad pasitikrins, o iš pareigūnų reikalavimo pasikrinti negirdėjo. Tik ji ten rėkė. Nuo pirminio pakvietimo iki sugrįžimo į ligoninę praėjo apie valanda laiko. Dokumentų, raktų ji nesinešioja kišenėje. Ėjo raktelius paimti, nes sakė patraukti automobilį, patraukė ir užrakino. Supranta, kad negalėjo vairuoti be vairuotojo pažymėjimo. Su Tamošiūniene santykiai blogi.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2013 metų balandžio 23 dieną apie 15.30 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad prie ligoninės užstatytas automobilis. Nuvykę rado pranešėją Tamošiūnienę ir užstatytą automobilį. Pranešėja paaiškino, kad taip būna dažnai ir dėl to kyla konfliktai tarpusavyje. Pasakė, kieno yra užstatytas automobilis ir kolega V. P. nuėjo į priėmimo skyrių, kad pakviestų savininką. Atėjo automobilio savininkė ir pasakė jai, kad padarytas pažeidimas ir bus rašomas protokolas. Savininkė pasakė žodžius: „nė minties“, kad nebūtų nei minties dėl protokolo rašymo. Jis jai paaiškino, ką ji pažeidė, atsakomybę už tai. Dar prieš tai ji apsižodžiavo su Tamošiūniene ir ji dar kažkam skambino, o po to pasakė, kad neturi dokumentų ir kad eina atsinešti. Nuėjo atsinešti dokumentus, o T parašė pareiškimą dėl apsižodžiavimo, kurį paėmė jo kolega. Po to atėjo D. Ž. ir padavė dokumentus. Jis pasakė, kad ji patrauktų automobilį, o jei ne, tai automobilis bus nutemptas. Tada ji pradėjo kalbėti, kad skambins advokatui, kad jie neturi teisės. Jis pasakė, kad patrauktų automobilį arba jis bus nutemptas. Ji sėdo ir patraukė automobilį, kad netrukdytų ir buvo rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Rašant protokolą nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli ir tada jis pasiūlė pasitikrinti neblaivumą alkotesterio pagalba. Tai išgirdusi ji iš karto pasakė „nepūsiu“ ir pradėjo eiti link ligoninės. Jis jos klausė, kur eina, o ji sakė, kad tuoj ateis, jis dar sakė jai, kad niekur neitų, bet ji pasakė, kad tuoj ateis ir nuėjo. Negrįžo, tada jis nuėjo į priėmimą, ten ji kalbėjosi su kažkokia sesele ir jis ją pakvietė ateiti, bet ji nėjo, o nuėjo į kabinetą. Jis grįžo prie automobilio, kadangi protokolas buvo pradėtas rašyti, tai baigė rašyti protokolą. Dokumentus ji buvo palikusi, net nepasiėmė. Dar kolega V. P. nuėjo į priėmimo skyrių paklausti, paprašyti, kad pakviestų, bet jos nerado. Tada buvo nuėjęs pas vyr. gydytojo pavaduotoją, kuris irgi skambino jai, bet nerado. Dokumentai buvo pridėti prie protokolo, nes nebuvo, kam atiduoti. Užstatyto automobilio vairuotoja pasakė, kad būtent šis automobilis jau ne pirmą kartą užstatomas ir ji turi problemų todėl šį kartą ir iškvietė policiją.Kai buvo rašomas protokolas, D. Ž. iš pradžių buvo šalia, o po to nuėjo į ligoninę. Jis rašė sėdėdamas automobilyje, o D. Ž. stovėjo lauke. Iš kitos pusės automobilyje sėdėjo kolega ir prie jo, lauke, stovėjo pranešėja, iš jos jis paėmė pareiškimą. Kai pradėjo forminti protokolą, jis D. Ž. pasakė, kad rašys protokolą dėl automobilio užstatymo, o kai pasiūlė pasitikrinti girtumą, tai ji pasakė, kad nepūs ir tuoj grįš, ir nuėjo, todėl neturėjo galimybės daugiau paaiškinti, ir ji negrįžo. Ieškojo, skambino į darbo vietą, bet jos niekas nerado. Realiai jis nė vienam neleistų pabėgti, bet neis ir daktarės netampys prie durų, neetiška. O ieškoti jie privalo visų. Jei pažeidėjas pasišalina, tai privalo ieškoti pažeidėjo, rasi ar nerasi, bet privalo ieškoti. Ieškojo priėmimo skyriuje, pas vyr. gydytojo pavaduotoją ir viskas. Kai po pasišalinimo ji nuėjo į ligoninę ir jis nuėjo iš paskos, tai ji kalbėjosi su sesele, kuri yra atvykusi liudytojų kambaryje. Jis D. Ž. sakė, kad ateitų, bet ten yra toks kambariukas ir ji nuėjo į tą kambariuką, ir viskas. Nieko jam neatsakė. Kolega buvo nuėjęs pas vyr. gydytojo pavaduotoją P. V.. Kad eina rašyti protokolą, pasakė D. Ž., kai ji jam padavė dokumentus. Tuo momentu dar nesėdėjo automobilyje, o protokolą rašė jau automobilyje, sėdėdamas keleivio vietoje. Gydytoja D. Ž. buvo lauke, stovėjo šalia, bet ne visą laiką, o į automobilį nebuvo įlipusi. Jis užuodė alkoholio kvapą, kaip galėjo neužuosti. Ir T sakė, kad ji gėrusi. Kai jis sakė, kad reikėtų pasitikrinti, tai ir T sakė: „patikrinkit, ji šiandien nuo ryto geria ir taip kiekvieną dieną geria“. Jei jam pačiam nebūtų kilęs įtarimas, o būtų pasakiusi ta kita moteris, tai tikrai nebūtų tikrinęs. T jo neskatino tikrinti, ji bendravo su jo kolega.Gydytoja iš įvykio vietos buvo pasišalinusi du ar tris kartus. Buvo nuėjusi atsinešti dokumentų, po to advokatui skambino ir kai pabėgo trečią kartą, tai jau negrįžo. Ieškojo jos priėmimo skyriuje, nes nežino, kuriame skyriuje ji dirba, nuėjo pas atsakingus asmenis, kad ją iškviestų. Į įvykio vietą buvo iškviesti budėtojo iniciatyva.

Liudytojas V. P. parodė, kad balandžio 23 dieną dirbo kartu su patruliu A. B. ir gavo budėtojo pranešimą, kad ligoninės aikštelėje užstatytas automobilis. Nuvyko į vietą ir juos pasitiko ligoninės darbuotoja T ir paaiškino, kad jos automobilis užstatytas kitos gydytojos automobiliu. Sakė, kad dažnai taip būna ir jos dėl to konfliktuoja. Priėmimo skyriuje paprašė pakviesti to kito automobilio savininką. Atėjo savininkė D. Ž. ir moterys dar apsižodžiavo dėl to automobilio užstatymo. Po to gydytoja D. Ž. sėdo patraukti automobilio, o T sakė, kad nori parašyti pareiškimą dėl konflikto. Jis ėmė jos pareiškimą. D. T. sakė, kad reikėtų patikrinti D. Ž. blaivumą. Girdėjo, kaip A. B. pasiūlė jai pasitikrinti blaivumą, matė, kaip A. B. pasiėmė alkotesterį, o gydytoja nuėjo į ligoninę, sakė, kad tuoj sugrįš. Nesulaukė sugrįžtant ir nuėjo į priėmimo skyrių ieškoti, ten skambino jai, bet jos nerado. Tada nuėjo pas vyr. gydytojo pavaduotoją. Jis taip pat ieškojo, skambino gydytojai, bet taip pat nerado. Jis ėmė pareiškimą iš T, ten viskas vyko greta, todėl girdėjo ir matė, kas vyksta. Jų automobilis stovėjo šalia gydytojos D. Ž. automobilio, atstumai visai maži, langai atviri. A. B. pradėjo rašyti protokolą dėl automobilio užstatymo. Jis paėmė pareiškimą iš T, o D. Ž. tuo laiku buvo lauke prie automobilio, A. B. taip pat buvo šalia jos, jie bendravo dėl to automobilio užstatymo. Gydytoja D. Ž. su savimi neturėjo dokumentų ir buvo paprašyta pateikti dokumentus. Sakė, kad su savimi neturi ir nuėjusi atnešė teises ir automobilio registracijos liudijimą. Po to A. B. pasakė, kad bus surašytas protokolas už automobilio užstatymą ir pradėjo rašyti protokolą automobilyje, o gydytoja tuo laiku buvo lauke. Paskui gydytoja pasišalino, nepasirašiusi protokolo ir tada ėjo jos ieškoti. Ėjo pirmiausiai į priėmimo skyrių, nes ji per ten nuėjo į ligoninę. Kai nuėjo ieškoti jos, tai jau nematė. Po to jis nuėjo pas vyr. gydytojo pavaduotoją P. V..Į įvykio vietą atvyko pagal budėtojo pranešimą. Su gydytoja D. Ž. bendravo A. B. dėl padaryto pažeidimo. Viskas vyko ligoninės teritorijoje. Gydytojos D. Ž. automobilis buvo kliūtis kitam automobiliui, buvo neįmanoma išvažiuoti per jį.

Liudytoja R. Ž. parodė, kad dirba ligoninėje priėmimo skyriuje, dirbo tą dieną ir žino, kad po pietų apie 15 val. slaugytoja T atėjo į priėmimo skyrių ir iš jų skyriaus skambino į policiją, kad užstatytas jos automobilis. Ji puikiai žinojo, kieno automobilis, bet kalbėdama telefonu su pareigūnais sakė, kad reikia žmogų pamokyti, kad nemoka pastatyti automobilio ir kažin, ar iš viso moka vairuoti. Buvo mėtomos tokios replikos. Atvyko policijos pareigūnai ir paprašė pakviesti gydytoją D. Ž.. Pakvietė ne ji, bet tuo metu ji buvo ir girdėjo, kaip skambino daktarei. Pareigūnai išėjo į lauką prie automobilio ir daktarė išėjo į lauką. Po to ji grįžo atgal ir kelis kartus vaikščiojo pro juos. Dar klausė, kaip sekasi, sakė, kad eina raktelių pasiimti. Po to kai ji grįžo, tai pareigūnai jos neberado. Ji kelis kartus vis ėjo į skyrių, gal du ar tris kartus ėjo į skyrių. Sakė, kad raktelių, dokumentų eina pasiimti ir po to trečias grįžimas buvo, kai jos nerado. Ji su pareigūnais nebendravo, matė juos priėmimo skyriuje, bet su jais nekalbėjo. Paties automobilio ji negalėjo matyti, nes langai ne į tą pusę. Pokalbio tarp daktarės ir pareigūnų negirdėjo. Ji tik su pačia daktare praeinančia kalbėjosi, ji sakė, kad eina pasiimti raktelių, dokumentų, o ko pirmiau ėjo neprisimena. Matė ir trečią kartą išeinančią. Sakė, kad eina prie automobilio, minėjo, kad policininkai jos laukia ir ji suprato, kad dėl girtumo patikrinimo laukia. Ji sakė, kad reikia pūsti, pati sakė. Jau pabaigoje pareigūnai buvo skyriuje ir klausė, kur daktarė D. Ž.. Kas atsakė jiems, ji nežino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame yra užfiksuota pažeidimo esmė, paaiškinimą duoti, pasirašyti atsisakė ( b.l.1); policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodytos teisės pažeidimo padarymo aplinkybės ( b.l.2,3); fotolentelėmis ( b.l.4); vairuotojo pažymėjimo kopija ( b.l. 5); pažyma apie asmens baustumą-bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus 2006-2009 m. ( b.l.710).

ATPK 124 ¹ straipsnio 4 dalis numato, kad kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas vietoje, kurioje gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, stovėjimas tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, važiavimo ar stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. Ž. pripažino palikusi stovėti savo automobilį VšĮ Vilkaviškio ligoninė teritorijoje, kuris kliudė kitos transporto priemonės eismui : kitas automobilis negalėjo išvažiuoti. Kelių eismo taisyklių 155.10 punktas draudžia sustoti ir stovėti ten,kur sustojusi transporto priemonė kliudytų kitų transport priemonių ar pėsčiųjų eismui. Iškviesta policijos pareigūnų, ji vairavo savo automobilį, šalindama kliūtį kitai transporto priemonei. Todėl aplinkybės, kad D. Ž. turėjusi nesutarimų su kitos transporto priemonės savininke Tamošiūniene, su ligoninės adminsitracija, teisės pažeidimo faktui įrodomosios reikšmės neturi – teisės pažeidimas buvo padarytas. Tai įrodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojo A. B. ir V. P. parodymais.

ATPK 126 str. 4 dalis numato - transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, šalindamas kliūtį kitam automobiliui, vairavo savo transporto priemonę, todėl policijos pareigūnas A. B., formindamas administracinės teisenos dokumentus, įtaręs, kad galimai vairuotoja D. Ž. yra neblaivi, pasiūlė pasitikrinti. Kelių eismo taisyklių 18 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Ši aplinkybė įrodyta liudytojo A. B. parodymais, liudytojo V. P. parodymais, kuris girdėjo pasiūlymą ir matė, kaip A. B. paima alkotesterio prietaisą. Liudytoja R. Ž., bendravusi su D. Ž., iš jos žodžių suprato, kad ji eina tikrintis girtumą.Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, kad ji negirdėjusi, kad policijos pareigūnai siūlė tikrintis neblaivumą, atmestini, kadangi jų nepatvirtina ištirti įrodymai. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Inkriminuojant tokį pažeidimą, būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui. Neblaivumo patikrinimo vengimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apibrėžė administracinėje byloje Nr. N5-393/2007. Teismas nurodė, kad neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia savo valią (apsisprendimą) nesitikrinti. Bylos įrodymais nustatyta, kad policijos pareigūnui A. B. pasiūlius pasitikrinti neblaivumą, D. Ž. atsakė, kad „nepūs“ ir nuėjusi, po šio jos elgesio policijos pareigūnai D. Ž. ligoninėje ieškojo, bet nerado, pati D. Ž. nuėjusi į ligoninę, pas policijos pareigūnus nesugrįžo. Tokius D. Ž. veiksmus teismas vertina kaip sąmoningą atsisakymą tikrintis neblaivumą. Aplamai, duotoje situacijoje D. Ž. įstatymas nesuteikė jokių teisių kas kart pasišalinti nuo policijos pareigūnų, forminančių administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, kad ji buvusi blaivi, šią aplinkybę patvirtinant prašė apklausti liudytojus, visiškai jokios reikšmės neturi : atsakomybei kilti pakanka neblaivumo patikrinimo vengimo. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai vairuotojas dėl objektyvių priežasčių negali atlikti būtinų neblaivumo (girtumo) tikrinimui veiksmų, jis negali būti laikomas vengiančiu patikrinimo.Tokių aplinkybių nenustatyta. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika kvalifikuota teisingai: jis vairavo transporto priemonę, kad ir nedidelį atstumą, vengė neblaivumo tikrinimo.

Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 30 ² straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Todėl skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, ATPK 30 ² str. pagrindu jai skirtinos vidurkį atitinkančios sankcijoje numatytos baudos su sankcijoje numatytu minimaliu teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu. Paskirtos nuobaudos subendrintinos ATPK 33 straipsniu. Taikyti ATPK 30 ¹ str. nėra pagrindo.

Padarytas pažeidimas parodo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų ( ATPK 20 str.).

Rezoliucinė dalis

nutar i a:

D. Ž. pripažinti kalta, padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems metams.

D. Ž. pripažinti kalta, padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 ¹ straipsnio 4 dalyje, ir skirti 200 (dviejų šimtų) litų baudą.

ATPK 33 straipsniu nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą paskirti 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviems metams ( baudą mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300 0101 1239 4300, AB bankas Swedbank, įmokos kodas 6030 pagal policijos pareigūnų surašytus administracinių teisės pažeidimų protokolus).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos, mokėjimo kvitus privalomai pristatant Vilkaviškio rajono policijos komisariatui. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, turi teisę ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.