- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-25
- Bylos Nr.
- eI-1774-423/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00787-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Audrius Grauželis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. R. skundą dėl administracinių aktų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. R. kreipėsi į teismą ir prašo: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017-04-03 sprendimą Nr. lSS-884-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; panaikinti 2017-01-31 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atsakymą Nr. 8SD-612-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl 2015-11-06 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 8S-577-(14.8.3.) panaikinimo (pakeitimo), vietoje piniginės kompensacijos už 2,0603 ha K. M. iki 1940 m. turėtos žemės, buvusios Ž. P. kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, nuosavybės teises pareiškėjai A. R. atkuriant neatlygintinu lygiaverčių žemės sklypų kaimo vietovėje suteikimu (ekvivalentine natūra), t. y. parengiant išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo (-ų) kaimo vietovėje suteikimo.
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė paaiškino, kad pareiškėja atitinka visas sąlygas, kurioms esant atsakovas yra įsipareigojęs pakeisti 2015-11-06 sprendimą Nr. 8S-577-(14.8.3.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir vietoje piniginės kompensacijos už 2,0603 ha K. M. iki 1940 m. turėtos žemės, buvusios Ž. P. kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, nuosavybės teises pareiškėjai A. R. atkuriant neatlygintinu lygiaverčių žemės sklypų kaimo vietovėje suteikimu (ekvivalentine natūra), t. y. parengiant išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo(-ų) kaimo vietovėje suteikimo. Atsakovo atsisakymas atlikti šiuo veiksmus yra neteisėtas ir pažeidžiantis pareiškėjos teisėtus lūkesčius ir lygiateisiškumo principą. Pareiškėjai priklauso atkurti nuosavybės teises iš viso į 2,1750 ha K. M. iki 1940 m. turėtos žemės, buvusios Ž. P. kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje. Pareiškėja 1991-12-16 prašymu dėl nuosavybės teisių atstatymo pasirinko nuosavybės teisių atkūrimo/atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdus - natūra ir ekvivalentinę natūrą. Pareiškėja niekada nereiškė prašymų dėl pasirinktų nuosavybės teisių atkūrimo/atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdų pakeitimo. Tačiau atsakovo galiojančiu ir nenuginčytu 2015-11-06 sprendimu Nr. 8S-577-(14.8.3.) pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į 2,0603 ha buvusio savininko turėtos žemės, išmokant 9614,00 Eur piniginę kompensaciją. Tačiau Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) turi teisę pati administracine tvarka panaikinti arba pakeisti minėtą sprendimą, net jei jo apskundimo terminas yra pasibaigęs.
Pareiškėja ir kiti piliečiai bendru 2016-06-13 prašymu kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komitetą, skųsdamiesi, kad NŽT pažeidinėja jų teises, nes nuosavybės teises atkūrinėja pinigais, nors piliečiai yra pasirinkę atkūrimą ekvivalentine natūra. NŽT 2016-12-13 rašte nurodė, jog įsipareigoja pakartotinai išnagrinėti nuosavybės teisių atkūrimo bylų dokumentus ir informuoti piliečius apie galimybę pateikti prašymus gauti lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje. NŽT nurodė, kad tuo atveju, jei buvo priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo kompensuojant pinigais ir pinigai nėra išmokėti, NŽT tokius sprendimus piliečių sutikimu administracine tvarka panaikins ir, piliečiams pateikus prašymus, nurodant pasirinktos vietovės rajoną ir kadastrinę vietovę, parengs išvadas dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Taigi, pareiškėja visiškai atitinka sąlygas, kurioms esant NŽT įsipareigojo administracine tvarka naikinti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir išduoti piliečiui išvadas dėl lygiaverčių žemės sklypų suteikimo kitose vietose. Nurodė, jog pareiškėja yra pasirinkusi nuosavybės teises atkurti ekvivalentine natūra, tačiau atsakovas iki 2003-03-01 jos neinformavo apie tai, jog nėra galimybių nuosavybės teises atkurti minėtuoju būdu ir nepasiūlė iki 2003-04-01 pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo/atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdą. Atsakovas atkūrė nuosavybės teises pinigais ir pastarieji pareiškėjai nėra išmokėti, todėl NŽT turi realias galimybes panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai ir jos prašymu išduoti išvadas dėl lygiaverčių žemės sklypų suteikimo kitose vietose. Tačiau atsakovas atsisako atlikti šiuos veiksmus ir tokiu būdu pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius, lygiateisiškumo principą, jo veiksmai nedera su konstitucinėmis vertybėmis - teisinės, demokratinės valstybės, žmogaus teisių gerbimo, teisėtų lūkesčių apsaugos principais ir konstitucine nuostata, teigiančia, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjai Kauno apskrities viršininko 2002-06-28 įsakymu Nr. 02-01-4024 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“ ir 2002-06-28 sprendimu Nr. 4021 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei A. R.“ atkurtos nuosavybės teisės į dalį buvusio savininko K. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės, perduodant neatlygintinai naują 0,0600 ha žemės sklypą individualiai statybai. 2015-09-22 sprendimu Nr. 8S-468-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei A. R." pareiškėjai grąžintas natūra 0,0547 ha žemės sklypas. Už likusį žemės plotą – 2,0603 ha NŽT 2015-11-06 sprendimu Nr. 8S-577-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei A. R.“ nusprendė atlyginti pinigais. Minėtas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, jog buvusio savininko K. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose, laisvos žemės nenustatyta ir pareiškėja apie galimybę gauti lygiavertį miško sklypą kaimo vietovėje buvo informuota, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.
Pažymėjo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003-03-01 pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Jeigu iki 2003-04-01 pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2003-02-11 raštu pareiškėja buvo informuota apie teisę pateikti patikslintą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, tačiau pareiškėja įstatymų nustatytu terminu prašymo nepateikė. Ginčijamuose administraciniuose aktuose atsakovas išsamiai, aiškiai ir motyvuotai išdėstė aplinkybes, kurioms esant nėra galimybės administracine tvarka panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl NŽT 2017-04-03 sprendimo Nr. lSS-884-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei 2017-01-31 NŽT Kauno miesto skyriaus atsakymo Nr. 8SD-612-(14.8.94.) „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad K. M. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 4,35 ha žemės, esančios Kauno apskrityje, Pažaislio valsčiuje Ž. P. kaime. Prašymus atkurti nuosavybės teises į K. M. turėtą žemę 1991-12-16 pateikė A. R. ir A. J. M.. Pretendentams priklauso atkurti nuosavybės teises kiekvienam po ½ dalį žemės sklypo, t.y. po 2,1750 ha kiekvienam. A. R. pirminiame prašyme išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo - grąžinti žemę natūra ir ekvivalentine natūra. Pareiškėja 2000-05-17 pateikė papildomą prašymą, kuriame nurodoma, kad pageidauja būti įtraukta į eilę naujam sklypui gauti. Su pretendentu A. J. M. yra pilnai atsiskaityta. P. K. apskrities viršininko 2002-06-28 įsakymu Nr. 02-01-4024 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“ ir 2002-06-28 sprendimu Nr. 4021 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste pilietei A. R.“ atkurtos nuosavybės teisės į dalį buvusio savininko K. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės, perduodant neatlygintinai naują 0,0600 ha žemės sklypą individualiai statybai. NŽT 2015-09-22 sprendimu Nr. 8S-468-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei A. R." pareiškėjai buvo grąžintas natūra 0,0547 ha žemės sklypas. Už likusį žemės plotą – 2,0603 ha NŽT 2015-11-06 sprendimu Nr. 8S-577-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei A. R.“ nusprendė atlyginti pinigais. Minėtas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014-10-09 raštą Nr. 70-2-2908 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės (dokumentų bylos Nr. 2520)“, kuriuo informuojama, kad buvusio savininko K. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribose laisvos žemės nenustatyta ir į tai, kad NŽT Kauno miesto skyrius 2014-11-25 raštu Nr. 8SD-(14.8.94)-8140 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“ informavo pareiškėją apie galimybę gauti lygiavertį miško sklypą kaimo vietovėje, tačiau tokia galimybe pareiškėja nepasinaudojo. 2015-11-06 sprendimas Nr. 8S-577-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei A. R.“, kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į 2,0603 ha buvusio savininko turėtos žemės, išmokant 9614,00 Eur piniginę kompensaciją, įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, terminas jam skųsti yra praleistas ir Kauno apygardos administracinio teismo 2016-02-12 nutartimi (administracinė byla Nr. I-2467-554/2016) nebuvo atnaujintas. Pareiškėja 2017-01-04 bei 2017-02-28 kreipėsi į atsakovą, prašydama administracine tvarka pakeisti minėtą 2015-11-06 sprendimą Nr. 8S-577-(14.8.3.) ir vietoje sprendime nurodytos piniginės kompensacijos parengti išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo gavimo Jonavos rajone Liepių kadastro vietovėje. Tačiau ginčijamais administraciniais aktais - 2017-04-03 sprendimu Nr. lSS-884-(9.5.) bei 2017-01-31 atsakymu Nr. 8SD-612-(14.8.94.) atsakovas prašymų netenkino.
Šio ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau - Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" (toliau - Tvarka).
Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalį, tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nurodytą nuostatą, yra pabrėžęs, kad iš šios teisės normos matyti, jog joje yra nustatytos dvi sąlygos, kurių egzistavimas suteikia teisę NŽT vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui neteismine tvarka pakeisti ar panaikinti įsiteisėjusį viešojo administravimo subjekto sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, o būtent, priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo turėjo būti pažeisti atitinkamų įstatymų reikalavimai ir, antra, dėl to (dėl sprendimo neteisėtumo, jo keitimo būdo ir pan.) turi nekilti (nebūti) ginčų. Aiškinant antrąją sąlygą, reikalaujančią, kad dėl sprendimo pakeitimo ar jo panaikinimo turi nekilti ginčų, tai ši sąlyga subjektų aspektu, reiškia, kad ginčų turi nekilti tarp institucijos, priėmusios sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, ir asmenų, kuriems nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos šiuo sprendimu. Nuosavybės teisių į žemę perėmimo ar perleidimo atveju po sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priėmimo, tinkamais šio teisinio santykio subjektais yra laikytini asmenys nustatyta tvarka perėmę nuosavybės teises į atitinkamą žemės sklypą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-57/2012, 2012-09-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-2388/2012, 2015-06-10 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1532-858/2015).
Be to, iš įvardintos nuostatos taip pat matyti, kad joje kalbama apie priimtų sprendimų panaikinimą ar pakeitimą dėl to, jog jie nesuderinami su teisės aktų reikalavimais, taip pat apie joje nurodytų asmenų teisę, bet ne pareigą panaikinti ar pakeisti priimtus sprendimus.
Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad institucija, kuri šiuo metu yra kompetentinga spręsti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimus (atsakovas - NŽT), nesutinka su 2015-11-06 sprendimo Nr. 8S-577-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei A. R.“, kuriuo pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į 2,0603 ha buvusio savininko turėtos žemės, išmokant 9614,00 Eur piniginę kompensaciją, panaikinimu administracine tvarka, nurodydama, kad jis priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Nesutikimą su pareiškėjos prašymu panaikinti įsiteisėjusį viešojo administravimo subjekto sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, atsakovas nurodė ir ginčijamuose administraciniuose aktuose - 2017-04-03 sprendime Nr. lSS-884-(9.5.) ir 2017-01-31 atsakyme Nr. 8SD-612-(14.8.94.) bei patvirtino atsiliepime ir teismo posėdžio metu, kadangi, atsakovo nuomone, minėtas sprendimas priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir yra teisėtas bei pagrįstas.
Ši aplinkybė patvirtina, kad nėra vienos iš būtinų sąlygų, numatytų Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje – dėl priimto sprendimo ir jo keitimo būdo tarp šio teisinio santykio subjektų turi nekilti (nebūti) ginčų.
Pažymėtina, jog priimant tokį sprendimą, kaip ir kitais atvejais, viešojo administravimo subjektas yra saistomas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, pagal kurias, administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Šiuo atveju skundžiamuose administraciniuose aktuose aptartos visos reikšmingos aplinkybės dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir sąlygų į ginčo žemės sklypą. Teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijamuose aktuose yra nurodyti ginčo situaciją reglamentuojantys teisės aktai, išsamiai, aiškiai ir pakankamai aptarti visi pareiškėjos 2017-01-04 ir 2017-02-28 skunduose nurodyti motyvai, aptarti reikšmingi faktai, argumentai ir įrodymai, kuriuose inter alia yra įvertinta, ar NŽT 2015-11-06 sprendimu Nr. 8S-577-(14.8.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei A. R.“ pareiškėjai tinkamai atkurtos nuosavybės teisės atlyginant pinigais už likusį žemės plotą – 2,0603 ha, ar yra galimybė išspręsti ginčą administracine tvarka, siekiant tinkamai įgyvendinti NŽT priskirtas funkcijas. Teismas daro išvadą, kad skundžiami sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos nėra jokio pagrindo, taip pat nėra pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl 2015-11-06 sprendimo Nr. 8S-577-(14.8.3.) panaikinimo (pakeitimo), vietoje piniginės kompensacijos už 2,0603 ha turėtos žemės nuosavybės teises pareiškėjai atkuriant neatlygintinu lygiaverčių žemės sklypų kaimo vietovėje suteikimu (ekvivalentine natūra), t. y. parengiant išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo (-ų) kaimo vietovėje suteikimo. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.