- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-22
- Bylos Nr.
- e2YT-2805-1054/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00878-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė
- Pareiškėjas
- G. O.
- Suinteresuotas asmuo
- B. G., V. G., Plungės rajono savivaldybės administracijos socialinės
- Advokatai
- Saulena Gasiūnienė, Jovyta Piekienė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei N. N.,
nedalyvaujant Plungės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. O. pareiškimą dėl giminystės santykių nustatymo suinteresuotiems asmenims B. G., V. G., Plungės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriui, išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) miręs I. A. G. yra G. O. (duomenys neskelbtini) gimusios dukros A. O. tėvas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjai gimė dukra A. O., kurios tėvas yra (duomenys neskelbtini) miręs I. A. G.. I. A. G. buvo sudaręs santuoką su B. G., vengė įforminti tėvyste, nors dukrą pripažino kaip savo vaiką. Kaip teigiama, I. A. visokiais būdais vengdavo tėvystės įforminimo, nes jam buvo gėda, visgi (duomenys neskelbtini) atliktas DNR tyrimas, kuris įrodo, kad I. A. G. yra A. O. tėvas su tikimybe 99,99997 proc. I. A. prisidėdavo prie dukros išlaikymo, bet tėvystės neformindavo. Kaip teigiama, pareiškėja ir I. A. G. kreipėsi į mediatorių dėl mediacijos proceso inicijavimo, tam, kad padėtų susitarti dėl tėvystės įforminimo, vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų klausimų išsprendimo, tačiau mediacijos procesas nutrauktas, nes I. A. netikėtai (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja nurodė, kad jos su dukra galėtų gauti našlaičio pensiją, dukra turėtų oficialiai dokumentuose įrašytą tėvą, tam teismine tvarka reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) miręs I. A. G. yra pareiškėjos dukros A. O. tėvas.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys B. G. ir V. G. pateikė atsiliepimą byloje, nurodant, kad iki kol nebus gauta teismo DNR ekspertizės išvada, nesutinka su pareiškimo reikalavimais. Taip pat nurodė, kad per ilgus santuokos metus B. ir I. A. G. gyveno normalų šeimyninį gyvenimą, užaugino sūnų, žinojo viską apie vienas kito sveikatą. I. G. pastaruosius dešimt metų skundėsi bloga sveikata, jis turėjo problemų su kraujo spaudimu, buvo patyręs du insultus, lytiškai nebebuvo pajėgus. Teigė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja ir I. A. G. per tuos 7 metus būtų bendrai auklėję dukrą, kad jie būtų kartu gyvenę, kad tariamas tėvas būtų teikęs kokį nors išlaikymą vaikui, kad būtų pripažinęs kokiu nors būdu tėvystę. Priešingai, I. A. G., per tuos septynerius metus po vaiko gimimo nei karto nebuvo pasisakęs, kad turi dukrą, su ja bendrauja, ją išlaiko.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad pareiškėjos šeima Tarnybai žinoma nuo (duomenys neskelbtini) metų dėl socialinių įgūdžių stokos, pareiškėjos šeimai šiuo metu taikoma šeimos atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Nurodė, kad Skyriaus vertinimu, pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. A. G. yra pareiškėjai gimusios dukros A. O. biologinis tėvas, neprieštarauja vaiko interesams. Tokio teisinio fakto nustatymu būtų įgyvendinama ne vien tik vaiko teisė žinoti savo kilmę, tačiau ir teisė į atsiradusią palikimo dalį bei teisė gauti tinkamą finansinę paramą iš Valstybės, gaunant šalpos našlaičio pensiją.
Plungės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius atsiliepimo byloje nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė prašė teismo pareiškimą tenkinti. Pareiškėja papildomai nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl to, kad nori, jog vaikui būtų nustatyta tėvystė. Paaiškino, kad I. A. G. bendravo su vaiku, su dukra žaisdavo, rūpindavosi. Susipažino su A., nes iš jo nuomojosi butą, taip pradėjo bendrauti. Gimus vaikui, A. nenorėjo, kad jo šeima apie dukrą sužinotų, todėl tėvystė nebuvo nustatyta anksčiau.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo B. G. nurodė, kad atsižvelgiant į paskirtos ekspertizės išvadas, ji sutinka su pareiškimu. Paaiškino, kad sužinojus buvo šokas, pinigų šeimoje netrūko, žmona nieko neįtarė, sužinojo apie vaiką tik po vyro mirties. Nurodė, kad nesusitaiko su mintimi, kad vyras taip pasielgė, sunku buvo patikėti, kadangi vyro ir pareiškėjos amžiaus skirtumas labai didelis.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. G. nurodė, kad sužinojo apie turimą seserį, kai po tėvo mirties rado raštą dėl mediacijos. Paaiškino, kad niekada tėvas neužsiminė apie dukrą, nežinojo apie tėvo ir pareiškėjos santykius.
Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų atstovė paaiškino, kad apie I. A. G. dukrą šeimos nariai nežinojo. Nurodė, kad gavus teismo ekspertų išvadą, suinteresuoti asmenys prašo teismo spręsti pareiškimą savo nuožiūra, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.
Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė išvadą palaikė, prašė pareiškėjos prašymą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Tėvystės nustatymas vaikui sukuria ne tik turtines, bet ir neturtines teises, t. y., giminystę. Būtent giminystės santykio pagrindu atsiranda kitos teisės, pvz., turtinė teisė paveldėti po tėvo mirties likusio turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis byloje 3K-3-275/2009). Tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, byla dėl tėvystės nustatymo yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytas bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles, nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis byloje 3K-3-374/2008).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.
Pareiškėjos pateiktas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. O., gimusios (duomenys neskelbtini) motina yra G. O. – pareiškėja, grafoje „Duomenys apie tėvą“ tėvo duomenys neįrašyti. Byloje esantys duomenys ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė I. A. G..
Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.
CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalyje). Tačiau pažymėtina, kad pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu.
Atsižvelgdamas į pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų prašymą, teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi paskyrė byloje DNR ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai. Byloje pateiktas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos (duomenys neskelbtini) Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas tikslu nustatyti giminystės ryšį, kuriame nurodyta, jog atlikus DNR tyrimą, nustatyta, kad su 99,99 proc. tikimybe (duomenys neskelbtini) miręs I. A. G. yra A. O. biologinis tėvas.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus: (duomenys neskelbtini) Ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) miręs I. A. G. yra G. O. (duomenys neskelbtini) gimusios dukros A. O. biologinis tėvas (CK 3.146 straipsnis, 3.148 straipsnio 1 dalis). Pažymima, kad byloje nėra pateikta duomenų, paneigiančių aplinkybes, kad I. A. G. bendravo su A. O., ja rūpinosi ir laikė savo dukra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjos prašymą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. A. G. yra A. O., gimusios (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o A. O., gimusi (duomenys neskelbtini) yra jo dukra. Juridinis faktas nustatytinas siekiant, kad mirusiojo I. A. G. dukra įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, taip pat įgyvendintų teisę gauti priklausančias išmokas ir pan.
Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 54 punkte įtvirtinta, jog civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymą, tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įvaikinimą registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu, bei 56 punkte įtvirtinta nuostata, jog registruojant tėvystės pripažinimą, kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, taip pat tėvystės (motinystės) nustatymą, sudaromas civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas, kuriuo atitinkamai gimimo įraše koreguojami duomenys apie vaiko tėvus, todėl vaiko gimimą įregistravusiai civilinės būklės aktų įrašų įstaigai pateiktinas šis teismo sprendimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti į tai, ar byloje dalyvaujančių asmenų procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjai buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba. Teismo vertinimu, šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš suinteresuotų asmenų neatitiktų protingumo kriterijaus, kadangi jie byloje dalyvavo tik kaip mirusio I. A. G. artimieji ir teisių perėmėjai. Suinteresuotų asmenų procesinis elgesys byloje buvo tinkamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš suinteresuotų asmenų nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
G. O. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) miręs I. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas užtikrinant asmens teisę žinoti savo kilmę, įgyti asmenines neturtines ir turtines teises, susijusias su tėvyste.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Nepriteisti bylinėjimosi išlaidų valstybei iš suinteresuotų asmenų B. G., V. G..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.